Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, vertėjaujant Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Administracija 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1397 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nustatė, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini); taip pat nurodyta, kad prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu (gauta informacija apie nelegaliai gautas pajamas ir (ar) nelegalų darbą. 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 5844, kuriuo nuspręsta R. Š. neskirti socialinės pašalpos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Neskyrimo priežastimi šiame sprendime nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas (gauta informacija apie nelegaliai gautas pajamas ir (ar) nelegalų darbą). 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimu dėl Nr. 08.5-1861 dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas pareiškėjai pranešta, kad ji neturi teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., o 2017 m. lapkričio 27 d. pranešimu Nr. 08.2-1869 pareiškėja informuota, kad jai neskirta socialinė pašalpa nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Taip pat pareiškėjai nurodyta socialinės pašalpos neskyrimo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai 6 mėnesius neskiriama socialinė pašalpa ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Įstatymas, kuris nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Atsakovė, nuspręsdama pareiškėjai neskirti socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos, teisiniu pagrindu tiek 2017 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 1397, tiek 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 5844 nurodė Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3–4 punktus.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

Šiuo atveju teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Veiklos skyrius 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 10-S-171726 „Dėl socialinės paramos neskyrimo“ kreipėsi į Administraciją, nurodydama, jog R. D., nuolat gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas administracinis nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalyje (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energijos produktus ir elektros energiją) laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką). Šiuo raštu informuojama, kad 2017 m. lapkričio 7 d. 18.20 val. lankantis minėtame bute buvo rasti 29 pakeliai cigarečių, kurie buvo nepaženklinti Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo anksčiau už nelegalią akcizinių prekių prekybą ir laikymą administracinėn atsakomybėn jau trauktas 5 kartus, nemoka mokesčių, jam taikytos poveikio priemonės neefektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja įstatymus, siūloma pareiškėjui neskirti socialinės paramos. Analogiška informacija pateikiama ir byloje esančiame Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. rašte Nr. 10-S-1694 (1.46E-10-28). Pagal Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato duomenis, policijai tiek R. Š., tiek R. D. (gyvenantys kartu adresu: (duomenys neskelbtini)) yra žinomi kaip asmenys, kurie nuolat neteisėtai laiko ir realizuoja tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtą bendrai gyvenančių asmenų sąvoką, tokiais asmenimis yra <...> neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris <...>. Šioje situacijoje iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja R. Š. ir R. D. yra sugyventiniai, o tai atitinka anksčiau paminėtą bendrai gyvenančių asmenų sąvoką. Atsižvelgiant į Vilniaus AVPK pateiktus atsakovei duomenis, Administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1397 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 5844.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl ginčijamų Administracijos aktų panaikinimo būtina įvertinti šių aktų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Ginčijamas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 1397 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 5844, kaip minėta, priimti vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3–4 punktais, t. y. jie pagrįsti teisės aktų normomis, taip pat objektyviais duomenimis (nurodytas faktinis pagrindas – gauta informacija apie nelegaliai gautas pajamas ir (ar) nelegalų darbą), t. y. nurodytos priežastys, kodėl nutarta nutraukti pareiškėjai kompensacijų skyrimą, taip pat aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, pasirašytas įgalioto asmens. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pažymi, kad būtent pareiškėjos veiksmai (vertimasis neteisėta veikla, kuri susijusi su neteisėtų pajamų gavimu) lėmė tai, kad paskyrus jai socialinę pašalpą ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija, ji neteko teisės į jas. Todėl pareiškėja nepagrįstai mano, kad jai socialinė pašalpa ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija turi būti skiriama dėl to, kad ji yra registruota darbo biržoje, o jos turimas turtas ir pajamos neviršija Įstatyme nustatytus turto ir pajamų dydžių. Kaip minėta, Administracijos Sprendimai priimti dėl teisinio pagrindo, reglamentuoto Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė, priimdama skundžiamus Sprendimus, teisės aktų nepažeidė, teismas konstatuoja, kad skundžiami Administracijos Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.