Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2S-122-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2S-122-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00820-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
A. Š., J. K., V. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K.
Kategorijos
  • 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-122-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00820-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 75.4; 121.14; 122.4; 124.2.7; 124.2.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1554-952/2014 iškeltoje pagal pareiškėjos A. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų J. K. ir V. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo J. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013, kuri užbaigta įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu. Pareiškėja prašyme rėmėsi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. K. yra jos nepilnamečių vaikų tėvas, ir jis pagal 2010-11-10 notaro patvirtintą pareiškimą įsipareigojo mokėti išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, tačiau įsipareigojimo nevykdė. 2011-03-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymu iš J. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ir vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti antstolei D. P.. Išieškant išlaikymo įsiskolinimą paaiškėjus, jog J. K. neturi turto ir pajamų, o nekilnojamas turtas registruotas jo sutuoktinės V. K. vardu, antstolė surašė turto arešto aktą ir nustatė terminą pateikti teismui prašymą dėl skolininko turto ir pajamų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. J. K. ir V. K., žinodami, kad turi kreditorių A. Š., Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kad kreditorių neturi. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-08-29 sprendimu nutraukė J. K. ir V. K. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal minėtą sprendimą šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais, asmeninės nuosavybės teise atiteko V. K.. Tokiu būdu teismas padarė aiškią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.126 straipsnio normos taikymo klaidą (neįtraukė pareiškėjos, kaip J. K. kreditorės, į procesą). Pažymėjo, kad apie tai, jog santuoka tarp J. K. ir V. K. nutraukta, sužinojo 2014-02-17 iš antstolės, kai J. K. kreipėsi į antstolių kontorą dėl turto, atitekusio V. K. asmeninės nuosavybės teise, arešto panaikinimo vykdomojoje byloje, todėl LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių prašymo pateikimo terminas nėra praleistas. Pabrėžė, kad teismas atnaujinęs procesą privalės ištirti ir nustatyti nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybes ir tik tada spręsti ar gali būti šis turtas pripažintas asmenine V. K. nuosavybe (1-8 b.l.).

Radviliškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad V. K. (duomenys neskelbtini) mirė, 2014-05-02 nutartimi netenkino pareiškėjos A. Š. prašymo. Teismas pažymėjo, kad V. K. mirties momentu jos ir J. K. santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu, todėl proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje būtų galimas tik dėl turto padalijimo dalies, tačiau šiuo atveju proceso atnaujinimas negalimas, nes pasitraukė viena iš ginčo šalių ir teisių perėmimas yra neleidžiamas (44-45 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2014-08-18 nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vienas iš pareiškėjų, pateikusių teismui bendrą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (nagrinėjamu atveju V. K.), yra miręs savaime nėra kliūtis, užkertanti kelią asmeniui, kurio teisės LR CPK 266 straipsnio apsektu yra pažeistos, pasinaudoti teisių pažeidimo pašalinimo galimybe taikant proceso atnaujinimo institutą (68-70 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi netenkino pareiškėjos A. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/13. Teismas nustatė, kad A. Š. apie Radviliškio rajono apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-1145-766/13 pagal pareiškėjų J. K. ir V. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo žinoma jau 2013 m. birželio mėnesį. Teismas sprendė, kad šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/13 esantys duomenys – 2013-06-26 registruotu laišku pareiškėjos V. K. atstovo advokato Z. K. išsiųstas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje buvo aptartas ir J. K. išlaikymo įsiskolinimas jo ir A. Š. vaikams. Teismas sprendė, kad pareiškėja A. Š. nepateikė prašymo dėl jos įtraukimo į V. ir J. K. santuokos nutraukimo bylą, nereiškė prieštaravimų dėl jų turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/13 gautas 2014-04-01, teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja A. Š. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013, kuri užbaigta įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. J. K. ir V. K., žinodami, kad J. K. turi kreditorių A. Š., Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Savo pasirašytame prašyme bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad kreditorių nėra. Tai parodo, kad teismas buvo suklaidintas, todėl netenka prasmės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad advokatas Z. K. siuntė A. Š., kaip J. K. kreditorei laišką ir kad A. Š. žinojo apie tai, jog yra sudaryta būtent tokio turinio sutartis, kurioje apie tai, jog ji yra kreditorius, nutylėta. Pažymėtina tai, jog pagal LR CK 3.126 straipsnio normą, ne pareiškėja turėjo teismui pranešti apie tai, kad ji yra J. K. kreditorius, o priešingai - sutuoktiniai skyrybų byloje privalėjo teismui nurodyti visus savo kreditorius.

2. Pirmosios instancijos teismas nevykdė aukštesnio teismo nurodymo patikrinti aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (Šiaulių apygardos teismo 2014-08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-638-372/2014), o apsiribojo tik formaliu pasvarstymu dėl neva praleisto LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir prarastos teisės į teisminę gynybą. Teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti ar J. K. 2013-08-29 buvo skolingas A. Š., ar A. Š. buvo J. K. kreditorius, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodytas šis kreditorius, ar jam apie procesą buvo pranešta tinkamai, t.y. ar Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-08-29 sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tik išsprendęs šį klausimą, teismas galėjo pasisakyti dėl kreipimosi į teismą termino. Šiuo atveju, net praleidus šaliai procesinį terminą, teismas, gindamas viešąjį interesą (nepilnamečių vaikų teises) turėjo teisę spręsti dėl termino atnaujinimo, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir šiame skunde paminėtus įrodymus.

3. Teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad apie tai, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-08-29 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013, kuriuo nutraukė šalių J. K. ir V. K. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sužinojo tik 2014-02-17 iš antstolės D. P.. Skundžiamoje nutartyje paminėto advokato Z. K. registruoto laiško pareiškėja nėra gavusi ir negalėjusi tuo metu jokių dokumentų gauti, nes gydėsi ligoninėje Šiauliuose. K. sudaryta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai nebuvo pateikta susipažinti ir byloje nėra šį faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Teismas žinodamas, kad J. K. nevykdo teismo įsakymo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir yra skolingas pareiškėjai 6874,80 Lt, K. skyrybų byloje turėjo ginti viešąjį interesą - nepilnamečių vaikų teises, o ne prioritetą teikti sutuoktinių, kurie neturi bendrų nepilnamečių vaikų, turto dalyboms. Pareiškėjos nedalyvavimas procese tam nekliudė. Tokia sutartis teismo negalėjo būti vykdoma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka. Pažymėjo, kad pareiškėja sąmoningai nebuvo įtraukta kreditoriumi į santuokos nutraukimo bylą dėl to, kad to reikalavo V. K.. V. K. žinodama, kad jis turi du nesantuokinius vaikus reikalavo pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visas nekilnojamas turtas atiteko jai. Už tai ji žadėjo išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau savo pažado neįvykdė ir pinigų nesumokėjo (95 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis LR CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Pareiškėjai galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (LR CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. LR CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas LR CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (LR CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias LR CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjos prašyme nurodytų proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013 pagrindų, atmesdamas pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėja praleido LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo teismui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, prieštaraudamas byloje esantiems duomenims, vertino, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti konkrečiu atveju skaičiuotinas nuo 2013-06-26, t.y. nuo tada, kai pareiškėja apie iškeltą J. K. ir V. K. santuokos nutraukimo bylą buvo informuota registruotu laišku. Pažymėtina, kad iš civilinės bylos Nr. 2-1145-766/2013 duomenų matyti, kad 2013-06-26 pareiškėjai A. Š. registruota pašo siunta V. K. atstovas advokatas Z. K. išsiuntė J. K. ir V. K. prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas. Duomenų, kad minėti dokumentai pareiškėjai buvo įteikti, byloje nėra. Taip pat iš civilinės bylos Nr. 2-1145-766/2013 duomenų matyti, kad į civilinės bylos nagrinėjimą, pareiškėja A. Š., kaip J. K. kreditorė įtraukta nebuvo, 2013-08-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas, kuriuo, be kita ko, išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, A. Š. siunčiamas nebuvo. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/11/00568 duomenų matyti, kad antstolės D. P. kontoroje vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko J. K. nepilnamečiams vaikams atstovaujamiems išieškotojos A. Š. pagal 2011-03-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1174-132. 2013-05-23 antstolės kontoroje gauti advokato Z. K. siųsti J. K. ir V. K. procesiniai dokumentai dėl santuokos nutraukimo (79-81 b.l. v.b. Nr. 0066/11/00568). 2013-06-10 advokatas Z. K. pateikė antstolei prašymą dėl pažymos apie J. K. skolas išdavimo (95 b.l. v.b. Nr. 0066/11/00568). Pažyma išduota 2013-06-12 (96 b.l. v.b. Nr. 0066/11/00568). Duomenų, kad su minėtais prašymais buvo supažindinta išieškotoja A. Š., vykdomojoje byloje nėra. 2013-08-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas pirmą kartą antstolės kontorai pateiktas 2014-02-11 (97-100 b.l. v.b. Nr. 0066/11/00568). Procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo 2014-02-17, antstolei paskambinus ir jai pranešus apie vykdomojoje byloje pateiktą prašymą dėl turto arešto panaikinimo, bei, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu yra padalintas skolininko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (4 b.l.). Pažymėtina, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, turi pagrindo išvadai, jog A. Š. apie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-08-29 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1145-766-13, sužinojo bei objektyviai galėjo sužinoti ne anksčiau nei 2014-02-11, kuomet į vykdomąją bylą buvo pateiktas minėtas teismo sprendimas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo nuo 2013-06-26. Be to, pabrėžtina, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, priimtas tik 2013-08-29, todėl 2013-06-26 pareiškėja objektyviai negalėjo numatyti civilinės bylos eigos bei būsimo teismo sprendimo turinio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-766-13 gautas 2014-04-01 (1 b.l.), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėja nepraleido LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-766/2013 pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei terminų skaičiavimo taisykles, objektyviai neįvertino bylos aplinkybių, nepagrįstai netikrino ir neanalizavo pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-23 nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir patikrinti pareiškėjos nurodytus aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui.

Teisėja Vilija Valantienė