- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1637-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07687-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. L., D. V.
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams D. V. ir A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pagal 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA AB „Swedbank“ suteikė atsakovams D. V. ir A. L. 40 000,00 Lt kreditą, sutartį pasirašė atsakovai D. V. ir A. L. (b. l. 4-5). Už suteiktą kreditą nustatyta 7,50 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Atsakovai taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų Sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį. Iš viso atsakovams susidarė 43 672,39 Lt skola, kurią sudaro 37 094,54 Lt išduotas ir negrąžintas kreditas, 6 037,13 Lt palūkanos ir 540,72 Lt delspinigiai.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir A. L. 43 672,39 Lt skolą, kurią sudaro 37 094,54 Lt suteiktas ir negrąžintas kreditas, 6 037,13 Lt palūkanos ir 540,72 Lt delspinigiai pagal 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA, 7,50 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą (37 094,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė iš atsakovo D. V. priteisti 4 869,54 Lt skolą pagal 2006-05-25 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 06-035483-RK, 16,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą (4 869,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3, 66-69).
Atsakovai prašė skolą priteisti tik iš D. V., kadangi A. L. pinigais nesinaudojo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų D. V. ir A. L. 43 672,39 Lt skolą, 7,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kreditą (37 094,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 677,50 Lt ieškovo AB „Swedbank“ naudai. Be to, priteisė iš atsakovo D. V. 4 869,54 Lt skolą, 16,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą (4 869,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-03) iki kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 869,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 184,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Swedbank“ naudai.
Nurodė, kad 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA pasirašė abu atsakovai, t. y. D. V. ir A. L.. Kredito sutarties 2.2, 12.1 p. nustatyta, kad kredito gavėjų prievolė grąžinti paimtą kreditą, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus yra solidari ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Be to, A. L., kaip kredito gavėja pasirašė sutarties priedą, kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką, kur nurodyti kredito su palūkanomis grąžinimo įmokų dydžiai, terminai, t.y. kredito suma ir jos grąžinimo sąlygos A. L. buvo aiškios. Dėl šios priežasties abu atsakovai turi atsakyti solidariai.
Be to, D. V. nevykdė įsipareigojimų pagal 2006-05-25 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 06-035483-RK. 2009-04-06 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie Sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas prievolės ir toliau nevykdė. Dėl negrąžinto kredito atsakovui D. V. susidarė 4 869,54 Lt skola. Atsižvelgiant į tai, teismas solidariai iš abiejų atsakovų teismas priteisė 43 672,39 Lt skolą, o iš atsakovo D. V. priteisė 4 869,54 Lt skolą ieškovo naudai. Atsakovai dėl kredito sutartimis nustatytų palūkanų priteisimo aiškaus prieštaravimo neišreiškė. Todėl teismas iš atsakovų solidariai priteisė 7,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kreditą (37 094,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-03) iki kredito grąžinimo dienos. Iš atsakovo D. V. ieškovo naudai priteisė 16 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą (4 869,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo dienos. Pagal CK 6.37 str., 6.210 str. iš atsakovo D. V. ieškovo naudai priteistos 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už iš jo priteisiamą sumą (4 869,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliacinius skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo AB Swedbank ieškinį atsakovams A. L. ir D. V., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nepagrįstai ex officio Vartojimo kredito sutarties ir Kredito kortelės sutarties nepripažino vartojimo sutartimi bei neįvertino jų pagal sąžiningumo kriterijus. Pabrėžė, kad Vartojimo kredito sutartis ir Kreditinės kortelės sutartis yra vartojimo sutartys, o apeliantų kaip vartotojų teisių gynimas yra viešas interesas. Vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, nelygiavertė su verslininku, todėl teismas privalėjo ginčo sutarčių sąlygas įvertinti vadovaudamasis CK 6.188 str. vartojimo sutartims keliamais sąžiningumo reikalavimais. Be to, iškilus klausimui, dėl tinkamų ieškovo darbuotojo veiksmų, sudarant Vartojimo kredito sutartį ir Kredito kortelės sutartį, teismas turėjo pareigą įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prie Teisingumo ministerijos, kaip išvadą teikiančią instituciją bei pareikalauti pateikti išvadą dėl minėtų sutarčių sąlygų atitikimo CK 6.188 str. įtvirtintiems sąžiningumo reikalavimams.Teismas ginčijamame sprendime netinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir procesinių palūkanų priteisimo. Tvirtina, kad teisės turėtojas pagal CK 6.210 str. turi pasirinkti jo gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. Teigia, kad Vartojimo kredito sutartyje ir Kreditinės kortelės sutartyje buvo numatytos tik mokėjimo palūkanos už naudojimąsi paskolos davėjo pinigais. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos sutartyse nenumatytos, todėl teismas turėjo vadovautis CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintu 5 procentų metinių palūkanų dydžiu. Tvirtina, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos (CK 6.37 str. 4 d.). Kadangi CK 6.210 str. 1 d. numatytas įsipareigojimų nevykdymo 5 proc. metinių palūkanų dydis yra laikomas paskolos davėjo nuostoliais, patiriamais laiku neatgavus paskolos, todėl nesant įrodytų kitų paskolos davėjo nuostolių, šis dydis negali būti papildomai dubliuojamas procesinių palūkanų dydžiu tuo atveju, jeigu byla dėl skolos priteisimo yra nagrinėjama teisme. Tuo tarpu teismas priteisė 5 proc. procesinių palūkanų nuo jau paskaičiuotų 6 037,13 Lt mokėjimo palūkanų, t.y. šioje dalyje taikė palūkanų dvigubinimą, o taip pat nuo 540,72 Lt delspinigių. Teismas nuo negrąžintos kredito pagal Vartojimo sutartį sumos (37 094,54 Lt) priteisė net 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Dėl tokio procesinių palūkanų dydžio šalys nebuvo susitariusios, todėl turėjo būti taikomas 5 proc. palūkanų dydis. Be to, teismas iš D. V. priteisė net 21 proc. dydžio procesines palūkanas už pagal Kreditinės kortelės sutartį negrąžintą 4 869,54 Lt kredito sumą (b.l. 97-105).
Atsiliepimas
Ieškovas AB Swedbank atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kredito sutarčių sąlygose (Kredito sutarties Nr. 06-064598-VA Bendrosios dalies 5.1 p. ir Kredito sutarties Nr. 06-035483-RK Bendrosios dalies 11.4 p.) sulygta pareiga mokėti minėtas sutartines palūkanas už visą naudojimosi suteiktu kreditu laikotarpį. Teigia, kad CK 6.37 str. 2 d. reglamentuojamų procesinių palūkanų mokėjimą įstatymas laiko papildoma skolininko pareiga, kuri atsiranda teismui patenkinus atitinkamą ieškinio reikalavimą priteisti iš skolininko tam tikrą pinigų sumą, todėl skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką.
