- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-438-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00155-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-971-2020 R. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 29 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių psichiką veikiančių medžiagų (specialisto išvada Nr. T-N 3551/2019(01), medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 25), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. R. N. paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu paskirta nuobauda, R. N. minėtą nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti – nutraukti administracinio nusižengimo bylą R. N. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį bei Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. N. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
3.1. Skunde nurodoma, kad Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, jog „sustabdžius transporto priemonę, pas vairuotoją ir keleivį buvo rasta narkotinių medžiagų, o bendraujant su vairuotoju R. N. policijos pareigūnai iš karto atkreipė dėmesį, jog sklido automobilio salone specifinis narkotinės medžiagos kvapas, o vairuotojas buvo susijaudinęs, drebėjo jo rankos, paraudę akys, o pokalbio metu R. N. nurodė, jog tą dieną vartojo narkotines medžiagas“. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina R. N. nurodytas aplinkybes ir yra paaiškinamos tuo, jog susijaudinimas ir išgąstis buvo sąlygotas aplinkybės, jog jis buvo užkluptas darąs nusikaltimą - narkotinių medžiagų laikymą, dėl ko jam iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, padarymą. R. N. yra pedagogas, sporto treneris ir susiklosčiusioje situacijoje, suvokdamas kokias baudžiamąsias ir socialines pasekmes jam sukels pačios nusikalstamos veikos padarymas, jis jautė baimę ir nerimą, todėl tai paaiškina rankų drebėjimą ir susijaudinimą. Be to. R. N. vairavo transporto priemonę būdamas pavargęs, neišsimiegojęs, o automobilyje keleivio rūkyta cigaretė su kanapių ar kitų narkotinių medžiagų priedais graužė vairuotojo akis, kurios buvo paraudę.
3.2. Skunde teigiama, kad būtent apsvaigimo priežastinis ryšys turi būti susietas su šių medžiagų pavartojimu, kaip ir požymiai apsvaigimo - susijaudinimas, išgąstis ar drebančios rankos ar kiti - turi būti tiesiogiai susieti su nurodytų medžiagų vartojimu, o ne kitais reiškiniais tokiais kaip nuovargis, neišsimiegojimas, akių jautrumo padidėjimas nuo salone esančių dūmų ir pan. Institucijos atsiliepime nurodoma, jog „būtent faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kaitų su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną“, tačiau šioje byloje yra svarbu įrodyti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, o ne psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą ar jų buvimą organizme, kadangi narkotinių medžiagų vartojimas yra specifinis tuo, jog jų vartojimo faktas išlieka iki 4 savaičių nuo vartojimo momento, tačiau tai nereiškia, kad asmuo yra tuo momentu apsvaigęs. Pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų.
3.3. Skunde pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo fragmentiniai ir daliniai, nes nuodugniai susipažinus su teismo posėdžio protokole užfiksuotais abiejų medicinos darbuotojų liudijimais, abi jos patvirtino, kad patikrinimo metu, kuris truko apie 20 min.- o tai yra pakankamas laikas asmens patikrinimo apsvaigimui, gydytoja, atlikusi apžiūrą, nenustatė asmens apsvaigimo požymių, o tiksliau, pagal nustatytus ar pastebėtus požymius ji konstatavo, jog asmuo yra blaivus ir vairuoti gali. Tą liudytoja A. J. labai aiškiai ir konkrečiai pasakė savo liudijime pirmosios instancijos teisme. Iš esmės gydytojos liudijimą patvirtino ir gydytoja V. K., kuri susipažinusi su kraujo tyrimu ir įvertinusi kraujyje rastos medžiagos kiekį bei pirminės apžiūros užfiksuotus požymius, įvertinusi šių požymių visetą, padarė konkrečią išvadą, jog vairuotojas nėra apsvaigęs ir kad jis vairuoti gali. Tą liudytoja V. K. paliudijo teismo posėdžio metu, tačiau teismas liudytojos liudijimą vertino fragmentiškai ir dalimis, išrinkdamas tik abejones gydytojai sukėlusius pastebėjimus ir padarė klaidingą išvadą, kad vairuotojas patikrinimo metu buvo apsvaigęs ir negalėjo vairuoti, kuri visiškai prieštarauja abiejų gydytojų liudijimams ir patikrinimo akto dvejuose egzemplioriuose, kurie visi trys yra vienodos juridinės galios, užfiksuotiems rašytiniams įrašams, jog vairuotojas yra blaivus ir gali vairuoti
