Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. lapkričio 20 d. paduotu ieškovo A. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas A. S. ieškinys atsakovei antstolei R. Ž. dėl buto dalies varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai nepagrįstai nusprendė, kad antstolė nepažeidė turto pardavimą varžytynėse reglamentuojančių teisės normų. Ieškovo nuomone, antstolė realizavo turtą, į kurį negalėjo būti nukreiptas išieškojimas (realizuotas turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe), pažeidė turto įkainojimo taisykles (įvertintas visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis turtas), neišaiškino ieškovui teisės pasiūlyti savo pirkėją, todėl buvo pagrindas teismams panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą; 2) teismai, padarydami išvadą, kad antstolei nereikėjo nustatinėti skolininko turto (buto) dalies, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.88 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomi CK 3.116 – 3.129 straipsniai. Esant neaiškiai skolininko buto daliai, neaišku ką varžytynėse įsigijo pirkėjas, o tai galimai lėmė mažesnės kainos pasiūlymą, nei būtų išvaržoma atidalyta skolininko buto dalis; 3) teismai paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovo argumentus, kad antstolė nesurašė turto arešto akto, o apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad antstolis gali realizuoti turtą net jo neareštavęs, netinkamai taikė CPK 691 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktą; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 704 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Antstolė neužtikrino ieškovo teisės pasiūlyti pirkėją, kuris galimai būtų įsigijęs turtą už didesnę kainą; 4) teismai netinkamai taikė CPK 681 straipsnį, reglamentuojantį areštuoto turto įkainojimą, ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Antstolė netinkamai įkainojo areštuotą turtą, o tai galimai lėmė neteisingą varžytynių rezultatą; 6) teismai netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimu, taip pat poreikiu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 459 (keturis šimtus penkiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 8 d. AB „Šiaulių bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 1108174951339.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.