Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., gimęs 1977 m. rugsėjo 14 d. Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 ir 290 straipsniuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. 2015 m. gegužės 1 d., apie 10.40 val., Gamyklos g. 36, Mažeikiai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo patalpose, pristatytas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliekant jam dalinę asmens apžiūrą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnui, vykdžiusiam tarnybos pareigas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui R. G. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui R. G..

Be to, A. C. 2015 m. gegužės 1 d., apie 10.40 val., Gamyklos g. 36, Mažeikiai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo patalpose, pristatytas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sakydamas žodžius, keikė ir vadino necenzūriniais žodžiais: „kurva; blet; už ką jūs, pyderai, mentai, mane paėmėt; pašol jūs nachui visi“, tokiu būdu įžeidė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį R. G. ir patrulį Š. A..

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. C. teigė, jog kaltu neprisipažįsta, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad savo kaltę dėl pasipriešinimo pareigūnui jis pripažino iš dalies, ir paaiškino, kad tą dieną išėjusį iš parduotuvės, kurioje nusipirko alaus. Jį prisivijo policijos pareigūnai ir liepė sėsti į policijos automobilį. Kadangi atrodė neblaivus, ir dar buvo griuvęs, purvinas ir nusibrozdinęs veidą, suprato, kad turi važiuoti blaivumui pasitikrinti. Sėsdamas į automobilį, nusipirktą alų laikė rankoje, jį padavė pareigūnams, tačiau buvo liepta kuo greičiau sėsti į automobilį ir važiuojant, alaus butelį laikė rankoje. Kadangi buvo gėręs keltą parų, pradėjo gerti alų, nors pareigūnas jį įspėjo to nedaryti. Atvežus į policijos komisariatą, einant pro budinčią dalį, vienas pareigūnas labai supyko, ėmė rėkti ant jo, priekaištaudamas, kad neklausė ir gėrė alų automobilyje, parvertė ant žemės ir abu daužė rankomis, kojomis į pilvą bei šonus, dėl ko jis nevalingai pasituštino į kelnes. Tai jį labai sunervino, įžeidė ir pažemino ,dėl ko pasiruošė trinktelėti vienam pareigūnui atgal. Kadangi pareigūnas buvo jaunesnis ir greitos reakcijos, jis suprato ketinimus, greitai atsitraukė ir smūgio išvengė. Tada vėl abu pareigūnai jį parvertė ant žemės, toliau spardė ir mušė be jokios priežasties, nes jis nieko blogo nepadarė, pareigūnų nekeikė ir jokiais necenzūriniais žodžiais nevadino. Dėl sumušimų į medikus nesikreipė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes pareigūnui nieko blogo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2015 m. gegužės 1 d., apie 10.00 val., patruliuojant iš anksto numatytu maršrutu, prie Sodų g. 11 namo pamatė akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris svirduliavo, šūkavo, kabinėjosi prie žmonių. Pasakęs, kad