3.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo teiginiais, kad „bylos nagrinėjimo teisme metu R. N. nuolat melavo, negalėjo pasakyti kokiu metu jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnams sakė, kad prieš pusę valandos, medikams sakė, kad iš ryto, o teisme aiškino jog prieš savaitę, o susipažinęs su toksikologo pateikta išvada, jau teigė, jog vartojo narkotines medžiagas iš ryto“- apelianto teigimu savaime tai nepatvirtina fakto, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs. Tai tik patvirtina jo medikams pasakytą vartojimo laiką - ryte. Tą patvirtino R. N. ir teisme, o teismui paklausus kaip dažnai jis vartoja marihuaną, atsakė kad retai ir paklaustas kada vartojo, šio klausimo kontekste atsakė teismui kad prieš savaitę. Tuo tarpu pasakymą policijos pareigūnams, kad vartojo prieš pusvalandį nuo sustabdymo apeliantas paaiškina tuo, kad jį sustabdžius ir radus pas jį marihuaną, jo atžvilgiu iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nenorėdamas sau pakenkti procesiškai baudžiamojoje byloje, norėdamas pabrėžti jog įsigijo marihuaną išskirtinai savo reikmėms, jis pasakė jog vartojo prieš pusvalandį, tačiau tokių R. N. policijos pareigūnams, užkardinantiems nusikaltimą, pasakytų žodžių teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą neturėtų vertinti ir turėtų remtis R. N. medikams pasakytu vartojimo laiku - vartojo ryte, ką jis patvirtino ir teismui atsakydamas jog vartojo marihuaną ryte apie 10 vai. Todėl šių aplinkybių teismas neturėjo vertinti kaip neginčijamo fakto jog vairuotojas vairavo transporto priemonę 22 val. būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
3.5. Skunde taip pat nesutinkama su liudytojos A. J. parodymų vertinimu. Teismas iš konteksto išskyrė liudytojos parodymuose pasakytą detalę, jog „Rombergo pozoje kiek nežymiai susvirduliavo“. Apeliantas pažymi, kad jis 2019 m. liepos mėnesį patyrė sunkią kojos sąnario traumą ir buvo po operacijos, ką patvirtina pridedami prie apeliacinio skundo dokumentai - AB „Ortopedijos technika“ „Gijos klinikos“ chirurgijos centro ekspertizės iš medicininių dokumentų išrašas Nuo to laiko R. N. dar iki šiol sunku stovėti viena koja (kaire), koją retkarčiais skauda ir stovėti tinkamai Rombergo pozoje kartais yra sudėtinga, todėl šis teismo pažymėtas požymis susijęs ne su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, o su patirta R. N. trauma. Taip pat dėl teismo nurodomų paraudusių junginių, apeliantas pažymi, kad liudytoja teisme nurodė, jog „junginės buvo paraudę. Jos paraudę galėjo būti dėl šilumos, kitų priežasčių, galėjo būti ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo“ toks galimas vertinimas nepatvirtina, kad paraudimas sąlygojo vairuotojo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų- atvirkščiai - gydytoja jį paaiškina kaip labiausiai tikėtiną nuo šilumos. Be to paraudimas galimas ir nuo šiame skunde pateiktų priežasčių - neišsimiegojimo, marihuanos dūmų automobilio salone, nuovargio, jaudulio ir t.t. Be to, pažymėtina, kad patekus į tikrinimo patalpą ligoninėje gruodžio mėnesį, ji buvo šildoma, o vairuotojas buvo apsirengęs sezoniškai šiltais lauko drabužiais, todėl natūralu kad jautė karštį ir buvojo veikiamas organizmas. Tačiau kitų visų požymių, nurodytų gydytojos liudijime visuma, leidžia neabejotinai vertinti jog vairuotojas buvo blaivus, nors ir nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Tokią išvadą padarė ir liudytoja A. J. pažymėdama (pabraukdama) patikrinimo akte gali vairuoti.
