- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- AS-525-564-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
- 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugsėjo 13 d. pažymos Nr. 14300 (toliau – ir Pažyma) dalį, kuria nustatyta, kad J. D. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 5,6 ha žemės sklypą; įpareigoti Marijampolės rajono apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Marijampolės AVA) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos suteikti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai 15,39 ha žemės sklypą Šakių apskrityje, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki liepos 24 d. skundo trūkumams pašalinti.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnį, 37 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2009 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-367-562 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes ginčas dėl Pažymos jau buvo išnagrinėtas anksčiau, į tai, jog pareiškėjas neskundžia teisines pasekmes sukeliančio Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimo, nutarė siūlyti pareiškėjui patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kada jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kada gavo jos 2005 m. kovo 14 d. ir 2007 m. spalio 26 d. raštus, kodėl su jais nesutinka. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, praleidus skundo padavimo teismui terminą, teismas pareiškėjo motyvuotu prašymu gali jį atnaujinti.
II.
Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-D-367-562, panaikinti Pažymą, įpareigoti Marijampolės AVA per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos suteikti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai 15,39 ha žemės sklypą Šakių apskrityje, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo J. D. patikslintą skundą.
Nurodė, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės AVA veiksmų formuojant žemės sklypą iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, o tokių ginčų nagrinėjimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nustatė, jog pareiškėjas ginčą dėl Pažymos panaikinimo bandė išspręsti teismine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2003 m. vasario 4 d. nutartimi J. D. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Pažymos pripažinimo negaliojančia ir šią pareiškėjo J. D. skundo dalį paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjas nebuvo pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjo ne per teismą tvarka, kurią nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Pareiškėjas J. D. savo interesus siekė apginti ne įstatymų nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta tvarka, tačiau tai darė savo nuožiūra: nuolat kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Nacionalinę žemės tarnybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Lietuvos Respublikos Seimo narę V. B. ir t.t.) dėl Pažymoje neteisėtai nustatyto 5,6 ha žemės ploto (tokią aplinkybę patvirtina motyvuoti institucijų atsakymai). Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-367-562 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi nustatė, jog pareiškėjo išdėstyti nusiskundimai dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Nacionalinėje žemės tarnyboje jau nagrinėti ir į juos atsakyta 2007 m. spalio 26 d. raštu Nr. 3B-(3.5)-D-938-1258 bei 2005 m. kovo 14 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-156-251. Kadangi šiuo raštu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, šis atsisakymas yra vertintinas kaip savarankiškas teisines pasekmes sukeliantis aktas, priimtas centrinio administravimo subjekto, todėl pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį tokio ginčo išsprendimas priklauso Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl konstatavo, jog skundą dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. birželio 11 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-367-562 atsisakytina priimti. Taip pat nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 14 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-156-251 pareiškėjo skundas dėl Pažymos pagrįstumo buvo išnagrinėtas iš esmės ir pareiškėjas apie sprendimą buvo informuotas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 14 d. raštas nelaikytinas sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes pats pareiškėjas nesikreipė į minėtą instituciją, nėra svarbi ginčo dalykui. Minėtai tarnybai raštą persiuntė Lietuvos Respublikos Seimo narė V. B. pagal kompetenciją, tokia aplinkybė neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatytai ginčų naginėjimo tvarkai. Nacionalinė žemės tarnyba ginčą išsprendė iš esmės, 2005 m. kovo 14 d. sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis aktas ir, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, jis, pasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, galėjo būti skundžiamas teismui. Nurodė, kad neturi neginčijamų įrodymų, iš kurių galima būti spręsti apie minėto sprendimo įteikimą pareiškėjui, tokių įrodymų pareiškėjas taip pat nepateikė, todėl nutarė Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 14 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-D-156-251 įteikimo pareiškėjui data laikyti protingą terminą tokiam veiksmui atlikti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas paties akto gavimo fakto neginčija, padarė išvadą, jog 2005 m. balandžio 1 d. J. D. turėjo būti įteiktas minėtas raštas. Nuo šios datos skaičiuotinas terminas skundui dėl Marijampolės AVA Pažymos panaikinimo paduoti. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka J. D. skundą išnagrinėjo iš esmės, sprendimas 2005 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas, o skundą teismui pareiškėjas padavė praėjus ketveriems metams, t.y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, nutarė skundą dėl reikalavimo panaikinti Pažymą atsisakyti priimti. Kadangi ginčo dėl atsakovo įpareigojimo suteikti nuosavybėn neatlygintinai 15,39 ha žemės sklypą, Šakių apskrityje, (duomenys neskelbtini), nagrinėjamas neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti Pažymą, todėl skundą šioje dalyje taip pat atsisakytina priimti. Nurodė, kad tokia nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti naują skundą teismui dėl reikalavimų, kuriuos atsisakyta priimti, pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį ir įpareigoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, jog reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. birželio 11 d. rašto panaikinimo patikslintame skunde nurodytas vykdant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo. Pagrindinis reikalavimas išliko panaikinti Pažymą, o abu skundo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu Kauno apygardos administraciniame teisme. Jis jau kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio 2009 m. sausio 28 d. nutartimi išaiškino, kad skundas dėl Marijampolės AVA veiksmų turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.
2. Nesutinka su teismo išvada, jog išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo pasinaudota tada, kai atsakyta į pareiškėjo raštą, adresuotą V. B.
3. Nurodo, kad, gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį, jis nedelsiant kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, o, gavęs 2009 m. birželio 11 d. sprendimą, nepraleisdamas nustatyto 30 dienų termino, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės AVA Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. 14300, įpareigoti Marijampolės AVA suteikti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai nustatyto dydžio žemės sklypą bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-D-367-562. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, skundžiant Pažymą, privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, tačiau praleido terminą apskųsti atitinkamą sprendimą teismui, todėl pirmuosius du skundo reikalavimus atsisakė priimti. Taip pat padarė išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas turėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymas nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija, o Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų (18 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog skundas, kuriuo prašoma panaikinti Pažymą, vertintinas kaip skundas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jam privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Sprendžiant šią administracinę bylą, svarbu nustatyti, ar tokia tvarka buvo pasinaudota, siekiant užginčyti Pažymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir privalėjo teismui skųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2005 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-D-156-251. Kaip matyti, iš minėto tarnybos sprendimo, pareiškėjas į tarnybą su prašymu panaikinti Pažymą nesikreipė, jo skundą persiuntė trečias asmuo, skundu nebuvo keliami reikalavimai dėl Pažymos panaikinimo, be to, kaip jau nurodyta, Nacionalinė žemės tarnyba pagal nustatytą privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau praleido terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo paduoti. Nenustačius, kad Pažyma buvo apskųsta, pasinaudojant ir iš esmės išsprendžiant klausimą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pažymos panaikinimo atsisakytina priimti. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Pažymą, todėl jį taip pat pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
ABTĮ 35 straipsnis įtvirtina principą, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Pareiškėjas skundžia Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, todėl toks skundas turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra tarnybos buveinė, t.y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjui anksčiau kreipiantis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nebuvo keliamas reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo, todėl skundas ir nebuvo priimtas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Be to, pareiškėjui išaiškintina, jog, siekiant kreiptis į teismą dėl Pažymos panaikinimo, teisme pirmiausia turėtų būti ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.