- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-1-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 77.4.3.;
78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 11 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei adv. R.Narbutienei, atsakovei J. M., jos atstovui adv. K.Virbickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. ir atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinio dalį atsakovei J. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovės priešieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, valstybinės institucijos, duodančios išvadas - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Esant šalims santuokoje, 1998-04-10 gimė sūnus D. P., kuris gyvena Lietuvoje pas tėvą, byloje ieškovą, D. P. Atsakovė, vaiko motina, kurios po santuokos nutraukimo pavardė – M., gyvena ir dirba Anglijoje. Motinai išvykus dirbti į užsienį, tai yra nuo 2001 metų, sūnus D. gyvena su tėvu.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-11-28 priėmė dalinį sprendimą ir nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką. Kiti reikalavimai, susiję su ginčo šalių nepilnamečiu sūnumi D. P., nebuvo išnagrinėti.
Šalies argumentai
Ieškovas D. P. nurodė, kad sūnus D. su tėvu gyvena nuo jo gimimo, juo rūpinasi, vaikas nori gyventi su tėčiu, vaikas myli broliuką, turi draugų, lanko Marčiulionio krepšinio mokyklą, todėl nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Prašymą priteisti išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindė tuo, kad šis reikalavimas nėra padidintas, tėvų materialinė padėtis leidžia tenkinti ne vien minimalius vaiko poreikius, kuomet pagal susiklosčiusią teisminę praktiką laikoma, kad vaiko išlaikymui reikalinga priteisti po 800 Lt į mėnesį, tai yra, iš kiekvieno po 400 Lt kas mėnesį. Ieškovas nereikalavo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nesutiko ir su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, paaiškino, kad jis netrukdys atsakovei bendrauti su sūnumi, todėl nėra pagrindo nustatyti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. nesutiko su ieškiniu, paaiškino, kad ji dirba pas darbdavį vyriausia buhaltere, dirba namuose, į ofisą tenka važiuoti tik kartą per savaitę, todėl galėtų daug dėmesio skirti sūnui D., uždirba apie 8 000 Lt į mėnesį, nuomoja keturių kambarių butą, sūnus D. turi atskirą kambarį, žaislus, D. pusseserė E. gyvena Jungtinėje Karalystėje, su sūnumi D. yra bendraamžiai, būnant Anglijoje jie daug laiko praleidžia kartu, galės kartu mokytis vienoje mokykloje, D. teta V. ir dėdė G. taip pat gyvena Jungtinėje Karalystėje, atvažiavęs į Angliją sūnus pastoviai lanko baseiną, žaidžia krepšinį, futbolą, sūnus galėtų lankyti savaitgaliais lietuvišką mokyklą, kas neleis užmiršti lietuvių kalbos, gimus trečiam ieškovo vaikui, neliks dėmesio D.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. M. jos nepilnamečio sūnaus D. P., gim. 1998-04-10, išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatė šalių sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su tėvu D. P. Nustatė sūnaus D. P. su atsakove, jo motina J. M., bendravimo ir auklėjimo tvarką: įpareigojo ieškovą D. P. sudaryti sąlygas atsakovei auklėti, bendrauti su sūnumi D. P., nedaryti kliūčių atsakovei J. M. gauti informaciją apie sūnų D. iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie sūnų D. P. Suteikė atsakovei galimybę vieną mėnesį bendrauti su sūnumi D. jo vasaros atostogų metu jos gyvenamojoje vietoje. Tikslią datą atsakovė suderina su ieškovu ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Kelionės išlaidas apmoka ieškovas D. P. Leido ieškovei bendrauti su sūnumi D. P. poriniais metais jo mokyklinių rudens, pavasario atostogų metu, kelionės išlaidas apmoka, atsakovė J. M. Leido neporiniais metais atsakovei bendrauti su sūnumi jo žiemos atostogų metu. Kelionės išlaidas apmoka ieškovas D. P. Leido atsakovei švęsti su sūnumi D. Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas. Pradedant 2009 metais, tai yra neporiniais metais, atsakovė švenčia su sūnumi Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, poriniais metais - Šv. Velykas. Šventimo vietą pasirenka atsakovė, turima omenyje Lietuvoje ar Anglijoje. Jeigu švenčiama Anglijoje vaiko kelionės išlaidas pirmą kartą apmoka atsakovė J. M., sekantį kartą kelionės išlaidas apmoka ieškovas ir taip kartojasi toliau. Leido atsakovei švęsti savo ir sūnaus gimtadienius atsakovės pasirinktoje vietoje. Jeigu šventės data keičiama D. gimimo dienos šventimo laiką nustatyti suteikiamas pirmumas ieškovui. Konkretų šventimo laiką ir tvarką šalys suderina ne vėliau, kaip prieš septynias dienas. Leido atsakovei atvykti ir susitikti su sūnumi D. P. jo gyvenamojoje vietoje jai priimtinu laikui iš anksto įspėjus ieškovą. Nustatė, kad dėl laiko ir kitų sąlygų šalys gali susitarti prieš kiekvieną vaiko atvykimą ar išvykimą, šalys rūpinasi vaiko pristatymu pas atsakovę ir priešingai. Nustatė, kad vaikui bendraujant su motina, ji privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimais giminaičiais iš motinos pusės. Įpareigojo šalis apie gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti viena kitą prieš 15 kalendorinių dienų. Įpareigojo atsakovę J. M. sūnaus D. ligos atveju, šiam esant su atsakove, skubiai informuoti ieškovą. Įpareigojo ieškovą informuoti atsakovę sūnaus D. ligos atveju, šiam esant su ieškovu. Įpareigojo šalis nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus D. kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams atlikti, jei teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybę. Įpareigojo ieškovą D. P. netrukdyti atsakovei J. M. bendrauti su sūnumi D. P. telefonu ar kita ryšių priemone, ir priešingai, sūnaus buvimo pas atsakovę metu, įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti telefonu ar kita ryšių priemone su sūnumi. Priteisė iš atsakovės J. M. į valstybės biudžetą 252 Lt žyminį mokestį už ieškovo reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą. Priteisė iš atsakovės J. M. ieškovo D. P. naudai 87,5 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo D. P. atsakovės J. M. naudai 1 995 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadų matyti, jog ieškovas yra sudaręs vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tėvas tinkamai rūpinasi nepilnamečio priežiūra, jam sudarytos sąlygos mokytis, augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. Apklaustas teismo posėdyje šalių sūnus D. nurodė, kad myli mamą, myli tėtį, bet gyventi nori su tėčiu, paaiškino, kad čia, pas tėtį, turi brolį, ieškovo sūnus antroje santuokoje, draugus, su visais gali bendrauti lietuvių kalba. Tokia išvada nurodoma ir ekspertizės akte. Vaikas daugiau kaip penkis metus gyvena kartu su tėvu. Teismas nustatė, kad šalių vaikui, gyvenant su tėvu susiformavo ryšiai, bendravimas su šeimos nariais, artimais giminaičiais, draugais mokykloje, Marčiulionio sporto mokykloje, glaudus ryšys su tėvu, broliu, ir kitais šeimos nariais. Neigiamo poveikio berniuko vystymuisi nenustatyta. Motyvavo, kad atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta su ieškovu neatitiktų nepilnamečio poreikių ir būtų keistina. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove. Pažymėjo, kad nustačius šalių sūnaus D. gyvenamąją vietą su atsakove prieš jo norą, būtų pažeistos jo teisės, kadangi jis patektų į svetimą socialinę, kultūrinę aplinką, kur suptų svetimi žmonės, kalbantys svetima kalba, mokymosi įstaigose taikoma kita ugdymo programa. Teismas taip pat nustatė, kad šioje byloje ginčo šalių materialinė padėtis nėra bloga ir šalys gali teikti daugiau nei po ½ MMA, tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad berniukas lanko Marčiulionio krepšinio mokyklą, gydomi jo dantukai, dėl ko yra papildomų išlaidų, teismas laikė, kad ieškovo prašomas dydis sūnaus išlaikymui priteisti po 800 Lt kasmėnesinėmis išmokomis nėra pagrįstas, todėl mažintinas iki 700 Lt. Tiek pat lėšų išlaikymui privalo skirti ir ieškovas. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į šalių sūnaus amžių, 1 400 Lt per mėnesį yra pakankamos lėšos vaiko poreikiams patenkinti, vaiko interesai nebus pažeisti net ir tuo atveju, jeigu ieškovas, turint omeny, kad atsakovės uždarbis didesnis, skirtų išlaikymui mažiau nei 700 Lt. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą atleistas, todėl teismas sprendė, kad jis priteistinas iš atsakovės. Asižvelgiant į tai iš atsakovės priteistinas į valstybės biudžetą 252 Lt žyminio mokestis (700 Lt x 12 mėn. x 3 proc.). Iš esančių byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, atsakovė, pateikdama teismui priešieškinį, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, 2 180 Lt už advokato teisinę pagalbą. CPK 93 str. 1 d. ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, nors jis ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 87,5 Lt (ieškinys patenkintas 87,5 % (700 Lt x 100 % / 800 Lt = 87,5 %), (100 Lt x 87,5 % / 100 % = 87,5 Lt)) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 995 Lt (100 + 2180 = 2280 Lt x 87,5 % / 100 % = 1995 Lt) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas D. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti iš dalies Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą, panaikinant pareigą ieškovui D. P. apmokėti kelionės išlaidas, kai vaikas vyksta pas motiną J. M. į Jungtinę Karalystę, bei iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t.y. iš atsakovės priteisti D. P. naudai 93,75 Lt, o iš ieškovo - J. M. naudai - 142,50 Lt. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, teismo sprendimas turi būti aiškus ir nekelti abejonių šalims, kurios ateityje turės jį vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime buvo nustatytas kelionės išlaidų į Jungtinę Karalystę kompensavimas, tikslinga konkrečiau nustatyti, kas įeina į kelionės išlaidas. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, ar kelionės išlaidas, kurias kompensuoja D. P., įeina tik kelionės bilieto kaina, t.y. tik vaiko nuvykimo bei grįžimo namo išlaidos ar į kelionės išlaidas yra įskaičiuojamos ir vaiko pragyvenimui reikalingos lėšos. Be to, priteisus kelionės išlaidas ieškovui D. P., yra grubiai pažeidžiami jo interesai. Pažymėtina, kad atsakovė pati savo iniciatyva pakeitė gyvenamąją vietą, išvykdama į užsienio valstybę ir ten apsigyvendama, todėl dėl tokio J. M. gyvenamosios vietos pasirinkimo neturėtų nukentėti kita šalis. Taigi ta šalis, kuri nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą, norėdama bendrauti su vaiku, nuolat gyvenančiu vienoje šalyje (Lietuvoje), turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes - pati kompensuoti vaiko kelionės išlaidas. Ieškovo turtinė padėtis neleidžia kompensuoti nepilnamečio vaiko kelionės pas jo motiną išlaidų, šių išlaidų negalima kompensuoti taip pat nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų sąskaita. Ieškovas D. P. augina be šalių sūnaus D. nepilnametį (mažametį) sūnų S. P. Šiuo metu sutuoktinė J. P. laukiasi kūdikio. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškinys buvo patenkintas 87,5 %, atitinkamai priešieškinis buvo patenkintas tokia pačia dalimi, todėl iš J. M. ieškovo naudai priteista 87,50 Lt, o iš ieškovo D. P. atsakovės naudai – 1 995 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame buvo keliami šie reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei 800 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismui priėmus sprendimą ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, šis reikalavimas buvo patenkintas 100 %, o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo patenkintas 87,5 %. Taigi, ieškovo D. P. ieškinys buvo patenkintas 93,75 % ((100 % + 87,50 %) / 2), todėl ieškovas turėjo būti įpareigotas sumokėti atsakovei bylinėjimosi išlaidas ne 87,50 %, o 6,25 %, t.y. proporcingai nepatenkinto ieškinio daliai. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 280 Lt, todėl tik iš dalies patenkinus ieškinį, iš D. P. priteistina suma sudarytų 142,50 Lt. Atsakovė J. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Pažymėtina, kad teismas sprendime neteisingai įvertino bylos rezultatą, t. y. nurodydamas, kad priešieškinis buvo patenkintas iš dalies. Bendravimo tvarka, nustatyta teismo sprendimu, yra visiškai pakeista, nei buvo prašoma priešieškiniu, dėl teismo aktyvaus vaidmens, nagrinėjant šeimos bylas, todėl darytina išvada, kad priešieškinis iš viso nebuvo patenkintas. Taigi, nei vienas iš trijų atsakovės priešieškinio reikalavimų nebuvo patenkintas (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 0 %; reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 0 %; reikalavimas dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas 0%). Nepatenkinus atsakovės priešieškiniu keliamų reikalavimų, negalimas bylinėjimosi išlaidų priteisimas už nepatenkinto priešieškinio reikalavimus.
Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo nustatyti vaiko D. P., gim. 1998-04-10, gyvenamąją vietą su apeliante motina J. M.; priteisti iš ieškovo D. P. nepilnamečiui sūnui D. P. išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki sūnaus D. P., pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu atsakovei J. M. priteistą išlaikymo sumą, priteisiant iš atsakovės J. M. 400 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. mokant kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi vaiko interesais, t.y. rėmėsi apeliantės sūnaus D. nuomone. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant vaiko norą, turi būti atsižvelgiama į jo brandumą bei motyvaciją, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan. Taip pat teismas, aiškindamasis vaiko norus, turi užtikrinti, kad jie būtų išreikšti laisvai, nepatiriant jokios prievartos, spaudimo ar kitokios įtakos, kuri turėtų reikšmės neteisingam jų išreiškimui. (Vaiko teisių konvencijos 12 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35). Atkreiptinas dėmesys, kad šios kategorijos bylose ginčo šalys yra vaiko tėvai, todėl būtina nustatyti, ar vaikas išreiškė tikruosius savo norus, ar nebuvo įtakos vaiko tėvų, o ypač to iš tėvų, su kuriuo vaikas paskutiniu metu gyveno. Apeliantės sūnus D. nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. D. yra labai lengvai įtakojamas suaugusiųjų ir dažnai pasako, tai kad įtiktų suaugusiems. D. P. būnant pas apeliantę J. M. Anglijoje, jis daug kartų pareiškė, kad norėtų gyventi tik čia ir nenori būti Lietuvoje (šias aplinkybes buvo akcentuotos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jas gali paliudyti ir apeliantės artimieji žmonės, draugai). Todėl manytina, kad D. P. išreikšta valia gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, t.y. ieškovu D. P. Lietuvoje, buvo įtakota tėvo ir susiformavo, kai jis negalėjo bendrauti su motina. Sprendime nurodytas teiginys, kad nustačius sūnaus D. gyvenamąją vietą su atsakove prieš vaiko norą, būtų pažeistos jo teisės, kadangi jis pateiktų į svetimą socialinę, kultūrinę aplinką, kur suptų svetimi žmonės, kalbantys svetima kalba, mokymosi įstaigose taikoma kita ugdymo programa, yra nepagrįstas. Būtina atsižvelgti į tai, kad D. P. laisvai kalba anglų kalba, nes keli metai jis čia praleidžia atostogas, taip pat turi draugų ir yra susipažinęs su šia kultūrine bei socialine aplinka. Be to, apeliantė J. M. sudarys visas sąlygas sūnui D. lankytis pas anglų kalbos specialistą, kurio pagalba galės tobulinti bei lavinti anglų kalbos žinias. Teismas, priimdamas sprendimą, neakcentavo šių aplinkybių, kad Didžiojoje Britanijoje gyvena daug atvykėlių lietuvių, Anglijoje gyvena daug apeliantės J. M. lietuvių tautybės artimųjų bei yra galimybė vaiką leisti į sekmadieniais vykstančią lietuvių mokyklą, kad būtų sudarytos galimybės nepamiršti gimtosios kalbos ir bendrauti su kitais lietuviais. Psichologinėje ekspertizėje paminėta, kad atsakovės J. M. ir ieškovo D. P. sūnus D. turi atskirą kambarį ir jam yra sudarytos visos sąlygos mokytis, augti ir vystytis. Pažymėtina, kad tokia išvada nėra objektyvi ir neužtikrina vaiko interesų ir norų, kadangi D. P. tiek apeliantei J. M., tiek jos artimiesiems daug kartų minėjo, kad jis kambarį dalinasi su broliu, miega vienoje lovoje, normaliai neišsimiega, tai sukelia vaiko nuovargį ir susierzinimą. D. P., grįžęs iš mokyklos, dažniausiai didžiąją likusios dienos dalį praleidžia žaisdamas prie kompiuterio, todėl yra pablogėjęs vaiko regėjimas. Pastebėtina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados pilnai neatskleidžia, kad pas ieškovą D. P. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui vystytis ir tobulėti, nepažeidžiant vaiko interesų. Pagrindinis motyvas dėl kurio apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu yra sūnaus D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu D. P. Priešingu atveju, teismui nustačius atsakovės sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su apeliante J. M. , apeliantė reikalauja vaikui išlaikymo priteisimo iš ieškovo D. P. Kaip jau minėta, kad vaiko gyvenamosios vietos nenustačius su apeliante J. M., apeliantė prašo sumažinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu priteistą išlaikymą jos nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į apeliantės J. M. pajamas ir išlaidas susijusias, su vaiko poreikiais, apeliantė prašo pakeisti priteistą 700 Lt išlaikymo dydį sumažinti iki 400 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. P. pilnametystės. Pažymėtina, kad apeliantė J. M. taip pat apmoka sūnaus D. P. visus skrydžius į Angliją, teikia pilną išlaikymą jam viešint atostogų metu. Išlaidas susijusias su jo kelionėmis, išlaikymu Anglijoje, buvimu vaikų stovykloje (kuri tęsiasi 6-7 savaites), vaiko drabužiais, sudaro apie 14 000 Lt per metus. Be to, atsakovui D. P. siunčiamos papildomos lėšos, o vaiko atostogų metu ieškovas D. P. neskiria jokių lėšų vaiko pragyvenimui.
Atsiliepimas
Ieškovas D. P. atsiliepimu į atsakovės J. M. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad D. šiais metais suėjo 11 metų. Tai toks amžius, kai vaikui yra svarbi jį supanti aplinka, pažįstami, artimieji ir draugai. Išvykus į užsienio valstybę, aplinka drastiškai pasikeis: sups nauji draugai, kalbantys tik anglų kalba, mokykla, kurioje bus dėstoma tik užsienio kalba. Pagrįstai kyla klausimas, ar išvykęs vaikas iš Lietuvos su minimaliomis anglų kalbos žiniomis, t.y. kalbėdamas tik buitine kalba, galės puikiai suvokti dėstomą dalyką anglų kalba. Viena yra kalbėti buitine kalba per atostogas su užsieniečiais, kita suvokti dėstomo dalyko prasmę, esmę ir gilinti žinias mokslo srityje. Vaikui išreiškus poziciją dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ieškovu, tikėtina, kad nauja socialinė ir kultūrinė aplinka Jungtinėje Karalystėje nebuvo tokia, dėl kurios jis galėtų atsisakyti to, ką turi šiuo metu Lietuvos Respublikoje, t.y. D. pasirinko tą socialinę aplinką, kuri jam yra labiau pažįstama ir artimesnė, neketindamas jos keisti. Be to, teismas neturėjo pagrindo nevertinti byloje esančių aplinkybių bei įrodymų visumos: ekspertizės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, vaiko pozicijos dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Visapusiškai įvertinus faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu - ieškovu - labiausiai atitiks vaiko interesus. Vadovaujantis CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį. Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams, teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 700 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.). Atsakovės argumentas, kad priteista išlaikymo suma viršijo orientacinį išlaikymo dydį, negali būti pagrindu pakeisti priteistą teismo išlaikymo dydį.