3.6. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog gydytoja V. K. apklausiama liudytoja pažymėjo, kad ji išvadą kur buvo gydytojos A. J. pabraukimas jog vairuoti gali, tiesiog pasirašė, pati kito žodžio patikrinimo akte nebraukė. Be to, V. K. pažymėjo, jog susipažinusi su visais patikrinimo akte nurodytais požymiais ji daro išvadą kad asmuo vairuoti galėjo. Be to ji paminėjo, kad R. N. teigė per patikrinimą rūkęs marihuaną rytą, t. y. maždaug prieš 12 val., o tokios narkotinės medžiagos kraujyje išlieka keletą parų, todėl tai atitinka nurodytas R. N. aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kraujyje rastas narkotinių medžiagų kiekis yra pernelyg mažas, kad būtų galima daryti prielaidą jog jo kiekis galėjo sukelti vairuotojo apsvaigimą.
3.7. Skunde pažymėtina, kad teismo nagrinėjimui R. N. pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 25 egzempliorių, kuriame nurodyta, jog asmuo vairuoti gali ir nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tik yra nustatytas kraujo tyrimo duomenimis narkotinių medžiagų vartojimo faktas prieš maždaug 12 val. Analogišką patikrinimo aktą, kurio visi egzemplioriai turi vienodą įrodomąją ir teisinę galią, pateikė ir medicinos įstaiga, kuri atliko patikrinimą, todėl teismo padaryta išvada, kad skundžiamame nutarime buvo remtasi šiuo patikrinimo aktu - prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teismo išvada, kad vieni akto egzemplioriai yra labiau vertinami nei kiti, nes viename jų nurodytas dar vienas pabraukimas „negali“, kuris atsirado nenustatytomis aplinkybėmis, nes apie jo padarymą neigia ir liudytoja V. K. ir įrašą vairuoti „gali“ padariusi A. J.. Teismo interpretavimas, kad patikrinimo metu nepastebėtas aiškus apsvaigimas nereiškia, kad vairuotojas visgi nebuvo apsvaigęs, yra nepagrįstas.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK viršininkas Alvydas Jurgelevičius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. N. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada dėl R. N. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantas ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad vairuodamas automobilį nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo neįrodyta pakankamais ir neabejotinais byloje surinktais įrodymais, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. ištyręs pateiktą medicininės apžiūros aktą, pareigūnų liudijimus teisme bei tarnybinį pranešimą, medicinos gydytojų parodymus, specialisto išvadą bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštą dėl kanabinoidų nustatymo asmens kraujyje ir šlapime terminų, taip pat kitus dokumentus, konstatuoja, jog R. N. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta, o apylinkės teismo sprendimo priėmimą nulėmė neteisingas įrodymų vertinimas.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. R. N. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų.
10. Tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs, o nustatant šią aplinkybę vertinama byloje surinktų duomenų, galinčių patvirtinti apsvaigimo faktą, visuma ir nei vienas įrodymas neturi viršesnės galios prieš kitą įrodymą.