Nurodo, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kredito sutarčių sąlygų nesąžiningumo, galimo jų pakeitimo. Ieškovas neginčija fakto, kad atsakovai yra vartotojai, tačiau atsakovai neįvardino nė vienos sutarties sąlygos, kuri neatitinka sąžiningumo kriterijų ir kuri gali turėti įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismo pareiga savo iniciatyva į civilinę bylą įtraukti vartotojų teisių apsaugos tarnybą tam, kad būtų gauta papildoma nuomonė dėl konkrečios kredito sutarties sąlygos atitikimo sąžiningumo kriterijams galėjo tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjant išaiškėtų akivaizdus sutarties sąlygos prieštaravimas sąžiningumo kriterijams, reiškiantis galimą vartojo teisių pažeidimą ir atitinkamai turintis reikšmės ginčo išsprendimui. Nurodo, kad konkrečios vartotojų teises ginančių institucijos išvados santykis su konkrečios vartojimo sutarties sąlygos pripažinimu sąžiningu ir pažeidžiančia konkretaus vartojo interesus yra nustatytas CK 6.188 str. 8 d., pagal kurią vartotojų teises ginančių institucijos nuomonės pagrindu atsiranda galimybė standartines vartojimo sutarties sąlygas ginčyti teisme. Kadangi bendraatsakovės A. L. bendraskolės statusas buvo būtina sutarties sudarymo sąlyga, aptarta individualiai ir nedviprasmiškai išreikšta atsakovės asmeniškai pasirašytos kredito sutarties Nr. 06-064598-VA specialiojoje dalyje, atsakovės A. L. įsipareigojimų galiojimui nustatyti bei jų pobūdžiui įvertinti CK 6.188 str. nustatytos taisyklės pirmos instancijos teisme netaikytos pagrįstai ir teisėtai (b.l. 158-164).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas buvo skolos pagal D. V. ir A. L. su AB „Swedbank“ pasirašyta 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA priteisimas ir D. V. su AB „Swedbank“ pasirašyta 2006-05-25 Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 06-035483-RK priteisimas. Apeliaciniame skunde keliami iš esmės du pagrindiniai klausimai– dėl kredito sutarčių pripažinimo vartojimo sutartimi bei nesąžiningų jos sąlygų nustatymo ir priteisto palūkanų dydžio pagal abi ginčo sutartis.
Dėl kredito sutarčių pripažinimo vartojimo sutartimi bei nesąžiningų jos sąlygų nustatymo
Apeliantas mano, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta neteisingai, nes nebuvo surinkti įrodymai apie ieškovo su vartotojais sudaromų kredito sutarčių standartinių sąlygų nesąžiningumą.
Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto pozicija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas ginčą turi būti nešališkas, todėl negali peržengti ieškinio ribų. Ieškinio pagrindo ir dalyko parinkimas yra ieškovo, o ne teismo prerogatyva. Kadangi pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau nei jis reikalavo), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra) (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pirmos instancijos teismas nagrinėjo AB „Swedbank“ pareiškimą atsakovams dėl skolos pagal ginčo kredito sutartis priteisimo. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neginčijo fakto, kad ginčo sutartys yra vartojimo, todėl nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl sutarčių pripažinimo vartojimo sutartimis klausimas. Be to, atsakovai nagrinėjamoje byloje neginčijo sutartinių kredito sutarčių nuostatų sąžiningumo, nenurodė, kurios sutarčių nuostatos neatitinka sąžiningumo kriterijų. Šiuo atveju, pažymėtina, kad būtinybė aiškinti sutartį atsiranda tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal ginčo sutartis priteisimo, atsakovai neginčijo kredito sutarčių galiojimo, jų rūšies ar sąlygų turinio, todėl teismas neturėjo pareigos ex officio vertinti ginčo kredito sutartis pagal sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva aiškintis laisva šalių valia prisiimtų sutartinių sąlygų pagrįstumo bei sąžiningumo, spręsdamas skolos kreditoriui priteisimo klausimą, juolab, kad skolininkai patys šių sąlygų neginčijo.
Nors atsakovė A. L. neigė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA, motyvuodama tuo, kad ji suteiktais pinigais nesinaudojo, o banko darbuotoja neįspėjo jos apie sutarties pasirašymo pasekmes. Tačiau, kaip jau nurodė pirmos instancijos teismas, 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartis Nr. 06-064598-VA nėra nuginčyta ir atsakovai jos neginčijo iki bankas pats nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo. A. L. 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį pasirašė kaip kredito gavėja ir solidari bendraskolė, kartu ji pasirašė sutarties priedą, kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką, kur nurodyti kredito su palūkanomis grąžinimo įmokų dydžiai bei terminai (b.l. 6), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad šalių priešpriešinė valia buvo suderinta (CK 1.63 str. 6 d.). Tuo tarpu A. L. nurodyti argumentai, kad 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 06-064598-VA banko suteiktais pinigais ji nesinaudojo, nepaneigia jos kaip solidarios bendraskolės prisiimtų įsipareigojimų, kurių turinį ji privalėjo įvertinti, ir laisvai apsispręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti.