Atsakovė J. M. atsiliepimu į ieškovo D. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kelia teismo sprendimo aiškumo/aiškinimo klausimą. CPK 278 str. 1 d. numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Remiantis šiomis įstatyminėmis nuostatomis teigtina, kad sprendimo neaiškumo klausimą apeliantas kelia apeliacinės instancijos teismui visiškai nepagrįstai, kadangi šie argumentai, be kita ko, visiškai nesusiję su priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Jeigu apeliantui nėra/nebuvo aiškus teismo sprendimas, konkrečiai kiek tai liečia kompensavimą kelionės išlaidų, apeliantas turėjo jam įstatymo suteiktą galimybę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, prašydamas šį sprendimą išaiškinti, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Remiantis šiuo pagrįstu laikytinas ir teismo sprendimas įpareigoti tiek ieškovą, tiek atsakovą pakaitomis padengti vaiko kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę. Nepagrįstu laikytinas ieškovo motyvas, kad kompensavimas vaiko kelionės išlaidų pažeistų jo interesus dėl to, kad jo turtinė padėtis to neleidžia. Kaip matyti, šis ieškovo motyvas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių pats ieškovas neginčijo, o būtent, kad ieškovo materialinė padėtis nėra bloga. Taip pat nurodo, kad ieškovo paskaičiavimai dėl bylinėjimosi išlaidų nėra teisingi. Ieškovas ieškiniu pareiškė du reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 800 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, mokamo periodinėmis išmokomis). Atsakovė priešieškiniu pareiškė tris reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo). Ieškovo pareikšti ir patenkinti reikalavimai sudaro 1.875. Atsakovės pareikšti ir atmesti reikalavimai sudaro 2.125. Taigi suma bus lygi 4. Viso ieškiniu ir priešiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų suma yra 5. Taigi santykis bus lygus 4/5. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų turėjo 100 Lt, taigi priteistina jam išlaidų suma sudarys 80 Lt (0,8 x 100). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų turėjo 2 280 Lt, taigi jai iš ieškovo priteistina išlaidų suma sudaro 1 824 Lt (0,8 x 2 280).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Ieškovo skundas dalinai tenkintinas, atsakovės skundas atmestinas.
Ieškovui teismo iniciatyva buvo nustatyta pareiga apmokėti šalių sūnaus D. kelionės išlaidas, jam vykstant į atsakovės gyvenamąją vietą vasaros atostogų metu bei neporiniais metais žiemos atostogų metu vykstant pas motiną į Angliją, ir tuo atveju, jei vaikas vyks švęsti Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas pas atsakovę, kas antrą kartą, nesant šalių reikalavimo nustatyti apmokėjimo vaiko kelionių išlaidas tvarką. Atsakovės pateiktame priešieškinyje teismui ( b. l. 69-72, T. I) nebuvo prašymo nustatyti, kad dalį vaiko kelionės išlaidų pasimatymui su tėvu turi apmokėti pats tėvas, o ieškovas nereiškė reikalavimo teismui nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. LR CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kelionės išlaidos, kurios reikalingos vaikui nuvykti pas motiną, yra išlaidomis, reikalingomis vaiko išlaikymui, nes, tėvams nutarus gyventi skyrium, jie turi pareigą užtikrinti, kad vaikas galėtų bendrauti su kiekvienu iš jų. Teismo sprendimu nustatyta, kad vaiko išlaikymui, atsižvelgus į jo amžių, tėvų turtinę padėtį, reikia 1400 Lt per mėnesį, tuo remiantis iš atsakovės priteisiama po 700 Lt periodinių išmokų. Ieškovas, reikalaudamas, kad vaiko išlaikymui iš jo motinos būtų priteista 1 MGL, po to reikalaudamas, kad būtų priteista 800 Lt kas mėnesį, pateikė duomenis apie D. poreikiams reikalingas išlaidas per mėnesį (b.l. 296, t. I). Iš jų matyti, kad vasaros atostogų kelionėms, stovykloms vaikui reikalinga 150 Lt per mėnesį. Iš to seka, kad vaiko vasaros atostogų kelionėms prie jūros, į užsienį, stovykloms reikalingos 1800 Lt išlaidos per metus. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pateiktu reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tikėtina, į lentelėje nurodytą vaiko atostogoms reikalingą sumą neįskaičiavo išlaidų, reikalingų vaiko kelionėms pas motiną. Teismas daro išvadą, kad byloje ieškinio pagrindo nesudarė aplinkybės, kuris iš tėvų turi apmokėti vaiko kelionės pas motiną išlaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo teismo revoliucinėje dalyje nurodyti šių nuostatų. Be to, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, kuo remiantis teismas padarė būtent tokias išvadas dėl apmokėjimo už vaiko keliones. LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. numato, kad teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu yra motyvų nebuvimas, todėl pripažinus, kad nėra motyvų dėl šios aplinkybės, teismo sprendimas turi būti naikinamas perduodant bylą šioje dalyje naujam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo nustatyti vaiko kelionės išlaidų apmokėjimo tvarką, nepateikė argumentų dėl tam tikro išlaikymo dydžio nustatymo atsižvelgiant į tai, kad vaikui reikalingos išlaidos padidės dėl to, kad vaiko motina yra išvykusi gyventi į užsienį, tikslinga pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas, įpareigojančias ieškovą apmokėti vaiko kelionės į Angliją arba į nenurodytą kelionės vietą išlaidas. Pripažintina, kad teismas viršijo pareikštą reikalavimą byloje, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjama aplinkybė, dėl kurios teismas padarė išvadas, tuo pažeidė LR CPK 376 str. 3 d. , todėl teismo sprendimas dalyje keistinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Be to, ir atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog vaiko kelionės išlaidas į Angliją apmoka atsakovė, todėl atsakovei nereiškiant prašymo, kad šias išlaidas apmokėtų ieškovas, teismas neturėjo pagrindo nustatyti tokios apmokėjimo už keliones tvarkos.
Ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies pagrįsta.
Teismas pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu dalinai tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dalinai tenkinamas atsakovės priešieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tai, kad buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, leidžia daryti išvadą, kad buvo patenkintas 50 procentų atsakovės priešieškinys. Ieškovas prieštaravo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, teigdamas, kad jis netrukdo atsakovei bendrauti su vaiku. Patenkinimas atsakovės reikalavimo ir nustatymas iš esmės tokios tvarkos, kurią ji siūlė nustatyti tuo atveju, jei būtų nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta su motina, rodo, kad teismas padarė išvadą, jog vaiko tėvai nesusitaria dėl bendravimo tvarkos ir šią tvarką būtina nustatyti teismo sprendimu. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, šie reikalavimai yra savarankiški, todėl padarius išvadą, kad vienas atsakovės pareikštų reikalavimų buvo atmesta, o kitas patenkintas ir nesant pagrindo keisti iš esmės šias teismo sprendimo dalis, pripažintina, kad atstovavimo išlaidas, kurias turėjo atsakovė, turi dalinai jai apmokėti ieškovas, t.y. 50 procentų turėtų išlaidų, tai sudaro 1090 Lt (atsakovė turėjo 2180 Lt atstovavimo išlaidų). Ieškovo skundo argumentai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo visiškai pakeista, nepagrįsti. Atsakovė prašė nustatyti bendravimo tvarką su tuo iš tėvų, su kuriuo nuolatinai negyvena vaikas, prašydama nustatyti tokį bendravimą sūnaus rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, kas antrus metus. Buvo nustatyta, kad rudens ir pavasario atostogų metu motina bendrauja su sūnumi poriniais metais, o žiemos atostogų metu - neporiniais metais. Tai iš esmės pareikšto prašymo patenkinimas pagal bendrą susitikimų kiekį ir laiko tarpą, kurį praleidžia vaikas su tuo iš tėvų, su kuriuo nuolatinai negyvena. Ieškovo skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra nekonkretus, t.y. nenurodyta, kuo remiantis teigiama, kad bendravimo tvarka buvo visiškai pakeista, todėl argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad priešieškinys buvo patenkintas dalinai, atmestini. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteisiamos toje dalyje, kurioje buvo patenkintas atsakovės priešieškinys, o ne atmestas ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovės, todėl ieškovo skundo argumentai, kad iš jo turėtų būti priteista tik 142,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsti.
Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde neprašo naikinti teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota atlyginti ieškovui 87,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau kolegija daro išvadą, kad teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra viešasis interesas, todėl LR CPK 320 str. 2 d. pagrindu panaikina šią teismo sprendimo dalį, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų apmokėjęs žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti jam išlaikymą. Žyminio mokesčio, kurį ieškovas yra apmokėjęs už reikalavimą nutraukti santuoką (100 Lt), atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas teismui priimant dalinį sprendimą, o šiuo teismo sprendimu galėjo būti sprendžiami žyminio mokesčio, kuris turėjo būti mokamas už joje nagrinėjamus reikalavimus, atlyginimo klausimas.
Atsakovės skundas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo pagrįstai atmestas. Atsakovė, teigdama, kad vaikas nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, turėjo šį teiginį pagrįsti. Byloje esant trečiojo asmens - Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadai, kad būtina atsižvelgti į vaiko norą gyventi su tėvu, teismo posėdyje apklausus vaiką ir jam išreiškus nuomonę, teismas galėtų priimti priešingą išvadą tik tuo atveju, jei atsakovė būtų pateikusi į bylą vaikų teisių apsaugos tarnybos pagal jos gyvenamąją vietą išvadas, kad vaikas išreiškia kitokią nuomonę dėl savo gyvenamosios tuo atveju, kai jis bendrauja su motina ir nėra įtakojamas tėvo. Atsakovei teigiant, kad vaiko nuomonė susiformavo dėl to, kad jis negalėjo bendrauti su motina, jos pareiga buvo pateikti įrodymus, kad vaikas negalėjo bendrauti su motina ne dėl jos kaltės. Atsakovė neįrodė, jog jai buvo būtina išvykti gyventi į užsienį, paliekant vaiką gyventi su tėvu. Skunde nurodyti argumentai, kad sūnus neturi atskiro kambario, neišsimiega, pablogėjęs jo regėjimas, negali nulemti vaiko gyvenamosios vietos. Vaiko motina turi galimybę siekti, kad vaiku tėvas rūpintųsi tinkamai, darydama vaiko tėvui poveikį per vaiko teisių apsaugos tarnybą tuo atveju, jei paaiškėtų, kad vaikas prižiūrimas netinkamai, t.y. nesudarytos sąlygos jam išsimiegoti, tinkamai valgyti, nesirūpinama jo sveikata. Atsakovė patiektas papildomas įrodymas į bylą – Mitybos specialistės-gydytojas 2009-08-17 raštas yra tik pasiūlymas vaiko mitybai naudoti geresnės kokybės maistą, tačiau tai nėra išvada, kad vaikas buvo maitinamas netinkamu maistu, jame nenurodyta, kurie D. P. mitybos įpročiai kenkia jo sveikatai. Šis įrodymas kaip nesuteikiantis jokių duomenų apie tai, koks maistas, kuriuo buvo maitinamas vaikas, pakenkė jo sveikatai, pripažintinas nereikšmingu byloje.
Atsakovės prašymas sumažinti priteistą 700 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikui atmestinas, nes jai pačiai teigiant, kad turi pakankamą uždarbį ir gali suteikti geresnes materialines sąlygas vaikui, ji turi skirti vaikui išlaikymą ir tuo atveju, jei nuolatinai vaikas gyvens pas tėvą. Teismo sprendime nėra nustatyta, kad lėšomis, kurios priteisiamos vaikui, disponuoti turi teisę vaiko tėvas, tačiau tikslinga daryti išvadą, kad vaiko tėvas šiomis lėšomis turi teisę disponuoti tuo atveju, kai vaikas gyvena pas jį, o vaikui išvykus gyventi atostogų metu pas motiną, atsakovė turi teisę disponuoti iš jos priteistomis lėšomis ir jas skirti vaiko aprūpinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.
Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas, kad sūnaus D. P. kelionės išlaidas, jam išvykstant iš Lietuvos bendravimui su atsakove J. M., apmoka ieškovas D. P.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės J. M. ieškovui D. P. 87,50 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteistą iš ieškovo D. P. atsakovės J. M. naudai bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 090 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.