11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. N. nuosekliai neigė, jog nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. N. pareigūnų buvo sustabdytas 2019 m. gruodžio 29 d. 21.20 val. Policijos pareigūnas Modestas Šakalis teismo posėdyje nurodė, kad automobilyje jautėsi aitrus kvapas, vairuotojas jaudinosi, jo balsas drebėjo, išorinių apsvaigimo požymių nežino ar buvo, jis elgėsi pakankamai adekvačiai, paprašius pateikė turėtas narkotines medžiagas, prašė jo pasigailėti, o paklausus kada vartojo, sakė, kad prieš važiuojant (b. l. 60-61). Pareigūnas Modestas Jotautis teisme paaiškino, kad sustabdžius automobilį jis bendravo su keleiviu, šiam atidarius automobilio langą, pajuto marihuanos kvapą, kolegai paklausus, asmenys patvirtino, kad vartojo prieš 15 min., prieš išvažiuojant rūkė. Turėtas narkotines medžiagas pateikė geranoriškai, vairuotojo akys buvo paraudę, asmuo buvo sutrikęs, neramus, daug kalbėjo apie savo sportą, kad turės dėl šio įvykio problemų (b. l. 59-60). Iš 2019 m. gruodžio 30 d. Modesto Jotaučio tarnybinio pranešimo matyti, kad atidarius automobilio langą policijos pareigūnas pajuto aitrų augalinės kilmės, narkotinės medžiagos kvapą, keleivio vietoje sėdinčio asmens rankos pradėjo drebėti, akys buvo paraudusios, vairuotojo akys taip pat buvo paraudusios. Asmenys prisipažino, kad turi „žolės“, o paklausus kada paskutinį kartą rūkė marihuaną, jie abu atsakė, jog prieš pradėdami važiuoti (administracinio nusižengimo b. l. 2). Policijos patruliui, kilus įtarimų dėl vairuotojo R. N. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų buvo surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (administracinio nusižengimo b. l. 4). Vairuotojas ir keleivis buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių atlikti medicininę apžiūrą.
12. Taigi policijos pareigūnai paliudijo, kad dėl R. N. apsvaigimo jie sprendė iš to, jog šis jaudinosi, jo balsas drebėjo, akys buvo paraudę, automobilyje jautėsi aitrus marihuanos kvapas, automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų, o automobilyje buvę asmenys tvirtino rūkę „žolės“ prieš važiuojant.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šie įrodymai patys savaime nepatvirtina, jog R. N. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal įtvirtintus požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Kaip matyti, policijos pareigūnai tokiu būdu nenustatinėjo bendros R. N. būklės, nenustatė bendrųjų požymių, patvirtinančių vairuotojo apsvaigimą – neadekvataus elgesio, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, perdėto linksmumo ar pan. Atvirkščiai, liudytojai nurodė, kad R. N. elgėsi adekvačiai, pergyveno dėl pasekmių dėl narkotinių medžiagų suradimo. Tarnybinis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, jog R. N. kalba buvo rišli, logiška, situacija vertinama adekvačiai, judesiai koordinuoti.
14. R. N. buvo pristatytas į medicininę įstaigą būklės įvertinimui. Medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja A. J., kuri nustatinėjo R. N. apsvaigimą pokalbio metu, nurodė, kad iš atlikto tyrimo matyti, jog asmens drabužiai švarūs, tvarkingi, oda švari, liežuvis drėgnas, kvėpavimas nesutrikęs, specifinio kvapo nėra, eina tiesiai, laikosi krypties, Rombergo pozoje kiek nežymiai susvyruoja, junginės paraudę (gali dėl šilumos, kitų priežasčių, gali būti ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo), vyzdžiai simetriški, nosies testą atliko, smegenų traumos nenurodė, nusiskundimų neturi, R. N. teigimu apie 10 val. rūkė marihuanos, sąmoningas laike, vietoje, orientuotas, viską atsimena, dėmesį koncentruoja, mimikos normalios, nejaučiamas alkoholio kvapas. A. J. patvirtino, kad ji pabraukė žodį „gali vairuoti“ be toksikologo išvados, darydama savo subjektyvią išvadą. Pripažino, kad čia yra jos klaida, nes išvada pagal nustatytą tvarką turėtų būti teikiama po toksikologo išvados.
15. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d, įsakymu Nr. V-505 patvirtintos medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – metodika) 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą.
