Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-18911-775/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
2-18911-775/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo
B. D., R. P.
Kategorijos
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-18911-775/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14636-2014-7;Procesinio sprendimo kategorija: 117.2; 129.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys B. D., R. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Audronė Adomaitienė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/02123.

Nurodė, kad 2012-08-22 antstolės kontoroje pateiktas vykdyti 2011-09-06 Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarės J. Valaitienės išduotas vykdomasis įrašas Nr. JV-6182, dėl 27142,80 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Ž. A. D., išieškotojo R. P. naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas Ž. A. D. mirė 2014-06-26. Testamentų registro duomenimis mirusiojo palikimą priėmė B. D., kadangi įsiskolinimas iki šios dienos nėra padengtas, siekiant tinkamai įvykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą tikslinga pakeisti vykdymo proceso šalį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jei vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str.).

Šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkas Ž. A. D. mirė 2014-06-26, jo palikimą 2014-07-23 priėmė sutuoktinė B. D. Kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. Mikliušienė v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011).

CK 5.63 str. normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, jog 2012-09-27 antstolės turto arešto aktu buvo areštuota skolininkui Ž. A. D. bei jo sutuoktinei B. D. priklausantis butas, kurio arešto faktas buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įstaigoje, taip pat į tai, kad turto apyrašą sudariusiai antstolei Gaivilei Kunickienei buvo pranešta apie skolą R. P., laikytina, jog įpėdinė buvo tinkamai informuota apie vykdomą išieškojimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 596 str.,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pakeisti skolininką Ž. A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusį 2014-06-26), jo teisių perėmėja B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/02123.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaEdita Šliumpienė