- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-982-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36583-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. E.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės L. E. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti atsakovo R. S. nepilnametei dukteriai L. S. teikiamo išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokant dukteriai L. S. po 220,00 EUR periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, skyriumi gyvenantis tėvas įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai, mokant po 86,89 EUR kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. sprendimu išlaikymo dydis sumažintas iki 57,92 EUR. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos, ieškovės prašymu, atsakovas dukrai pradėjo mokėti po 86,00 EUR, tačiau nuo 2015 m. minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 325 EUR, šalių nepilnametės dukters poreikiai išaugę, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 441 EUR suma. Dukra yra paauglė, todėl yra išaugę poreikiai aprangai ir laisvalaikiui. Ji lanko dailiojo čiuožimo pamokas, domisi menu, literatūra. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 138,47 EUR dydžio nedarbo draudimo išmoką. Deda pastangas susirasti darbą. Pažymėjo, kad nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Su šeima gyvena tėvams priklausančiame bute, turi dar vieną sūnų, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas.Atsakovas, ieškovės žiniomis, gyvena Mažeikiuose, tačiau neturi jokių duomenų nei apie jo darbovietę, nei apie turtą, nei apie gaunamas pajamas. Atsakovas turi sūnų T. S., kurio išlaikymui iš jo buvo priteista po 86,89 EUR.Atsakovas R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. sprendimą, priteisiant iš jo 86 EUR nepilnametės šalių dukros išlaikymui. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dukros išlaikymui reikalingas 441 EUR, taip pat nenurodė, kiek pati prisideda prie dukros išlaikymo. Atsakovo žiniomis, šalių nepilnametė dukra pati moko dailiojo čiuožimo ir gauna už tai pajamas. Atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti dukrai 86 EUR dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad turi nepilnametį sūnų, kuriam moka priteistą 86 EUR dydžio išlaikymą. Tenkinus ieškovės ieškinį vaikai būtų pastatyti į nelygiavertę padėtį. Atsakovas šiuo metu darbo neturi, gyvena iš 303 EUR dydžio pašalpos, kuri nuo 2016 m. gegužės mėn. dar sumažės iki 272,18 EUR. Atsakovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos problemų, gyvena motinos bute ir moka vartojimo kredito įmokas.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės L. E. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. S. nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą po 160 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2015 m. lapkričio 2 d., iki dukters pilnametystės, pakeičiant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-476-03/2002 priteistą išlaikymo dydį. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą 63,00 EUR žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą 66,00 EUR už antrinę teisinę pagalbą.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus konstatavo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie dukters poreikiams išleidžiamas pinigų sumas, apie dukters lankomus užsiėmimus, dukters sveikatos būklę pagrindžiančius medicininius dokumentus. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2002 m. kovo 22 d. sprendimu priteistas išlaikymas po 57,92 EUR, kai mergaitei tebuvo 3 m., sutiko su ieškovės paaiškinimais, kad 15 m. amžiaus mergaitės poreikių tenkinimui nepakanka 57,92 EUR.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 7 d. atsakovui skiriama 303,80 EUR socialinio draudimo išmoka, nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. – 272,18 EUR išmoka. Atsakovo vardu nėra registruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena motinos bute. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį butą ir žemės sklypą su pastatais padovanojo motinai kelia abejonių dėl siekio nuslėpti turimą nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovas pateikė medicininį išrašą, jog serga podagra ir pirmine aritmine hipertenzija bei vaistinės čekį, tačiau nepateikta įrodymų, jog dėl diagnozuotų ligų atsakovas negali dirbti ar dirbti savo sveikatos būklę atitinkantį darbą.Ieškovė pateikiant ieškinį teismui dirbo MB „Astluka“, darbo užmokestis 70 EUR. Teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė, tačiau pažymėjo, jog susirado darbą ir pradės dirbti. Ieškovės vardu transporto priemonių užregistruota nėra, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame 3 kambarių bute. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką T. S., kuriam priteistas 86,89 EUR išlaikymas, tačiau yra jauno amžiaus vyras, kuriam nedarbingumas nenustatytas, siekiant patenkinti ne tik minimalius dukters poreikius, bet ir sudarant galimybę vaikui vystytis kaip asmenybei, ugdyti pomėgius, tobulinti gebėjimus, dukters L. S. išlaikymui priteisė po 160 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą priteisti iš atsakovo R. S. nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutiko su skundžiamu sprendimu priteista išlaikymo suma, kadangi ji nėra proporcinga jo turtinei padėčiai. Nurodė, jog likus galioti pirmos instancijos teismo sprendimui, apeliantas ne tik neturėtų finansinių galimybių teikti dukros išlaikymui priteistą lėšų sumą, dėl pastovaus jo buvimo skoloje ir dėl to vykdomo išieškojimo iš jo pajamų, apeliantas dar turėtų mokėti ir vykdymo išlaidas antstoliui. Neįmanomos mokėti sumos priteisimas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos sukurtų padėtį, kai išlaikytinis tampa geriau aprūpintas už išlaikymą teikiantįjį, atsakovas nebeišgalėtų patenkinti gyvybiškai svarbių savo paties poreikių, tai lemtų esminį jo turtinės padėties pablogėjimą.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 87 EUR dydžio priteistą išlaikymą atsakovas teikia sūnui T. Tačiau byloje nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl ko apelianto dviem vaikams turėtų kone dvigubai skirtis teikiamo išlaikymo dydis. Apeliantas pats suprasdamas, kad jau beveik septyniolikmetei dukrai L., gyvenančiai sostinėje, reikėtų skirti bent kiek pagal galimybes didesnę lėšų dalį, negu sūnui (beveik dvylikamečiui, ir gyvenančiam provincijoje), todėl padedamas savo motinos ir sesers galėtų dukros išlaikymui skirti maksimaliai 120 EUR per mėnesį. Tokią sumą atsakovas nurodo įvertinęs planuojamą gauti darbo užmokestį, kuris neabejotinai neviršys minimalaus mėnesio atlyginimo 350 EUR, kai tik pavyks susirasti Mažeikiuose darbą, nes pagal savo išsilavinimą, sveikatos būklę ir geografinę gyvenamosios vietos padėtį (provincija) geriau apmokamo ir kvalifikuoto darbo apeliantas negali tikėtis.Skaičiuodamas, kokio dydžio išlaikymą gali teikti, atsakovas atsižvelgė ir kokios yra jo paties būtinosios išlaidos iš planuojamos gauti minimalios algos, atskaičius mokesčius. Ieškovei turint didesnes galimybes, gyvenant sostinėje ir turint itin paklausią kirpėjos profesiją, gauti geresnes pajamas, ji ir turėtų teikti didesnę išlaikymo dalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. E. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė kad teismo priteistos (padidintos) periodinės išmokos yra netgi mažesnio dydžio nei teismų praktikos formuojamas minimalus išlaikymo dydis. Apeliantas nepatiria jokių papildomų išlaidų, kadangi su dukra, kuri neilgai trukus taps pilnamete, visiškai nebendrauja. Atsakovas neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties gaunamų pajamų prasme, neįrodė, kokias pastangas deda, kad gauti daugiau pajamų, o iš bylos duomenų matyti, kad savo turėtą vertingą nekilnojamąjį turtą neatlygintinai yra perleidęs savo motinai, t.y. sąmoningai pabloginęs savo turtinę padėtį.Ieškovė nesutiko su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas dukrai beveik dvigubai didesnį išlaikymą nei sūnui, pažeidė lygybės principą. Pažymėjo, kad 2010 m. nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam atsakovo sūnui taip pat nebeatitinka šio vaiko poreikių, kadangi po minimos teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei penki metai. Atsakovo nepilnametis sūnus yra penkiais metais jaunesnis už nepilnametę dukterį L. S.. Atsakovas pats pripažino, kad dukteriai L. reikėtų skirti didesnį išlaikymą, atsižvelgiant į jos amžių ir poreikius. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų nustatytas neįgalumas. Nesutiko su atsakovu, kad Mažeikių miestas, laikytinas provincija su ribotomis galimybėmis susirasti geriau apmokamą ir kvalifikuotą darbą. Atsakovas iki darbo santykių nutraukimo dirbo pakankamai gerai apmokamą darbą, tačiau dėl neaiškių priežasčių darbo santykius nutraukė ir tenkinasi valstybės teikiama parama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaiko poreikius ir atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė 160 EUR dydžio išlaikymą nepilnametei šalių dukrai.Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 160 EUR dydžio išlaikymą neatsižvelgė į jo prastą turtinę padėtį ir pažeidė proporcingumo principą. Taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas taip pat moka 87 EUR išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu iš atsakovo dukros išlaikymui priteista po 86,89 EUR kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. minėta suma sumažinta iki 57,92 EUR. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 57,92 EUR išlaikymas atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, jos poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 15 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą.Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas yra bedarbis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu R. S. nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. vasario 6 d. skiriama 303,80 EUR socialinio draudimo išmoka, nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. – 272,18 EUR išmoka. VĮ „Regitra“ duomenimis“ R. S. vardu transporto priemonių neįregistruota. Byloje taip pat nustatyta, jog R. S. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą su statiniais ir butą, esančius Mažeikiuose padovanojo savo motinai. Atsakovas minėtame bute iki šiol gyvena kartu su motina. Atsakovas pateikė medicininį išrašą, jog serga podagra ir pirmine aritmine hipertenzija bei vaistinės čekį. Ieškovė pateikiant ieškinį teismui dirbo MB „Astluka“, darbo užmokestis 70 EUR. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė, tačiau susirado darbą ir pradės dirbti. Ieškovės vardu transporto priemonių užregistruota nėra, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame 3 kambarių bute. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog atsakovas yra bedarbis, mokant dukrai 160 EUR, sūnui 87 EUR išlaikymą, atsakovui neliktų lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti, nurodo, kad galėtų mokėti dukrai 120 EUR išlaikymą. Tačiau pažymėtina, jog CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo 160 EUR išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, neatsižvelgė į prastą atsakovo finansinę padėtį bei tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, turi sūnų, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, ieškovės ieškinio pilna apimtimi netenkino ir priteisė mažesnį nei reikalautas išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga Lietuvoje yra 380 EUR. Taigi, skundžiamu sprendimu iš atsakovo yra priteistas mažesnis nei teismų praktikoje orientaciniu pripažintas išlaikymo dydis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, byloje neturint duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečių vaikų ir paties poreikius. Kolegijos vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu, paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovo dukrai beveik dvigubai didesnį išlaikymą nei atsakovo sūnui, pažeidė CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintą lygybės principą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo visiems atsakovo vaikams. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik atsakovo ir ieškovės nepilnametei dukrai reikalingos išlaikymo, kuris būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, priteisimo. Aplinkybė, jog atsakovas turi sūnų, kuriam taip pat priteistas išlaikymas kitoje byloje, pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip vienas iš faktorių lemiantis atsakovo turtinę padėtį. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pripažino, jog atsakovo dukrai, dėl amžiaus ir gyvenamosios vietos, reikalingas didesnis išlaikymas, nei atsakovo sūnui.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, byloje nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į dukros amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį nėra pakankamo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei apeliacinės instancijos teisme teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016 m. birželio 15 d. pažymą dėl valstybės naudai priteistinos 69,48 EUR sumos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo priteistina 69,48 EUR suma už antrinę teisinę pagalbą (99 str. 2 d., 96 str. 1d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,48 EUR už antrinę teisinę pagalbą.