minėtas asmuo pažeidė viešąją tvarką, liepė sėsti į policijos automobilį vykti į komisariatą. Su asmeniu buvo sunku susikalbėti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Matydamas, kad asmuo turi neprasuktą alaus butelį, perspėjo, kad alaus negertų. Važiuojant link policijos komisariato, veidrodėlyje pamatė, kad sulaikytas asmuo ruošiasi gerti alų, persėjo, tačiau jis nepakluso ir automobilyje vartojo alų. Atvažiavus į policijos komisariatą, kaltinamasis pradėjo priekaištauti dėl atvežimo, keikė necenzūriniais žodžiais, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Pastačius veidu į siena asmens apžiūrai atlikti, iš jo buvo paimtas alus bei pastatytas ant šalia stovinčios spintelės. Apžiūros metu jis netikėtai pasisuko ir dešinės rankos kumščiu smogė į dešinį paakį. Daugiau smūgių nebegalėjo suduoti, nes buvo panaudoti koviniai veiksmai, kaltinamasis tikrai buvo pargriautas ant žemės, užlaužtomis rankomis buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl pykinimo ir galvos svaigimo kreipėsi į Mažeikių ligoninę, kad nustatyti padarytus sužalojimus. Be to, jautė pažeminimą kolegų akivaizdoje, buvo labai nesmagu, kai toks asmuo, kuris turi turtingą kriminalinę praeitį, leidžia sau žeminti ir keikti policijos pareigūnus, dirbančius savo darbą. Po įvykio įforminimo dirbo toliau, tačiau teko pirkti vaistus, kurių čekių neišsaugojo. Kitą dieną buvo išeiginė dieną, ilsėjosi namuose ir gėrė vaistus. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis Š. A. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Tą dieną Sodų g., prie namo Nr. 11, pamatė akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris svirduliavo, šūkavo, kabinėjosi prie priekyje einančių merginų, buvo apdaužytas, apibraižytas. Rankoje jis nešėsi plastikinį butelį alaus, priėję, paaiškino, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir bus pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamasis sutiko vykti kartu, važiuojant link policijos komisariato, pastebėjo, kad asmuo geria alų, kurį turėjo su savimi. Perspėjus to nedaryti, į perspėjimus nereagavo. Atvykus į policijos komisariatą ir išlaipinus asmenį bei vedant į patapą, kaltinamasis iš karto pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, reikšti didžiulį nepasitenkinimą dėl atvežimo, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Į jokius perspėjimus nereagavo. Atvedus į šalia budinčios dalies esančią patalpą, buvo nustatytas girtumas bei atlikta dalinė asmens apžiūra, kurią atliko kolega, o jis stovėjo šalia. Apžiūros metu, kaltinamasis netikėtai atsisuko ir dešinės rankos kumščiu smogė kolegai į veidą. Tada greitai buvo imtasi kovinių imtynių veiksmų ir kaltinamasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Jo niekas netampė, nedaužė. Nustačius girtumą, atsisakė pasirašyti protokole, atsisakymo nemotyvavo. Kas iššaukė kaltinamojo agresiją tik atvykus į policijos komisariatą, nežino.