16. Liudytoja apklausta priėmimo - skubios pagalbos skyriaus vedėja V. K., apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad akte gydytojas surašo objektyviuosius požymius ir galutinės išvados negali duoti, kol nėra specialisto toksikologo išvados, preliminariai gydytojas kartais pabraukia žodžius gali ar negali, gydytoja A. J. turėjo nebraukti žodžio gali, kadangi galutinę išvadą surašo ji. V. K. patvirtino, kad jau buvo pabraukta žodis „gali“, ji išvadą parašė savo ranka, jog asmuo yra vartojęs psichotropinių medžiagų. Taip pat ji patvirtino, kad medicininio akto kopijoje, likusioje gydymo įstaigoje, kuri daroma rašant per kalkę, pabrauktas žodis „gali“, tačiau kaip originale, likusiame policijoje, pratęstas pabraukimas pasakyti negali, gal po išvados, tačiau ji mano, kad ji daugiau nebraukė, tos linijos nepratęsė ir pažymėjo, kad visuose trijuose lapuose turėtų tada pabraukti arba pratęsti liniją. Nurodė, kad apsvaigimą labiau pagal specialisto išvadas nustato, tačiau pagal visus surašytus punktus, asmens sąmoningumą, viską sudėjus, greičiausiai asmuo galėjo vairuoti, kadangi ir po kelių parų galima rasti narkotinių medžiagų žmogaus organizme, be to R. N. sakė, kad ryte parūkė ir sėdo vakare važiuoti. Specialisto išvada pateikta tokia, kad asmuo vartojo psichotropinių medžiagų, kad buvo jų rasta kraujyje ir šlapime, bet pagal gydytojos surašytus objektyviuosius požymius jis nebuvo apsvaigęs (b. l. 71-73). Gydytoja A. J. parodė, kad dvejose kopijose matomas pabraukimas „gali“, o originale „gali-negali“, kaip originale galėjo atsirasti dvigubas pabraukimas pasakyti negali (b. l. 58-59).
17. Byloje nustatyta, kad medicininės apžiūros aktas buvo surašytas trimis egzemplioriais. Tik viename egzemplioriuje, tai yra originale, pateiktame policijai, pabraukti abu žodžiai „gali/negali“. Kituose egzemplioriuose pabrauktas tik žodis „gali“. Atsižvelgiant į tai, bei į tą aplinkybę, kad visuose egzemplioriuose kiti įrašai sutampa, tame tarpe visuose egzemplioriuose yra ranka įrašyti specialisto toksikologo išvados rezultatai (gydytojos V. K. įrašai), darytina pagrįsta išvada, jog gydymo įstaigoje po toksikologo išvados gavimo nebuvo keičiamas ar kitaip koreguojamas gydytojos A. J. padarytas įrašas „gali“. Iš liudytojomis apklaustų gydytojų parodymų matyti, jog A. J. apžiūros akte pažymėjo, jog R. N. vairuoti gali, kadangi tai rodė apžiūros rezultatai, o V. K. šios išvados, atsižvelgdama į užfiksuotus akte asmens apžiūros rezultatus bei toksikologo išvadą, nekeitė, tai yra nekonstatavo, kad asmuo vairuoti negali.
18. Tokiu būdu pritartina apeliacinio skundo motyvams, kad visi medicininės apžiūros akto egzemplioriai turi vienodą juridinę galią ir šiuo atveju būtina įrodyti ne vartojimo, o apsvaigimo faktą, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog žodis „negali“ buvo pabrauktas akte Nr. 25 būtent tada, kai medicinos įstaiga gavo Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši teismo padaryta išvada yra pagrįsta tik prielaidomis, kurių nepatvirtina gydytojų duoti parodymai teismo posėdyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 3551/2019(01), kad R. N. kraujyje, paimtame 2019 m. gruodžio 29 d. 22.52 val., buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, šlapime, paimtame 2019 m. gruodžio 29 d. 22.50 val., buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (administracinio nusižengimo b. l. 8), patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktą, bet pati savaime neįrodo vairavimo apsvaigus nuo šių medžiagų fakto.
