- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-76-531/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21605-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. Z.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Z. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-05 nutarties dėl bausmių subendrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi patenkintas Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. bei 65 str. nuteistajam V. Z. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-03-12 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nuosprendžiu, jam paskirtąja bausme ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 €) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. Z. atidėtas 3 metams, įpareigojant jį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti, mokytis ar būti registruotam darbo biržoje, pirmus du metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo neišeiti iš namų laikotarpyje nuo 23 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per du metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą, priteistą 2015-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos subendrintos laisvės bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-01-04 iki 2012-12-04 ir 1 dieną sulaikymo (2016-05-08).
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Z. skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-05 nutartį dalyse dėl įpareigojimo neišeiti iš namų skyrimo bei bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios – nustatyti, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas bei įpareigojimas pirmus dvejus metus neišeiti iš namų laikotarpyje nuo 23 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, galioja nuo 2017-01-03. Teigia, kad 2017-01-03 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo pritaikius BK 75 str. jam buvo paskirtas įpareigojimas pirmus dvejus metus neišeiti iš namų, šis nuosprendis iškart buvo pradėtas vykdyti, todėl jis iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo jau penkiolika mėnesių realiai patiria šį jam pritaikytą apribojimą. Atsižvelgiant į tai nuteistasis mano, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai neįskaitė jau jo įvykdyto minėto apribojimo termino nuo 2017-01-03 iki 2018-04-05 nutarties įsiteisėjimo dienos bei nurodė apribojimo terminą skaičiuoti nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. Teigia, kad apribojimą skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, jis būtų taikomas 3 metus 3 mėnesius, t.y. 15 mėnesių ilgiau nei jam buvo paskirta 2017-01-13 įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nors antruoju 2018-03-12 nuosprendžiu jam paskirta tik 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taip pat nuteistasis pažymi apie būtinybę skundžiamoje nutartyje tiksliai nurodyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžią.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nuosprendžiu, buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą pagal BK 75 str. atidedant 3 metams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar tęsti darbą, pirmus du metus neišeiti iš namų laikotarpyje nuo 22 val. vakaro iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir bausmės vykdymo atidėjimo metu atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Taip pat V. Z. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-03-12 nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 9 mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 €) bauda.
Kadangi šios aukščiau paminėtais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, tai buvo padaryta skundžiama teismo nutartimi, paskiriant nuteistajam V. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams ir 40 MGL (1506, 40 €) baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant 3 metams ir paskiriant tam tikrus įpareigojimus.
Skundu iš esmės ginčijamas ne pats nuteistojo atžvilgiu taikytas bausmių subendrinimas, nustatytas galutinės subendrintos bausmės ar jos vykdymo atidėjimo terminas, bet nesutinkama tik su nuteistajam paskirto teismo įpareigojimo neišeiti iš namų bei bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios nustatymu. Nuteistasis skundu siekia, kad skundžiama teismo nutartimi paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei skirtų teismo įpareigojimų pradžia jam būtų skaičiuojama nuo ankstesniu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Tai yra, kad į skundžiama teismo nutartimi paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę būtų įskaitytas laikotarpis, kuomet jis, kaip probuojamasis asmuo, buvo prižiūrimas probacijos tarnybos vykdant pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, t.y. laikotarpis nuo 2017-01-03 iki 2018-04-05 nutarties įsiteisėjimo dienos, atitinkamai ir bausmės vykdymo atidėjimo termino bei įpareigojimo neišeiti iš namų pradžią skaičiuojant nuo 2017-01-03.
Išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus pateiktos medžiagos kontekste, aukštesnysis teismas minėtus nuteistojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo prašymą bei pagal jį nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo termino bei įpareigojimo neišeiti iš namų pradžią, taipogi atlikti minimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio įskaitymą nėra jokio teisinio pagrindo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmių subendrinimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (ne)įskaitymo į paskirtos bausmės laiką, teismo skiriamų įpareigojimų pradžios nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 75 str.), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kurio 2 str. 5 d. skelbia, kad probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę (Probacijos įstatymo 30 str. 1 d.).
Iš turimų duomenų seka, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018-04-05 nutartimi, laikydamasis baudžiamojo įstatymo nuostatų, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis dalinio sudėjimo būdu subendrino Panevėžio apylinkės teismo 2018-03-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nuosprendžiu, jam paskirtąja bausme, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, ir, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, vėl nuteistajam V. Z. atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti ilgesnis už terminą, nustatytą pirmuoju nuosprendžiu (nebent juo nustatytas maksimalus terminas), bet neviršijantis trejų metų, ir tokio termino eiga prasideda nuo vėlesnio teismo sprendimo, atidedant bausmės vykdymą, paskelbimo. Iš skundžiamos 2018-04-05 nutarties matyti, kad apylinkės teismas būtent taip ir padarė – nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą pagal BK 75 str. atidėjo 3 metams ir paskyrė tam tikrus įpareigojimus, jų vykdymo pradžią nustatant nuo šios nutarties, naujai nustatančios jau subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įsiteisėjimo.
Be kita ko, tokį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat teismo skirtų įpareigojimų vykdymo pradžios nustatymą lemia ir tai, kad subendrinus bausmes naujai, laikantis BPK imperatyvių teisės normų, sprendžiama dėl galutinės bausmės dydžio, atlikimo tvarkos ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad baudžiamoji ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus ir joje vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalu laikytis, jas taikyti ir vykdyti. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nei BK, nei Probacijos įstatyme įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs, kad laikotarpis, kai asmuo buvo probuojamas, įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą, o pagal BK 63 str. 9 d. ir 66 str. į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Taigi, įstatymas numato tik paskirtos ir atliktos bausmės atlikimo dalies įskaitymą į vėlesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o bausmės atidėjimo laiko įskaitymo nenumato. Be to, naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nuteistojo V. Z. probacijos laikotarpiu leidžia suabejoti probacijos taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu ir, suteikiant pakartotinę galimybę įrodyti jam priešingai – skirtingais nuosprendžiais subendrintos galutinės bausmės vykdymą vėl atidėjus, nėra pagrindo negatyvius bandomojo laikotarpio rezultatus (vykdytą probaciją) užskaityti kaip veiksmingą probaciją.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytas jo atžvilgiu vykdytos probacijos, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, laikotarpis į nuteistajam V. Z. į skundžiama teismo nutartimi subendrintą galutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neįskaitytinas ir skundžiama teismo nutartimi nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo bei teismo paskirtų įpareigojimų pradžia skaičiuotina nuo pastarosios nutarties įsiteisėjimo.
Todėl nuteistojo skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-05 nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.