Dėl palūkanų dydžio
Apeliantai tvirtina, kad sutartyse nebuvo numatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis, todėl teismas turėjo vadovautis CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintu 5 procentų metinių palūkanų dydžiu. Be to, apeliantas mano, kad CK 6.210 str. 1 d. numatytas įsipareigojimų nevykdymo 5 proc. metinių palūkanų dydis yra laikomas paskolos davėjo nuostoliais, patiriamais laikus neatgavus paskolos, todėl nesant įrodytų kitų paskolos davėjo nuostolių, šis dydis negali būti papildomai dubliuojamas procesinių palūkanų dydžiu tuo atveju, jeigu byla dėl skolos priteisimo yra nagrinėjama teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai netinkamai supranta prisiimtų įsipareigojimų mokėti palūkanas turinį ir palūkanas paskoliniuose santykiuose reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėjimą nustato CK 6.872 straipsnio pirmoji dalis, reglamentuojanti, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be to, CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato paskolos gavėjo pareigą mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Formuodamas teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiamas palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo klausimas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „...palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip“. „Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį“. „Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas suinteresuotas nevilkinti jo, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau ją sumokėti kreditoriui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-751/2003 pagal AB banko Hansa bankas ieškinį A.M. ir A.S. dėl skolos išieškojimo ).
Taigi skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6210 str.), o taip pat mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas CK 6.872 str. 1 d. Jeigu sutartyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Šios palūkanos mokamos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą (CK 6.874 str.). Kaip matyti iš 2006-08-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 06-064598-VA šalys susitarė dėl 7,5 procentų dydžio metinės palūkanų normos, tuo tarpu iš 2006-05-25 Kreditinės kortelės mokėjimo sutarties Nr. 06-035483-RK matyti, kad D. V. įsipareigojo mokėti 16 procentų dydžio palūkanų normą. Taigi šalys tokiu būdu susitarė dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais, mokėjimo. Atsakovai mokėti ginčo sutartimis už naudojimąsi paskolos suma nustatytas palūkanas privalo iki kredito suma bus visiškai grąžinta (CK 6.872 str.). Kadangi palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais iki ieškinio teismo padavimo dienos ieškovo AB „Swedbank“ jau buvo paskaičiuotos, prašant jas priteisti konkrečia suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų pagal 2006-08-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-064598-VA 7,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 37 094,54 Lt dydžio negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal 2006-05-25 Kreditinės kortelės mokėjimo sutartį Nr. 06-035483-RK iš D. V. 16 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 869,54 Lt dydžio negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantų argumentai dėl priteistų dvigubų palūkanų yra nepagrįsti. Vadovaujantis CK 6.37 str. 4 d., palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos, t.y. į šią sumą gali būti įskaičiuojama pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Dvigubų palūkanų skaičiavimo pavyzdys yra įtvirtintas CK 6. 874 str. , kurio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovų D. V. ir A. L. prašymas atidėti 1456,26 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b.l. 154).
Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos Civilinio proceso kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Atsižvelgiant į CPK 84, 96 straipsnius, netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš apeliantų, kuriems bylinėjimosi išlaidos buvo atidėtos iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Todėl iš apeliantų D. V. ir A. L. valstybės naudai lygiomis dalimis priteistini 1456,26 Lt žyminio mokesčio ir 7,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš apeliantų D. V. ir A. L. valstybės naudai lygiomis dalimis 1456,26 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 26 centus) žyminio mokesčio ir 7,25 Lt (septynis litus 25 centus) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.