19. Daug dėmesio skundžiamoje nutartyje buvo skirta nenuosekliems R. N. parodymams apie narkotinių medžiagų vartojimo laiką, tačiau šių parodymų nenuoseklumas taip pat negali būti pagrindu pripažinti apsvaigimo faktą. Spręsdamas šį klausimą, apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas – pats padarė išvadas, reikalaujančias specialių žinių. Teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštu dėl kanabinoidų nustatymo asmens kraujyje ir šlapime terminų, kuriame nurodyta, kad Tetrahidrokanabinolio hidroksidas (toliau – 11-OH-THC) yra THC psichotropinis aktyvus metabolitas, o tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis (toliau – THC-COOH) yra THC neaktyvus metabolitas. THC ir 11-OH-THC kraujyje galima nustatyti 4-6 valandas (pavartojus vieną kartą), vartojant reguliariai – apie 24 val. THC-OOH kraujyje galima aptikti iki 3 dienų pavartojus vieną kartą, iki 3 savaičių – vartojus reguliariai, šlapime iki 2-3 dienų pavartojus vieną kartą, iki 5-15 parų vartojant kelis kartus per savaitę ir iki 3 mėnesių vartojus reguliariai (b. l. 66). Teismas, neturėdamas patikimų pradinių duomenų (kaip dažnai R. N. vartoja narkotines medžiagas, kada paskutinį kartą buvo jų vartojęs), remdamasis tik prielaidomis ir spėjimais, sprendė, jog tetrahidrokanabinolio hidroksido ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties radimo organizme faktas patvirtina, kad R. N. 2019 m. gruodžio 29 d. 21.20 val. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
20. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas R. N. parodymai dėl vartojimo laiko nebuvo nuoseklūs, nuolat kito: policijos pareigūnams sakė, kad vartojo prieš pradėdamas važiuoti, nuvykęs į gydymo įstaigą, nurodė, kad apie 10 val. rūkė marihuanos, apklausiamas teisme 2020 m. birželio 8 d. tvirtino, kad narkotinių medžiagų vartojo klube maždaug prieš savaitę (b. l. 56-57), 2020 m. rugpjūčio 12 d. nurodė, kad buvo susijaudinęs, todėl blogai nurodė kada buvo parūkęs ir patvirtino, kad paskutinį kartą psichotropinių medžiagų buvo pavartojęs, tą pačią dieną, bet iš ryto ( b. l. 73). Tačiau šiuos parodymus būtina vertinti kartu atsižvelgiant ir į policijos pareigūnų duotų parodymų prieštaringumą. Jie parodė, jog vairuotojas ir keleivis nurodė vartoję narkotines medžiagas „prieš vairuodami“, „prieš 15 minučių“, tuo tarpu peržiūrėjus tarnybinį vaizdo įrašą, nustatyta, jog R. N. pareigūnams nurodė tai daręs „šiandien“. Kadangi visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia nustatyti tikslaus narkotinių medžiagų vartojimo laiko bei nepaneigia R. N. parodymų, jog paskutinį kartą narkotines medžiagas jis vartojo tos pačios dienos ryte.
21. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus objektyvius dokumentus, gydytojų parodymus, medicininės apžiūros akto turinį, sprendžia, jog R. N. apsvaigimo fakto konstatuoti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad R. N. vartojo narkotines medžiagas (žr. specialisto toksikologo išvadą), tačiau neįrodyta, kad asmuo vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą patvirtintų policijos pareigūnų nustatytas vairuotojo neadekvatus elgesys, sutrikusi koordinacija, gydytojo apžiūros metu užfiksuoti fiziologiniai ar psichologiniai sutrikimai ir pan. Tokių įrodymų byloje nėra. Nustatyta, kad policijos pareigūnai apie galimą asmens apsvaigimą sprendė iš paraudusių akių, „žolės“ kvapo“, tačiau pripažino nenustatę jokių objektyvių apsvaigimo požymių, jie nenustatinėjo bendros asmens būklės pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Medicininės apžiūros aktas nepatvirtina, kad asmuo buvo apsvaigęs, nes gydytoja A. J. nenustatė apsvaigimo požymių, gydytoja V. K. taip pat nepateikė išvados, kad asmuo pagal savo būklę vairuoti negali.
22. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertinęs R. N. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, R. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną R. N.atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.