- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- eAN2-2-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01206-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. K.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. skundas netenkintas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-105335-2022 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-105335-2022 N. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Administracinė nuobauda N. K. paskirta už tai, kad jis 2022 m. birželio 30 d., 14.16 val., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 22 km/val. ir važiavo 72 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi N. K. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-889-1034/2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas. Pažymima, jog pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu teisėjas nurodė, kad dalis rašytinių įrodymų – pažyma iš UAB „T.“ ir duomenys iš AB „L.“ dėl patirto automobilio techninio gedimo nagrinėjamo įvykio metu – neišsisaugojo teismo elektroniniame pašte. Teismas šių dokumentų nenagrinėjo ir netyrė, įrodymų tyrimą baigė jų nepaskelbdamas. Vis dėlto priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi nurodytais rašytiniais įrodymais ir konstatavo, kad dokumentais patvirtinta aplinkybė dėl automobilio techninio gedimo nepašalina nusižengimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų ir teisinių argumentų dėl policijos naudojamo greičio matavimo prietaiso „VITRONIC POLISCAN FM1“. Teismui pateiktame metrologijos reglamente tiesiogiai nurodyta, kad policijos naudojamo prietaiso „VITRONIC POLISCAN FM1“ patikros metodikos Lietuvoje nėra – ministro 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4-329 patvirtintoje metodikos su kodu BMP 8871101-134:2013 143 punkte tiesiogiai nurodyta, kad tokios klasės prietaisai tikrinami ir metrologijos patikra atliekama palyginamuoju metodu. Analogiška informacija pateikiama Vilniaus metrologijos centro informaciniame puslapyje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad nėra būdų, leidžiančių tiksliai kalibruoti policijos naudojamą matavimo prietaisą. Tai atitinkamai reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti policijos naudojamo greičio matuoklio rodmenis tiksliais. Neturint techninės galimybės nustatyti matavimo priemonės tikslumą, neteisėta ir nepagrįsta pripažinti asmenį kaltu dėl tokių apytikrių aplinkybių.
3.3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priskyrė sau metrologijos eksperto vaidmenį, nes policijos atstovas pateiktų normatyvinių aktų dėl metrologijos patikros metodų ir reglamentavimo nekomentavo, tik pareiškė, kad prietaisas turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Anot apelianto, tai reiškia, kad teismas tiesiogiai pažeidė įrodymų tyrimo nuostatas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė J. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto dėstomi motyvai ir cituojami teisės aktai niekaip nepaneigia greičio matavimo prietaisu užfiksuoto administracinio nusižengimo. Greičio matavimo prietaisui yra atliekama periodinė patikra, įvykio dieną prietaisas turėjo galiojantį sertifikatą, patvirtinantį, kad prietaisas yra tinkamas naudoti. Specialistai, atliekantys greičio matavimo prietaiso periodinę patikrą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais periodinės patikros atlikimo metodiką. Tai, kad greičio matavimo prietaisas būtų netinkamas naudoti, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. netenkintas, yra pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimu N. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Ši ANK norma numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 127 punktas įtvirtina transporto priemonės vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. Be šios bendros pareigos yra numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas pirmiausia dėsto argumentus, kuriais tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatas. Anot apelianto, teismas nenagrinėjo ir netyrė jo pateiktos pažymos dėl automobilio gedimo, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodytais rašytiniais įrodymais vis dėlto pasirėmė. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Institucija priėmė nutarimą, įvertinusi greičio matuoklio duomenis, t. y. įrodymus, surinktus nedalyvaujant pareigūnui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai buvo patikrinti, teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Remiantis greičio matuoklio duomenimis, Institucijos atstovės paaiškinimais, buvo pagrįstai atmestos ir N. K. keltos versijos dėl greičio matuoklio tinkamumo naudoti, fiksavimo metodikos, nuotraukų redagavimo. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad N. K. posėdžio metu kelta versija dėl automobilio gedimo nepašalina jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas posėdyje nurodytus pažeidėjo argumentus, paminėjo ir vėliau pateiktus dokumentus dėl automobilio remonto, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar paneigiančia apelianto padarytą administracinį nusižengimą. Priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltė nebuvo grindžiama paties pateiktais dokumentais jau po teismo posėdžio (čia pabrėžtina, kad nurodytų dokumentų turinys asmeniui buvo gerai žinomas), apkaltinančios išvados buvo grindžiamos byloje surinktais įrodymais naudojant mobiliąją teisės pažeidimo fiksavimo sistemą „VITRONIC POLISCAN FM1“, šie duomenys buvo patikrinti, sugretinant juos su atstovės bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, bei įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pabrėžia, kad vien tai, jog nagrinėjamoje byloje priimtas kitoks sprendimas nei tikėjosi N. K., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė N. K., užfiksuotas 2022 m. birželio 30 d., 14 val. 16 min., Vilniaus mieste (koordinatės N: 54o 41‘ 23,8 E 25o 23‘ 53,1), vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijus 22 km/val. ir važiuojant 72 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Apeliaciniu skundu N. K. neginčija, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, taip pat nėra ginčijamas pažeidimo vietoje galiojęs maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Apeliantas akcentuoja tai, jog Lietuvoje nėra policijos naudojamo prietaiso „VITRONIC POLISCAN FM1“ patikros metodikos, taip pat nėra būdų tiksliai kalibruoti policijos naudojamą matavimo prietaisą, dėl ko negalima policijos naudojamo greičio matuoklio rodmenis pripažinti tiksliais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems skundo argumentams.
9. Stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos ir matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės. Šių taisyklių 38 punkte numatyta, kad matavimo priemonių patikrą atlieka teisinę metrologinę priežiūrą atliekančios institucijos paskirtos įstaigos, vadovaudamosi matavimo priemonių patikros metodikomis ir (arba) gamintojo parengtomis matavimo priemonių naudojimo ir derinimo instrukcijomis, įgaliotų institucijų vadovų įsakymais pripažintomis tinkamomis tam tikrų matavimo priemonių patikrai atlikti.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad greičio matavimo prietaisui „VITRONIC POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 11 d. išduodant patikros sertifikatą Nr. 1416895, kuris galioja iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 14). Matavimo priemonės patikra atlikta Vilniuje, ją atliko vyresnioji inžinierė metrologė T. P.. Patikros sertifikate taip pat nurodytas matuojamo greičio tikslumas, galima maksimali paklaida. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde iš esmės dėstomi subjektyvūs, apeliantui palankūs samprotavimai, kurie niekaip nepaneigia nustatytų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių. Greičio matavimo prietaiso „VITRONIC POLISCAN FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, pats prietaisas buvo veikiantis, greičio matuoklio patikrą atliko Lietuvos Respublikoje kompetentingi asmenys, todėl aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad greičio matavimo prietaisas pažeidimo padarymo metu buvo tinkamai įteisintas, veikiantis ir pagrįstai naudojamas įrodymams rinkti.
11. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant N. K. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. N. K. kaltė dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra pilnai įrodyta ir nekelia abejonių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto N. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.