- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- N-444-908-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00068-2010-4
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2010 m. vasario 19 d. nutarimą, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, Ž. P. (toliau – ir pareiškėja) už tai, kad ji 2010 m. vasario 19 d., 11 val., Mažeikių geležinkelio stotyje neteisėtai buvo geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų nenustatytoje vietoje. Tuo ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 111 straipsnio 4 dalyje. Už tai jai buvo paskirta 200 Lt bauda.
Šalies argumentai
Ž. P. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Neneigė, kad skundžiamame Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis ėjo per geležinkelio bėgius, tačiau nurodė, jog visi žmonės per ten eina, nes tai artimiausias kelias į senamiestį. Pažymėjo, jog pareigūnai, matydami pažeidėjus, jų neperspėjo, baudė ne visus, o jai paskyrė maksimalią baudą, nes ji per daug jų klausinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimą, paskirtą 200 Lt baudą sumažino iki 100 Lt baudos. Teismas nurodė, jog Institucijos pareigūnas tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus, tačiau nepagrįstai jai paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą baudą. Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos ir pačios pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji perėjo geležinkelio bėgius nenustatytoje vietoje, tuo keldama pavojų tiek sau, tiek traukinių eismo saugumui. Tačiau teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nepagrįstai buvo skirta sankcijoje numatyta maksimali bauda, nes byloje nėra duomenų, kad ji anksčiau buvo bausta už analogiškus pažeidimus, todėl paskirtą baudą sumažino iki sankcijoje numatytos minimalios - 100 Lt baudos. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjos skundo motyvais panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti nėra jokio pagrindo.
II.
Ž. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos skundą patenkinti. Taip pat prašo įpareigoti Instituciją nebausti mažeikiečių, nes jiems nėra sudaryta sąlygų saugiai pereiti geležinkelio bėgių. Nurodo, jog išasfaltuota perėja per geležinkelio bėgius Mažeikiuose yra viena, tačiau geležinkelio bėgiai per miestą driekiasi kelis kilometrus, mieste nėra pėsčiųjų tilto. Nurodo, kad tuo metu, kai ėjo per geležinkelio bėgius, nevažiavo nei vienas traukinys, todėl jokio pavojaus nei sau, nei traukinių eismui nekėlė. Pažymi, kad Institucijos pareigūnai baudžia ne visus pažeidinėjus, todėl yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Nurodo, jog teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 111 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda.
ATPK 111 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, jog neteisėtas asmenų buvimas geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų nenustatytose vietose, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugaus įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pašaliniams asmenims būti, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose draudžiama.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš Institucijos pareigūno surašyto 2010 m. vasario 19 d. nutarimo, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, nustatyta, jog pareiškėja 2010 m. vasario 19 d., 11 val., Mažeikių geležinkelio stotyje neteisėtai buvo geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų nenustatytoje vietoje (b. l. 5-6). Institucijos atstovas V. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą, nes per geležinkelio pervažą ėjo tai daryti daužiamoje vietoje, nors vos už 100 metrų buvo vieta, skirta geležinkelio pervažą pereiti pėstiesiems. Pažymėjo, jog tai daryti buvo labai pavojinga (b. l. 19). Pati pareiškėja tiek skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-4), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 27) nurodė, jog geležinkelio pervažą perėjo per bėgius, t. y. tam nenustatytoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinumu, šių išrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą ATPK 111 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog geležinkelio pervažą taip pereiti buvo patogiau, jog jokio pavojaus nei sau, nei traukinių eismo saugumui ji nekėlė, jog Institucijos pareigūnai baudžia ne visus pažeidėjus, yra nepagrįstos ir niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.