2015 m. gegužės 1 d. apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Gamyklos g. 36, Mažeikiai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpos. (8-11 b. l.).

2015 m. birželio 3 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole konstatuojama, kad R. G. pateikė medicininius dokumentus (20, 21, 22 b. l.).

Alkoholio matuokliu 2015 m. gegužės 1 d. 10.41 val. A. C. nustatytas 2,22 promilių girtumas (55 b. l.).

Nukentėjusysis R. G. pareiškė 1 300 Eur dydžio civilinį ieškinį (16).

Kaltinamasis A. C. buvo sulaikytas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 3 d. (67, 68 b. l. ).

Veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą numatyta BK 290 straipsnyje.

Išanalizavus visas bylos aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. C. paaiškinimus, nukentėjusiųjų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pilnai. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus, tai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio metu, tiek teisiamajame posėdyje. Pagrindo abejoti pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, nešališkumu ir netikėti jų parodymais, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek R. G., tiek Š. A., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo kaltinamasis nepateikė. Pareigūnų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad smūgiavo pareigūnui, tačiau, pasak jo, nepataikė, nes pareigūnas sugebėjo išvengti smūgio, tačiau šią jo versiją teismas laiko kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei griežtesnės bausmės. Smūgio sudavimo pasekmes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. G. buvo nustatytas dešinio skruostikaulio sumušimas, smegenų sukrėtimas (21, 22 b. l.). Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų paaiškinimais dėl jų įžeidimo, kaltinamojo pateiktus paaiškinimus laikydama jo gynybine pozicija. Įvertindamas bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. C. veikos pagal BK 286 ir 290 straipsnius kvalifikuotos tinkamai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui R. G., kumščiu suduodamas vieną kartą į veidą, bei sakydamas žodžius: „kurva; blet; už ką jūs, pyderai, mentai, mane paėmėt; pašol jūs nachui visi“, tokiu būdu įžeidė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį R. G. ir patrulį Š. A.. Teismas nemato galimybės kaltinamojo veikų kvalifikuoti pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) atitinkamus straipsnius – 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-505/2010 ir kt.). Teismų praktika atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę dėl valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo remiasi į objektyviųjų šių veikų požymių turinį. Vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Šie išvardinti požymiai atitinka kaltinamojo padarytų veikų turinį, nes jis necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius išsakė būtent konkrečių pareigūnų atžvilgiu, akivaizdu, kad policijos komisariato patalpose buvo ir kitų asmenų, kurie galėjo girdėti išsakomus žodžius, tai truko pakankami ilgą laiko tarpą. Aptariant kaltinamojo veiką BK 286 straipsnio prasme, konstatuotina kad pasipriešinimas buvo įvykdytas smurtiniu veiksmu tiesiogine tyčia, suduodant smūgį pareigūnui į veidą, taip trukdant atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Kaltinamasis turėjo suvokti, kad panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui, atliekančiam tarnybines funkcijas, padarydamas kūno sužalojimą, kuris konstatuotas medikų, sukeldamas fizinį skausmą, padarė veiksmus, kurie viršija ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytus pasipriešinimo veiksmus, todėl jo padarytos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Dėl nusikaltimų sutapties

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui smurtiniais veiksmais bei įžeidė pareigūnus žodžiais, taip padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 ir 290 straipsniuose. Jo veikų padarymas pripažintinas kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nors ir padaryti skirtingi veiksmai, jie padaryti toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavyje susiję, nukreipti į vieną tikslą – neklausyti policijos pareigūnų, atkeršyti jiems už atvežimą į policijos komisariatą, pažeminti bei pasityčioti iš pareigūnų, todėl vertinti kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. C. padarytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 ir 290 straipsniuose, priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 1 dalis), jis laikomas neteistu, nusikalstamos veikos padarytos tyčiniais veiksmais, įtakotais apsvaigimo, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad A. C. įžeidęs pareigūnus neprisipažino, o pasipriešinęs pareigūnui prisipažino iš dalies, į tai, kad yra piktybiškas teisės pažeidėjas, sistemingai darantis administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasis į viešąją tvarką (27-41 b. l.), todėl daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam viešuosius darbus už veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymą, o už veikos, numatytos BK 290 straipsnyje, padarymą nubaudžiant kiek didesnės, nei sankcijoje numatytas vidurkis, trukmės areštu (BK 41, 46, 47, 54 straipsniai).

Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu, paskirtą viešųjų darbų bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio pagrindu pakeičiant arešto bausme, galutinę bausmę nustatyti arešto bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma išsiaiškintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nukentėjusysis R. G. pateikė 1 300 Eur civilinį ieškinį, nurodydamas, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis kentė fizinį skausmą, jautė įvairius nepatogumus, gėrė vaistus, kaltinamojo buvo pažemintas kolegų akivaizdoje. Tačiau, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertina tai, kad dar tą pačią dieną pareigūnas tęsė tarnybą, jam nebuvo reikalingas laikinasis nedarbingumas, panaudotas smurtas nesukėlė ilgalaikių pasekmių, todėl daro išvadą, kad prašomos priteisti neturtinės žalos suma itin viršija nukentėjuiojo patirtus išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas pareigūnu, privalo žinoti galimą kilti riziką tarnybos atlikimo metu, pareigūnas turi būti pasiruošęs provokuojantiems bei pavojingiems asmenų veiksmams, tam jis yra specialiai ruošiamas, todėl teismas laiko, kad neturtinės žalos atlyginimas mažintinas ir iš kaltinamojo A. C. priteistina 150 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė iki įsiteisės teismo nuosprendis neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 ir 290 straipsniuose ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 dalies 21 punkto b papunkčio pagrindu viešųjų darbų bausmę pakeičiant arešto bausme, galutinę bausmę nustatyti areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 3 d. – 2 dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. C. priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.