Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-138-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
II-138-791/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00398-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Pareiškėjas
S. V., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-138-791/2019
Teisminio proceso Nr.4-13-3-00398-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant pareiškėjai S. V.,

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) atstovui R. S.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 18 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus AVPK 2019 m. spalio 8 d. buvo gautas S. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad 2019 m. spalio 8 d. apie 19.40 val. atėjusi į jai ir jos vyrui G. V. nuosavybes teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado užrakintas kambario, kuriame ji laiko savo asmeninius daiktus, duris. Dėl to, kad jos vyras savavališkai užrakino duris, ji negali pasiimti savo asmeninių daiktų, todėl prašė dėl įvykio pradėti tyrimą (administracinio nusižengimo (toliau – AN) (b. l. 3).

Alytaus AVPK pareigūnas A. R., įvertinęs pagal S. V. 2019 m. spalio 8 d. pareiškimą nustatytas aplinkybes, 2019 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymių. Nurodė, kad nenustatyta duomenų, įrodančių, kad G. V. savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos. Ginče dalyvaujančias šalis sieja turtiniai santykiai, esantys dėl bendro santuokoje įgyto turto, kuris nėra padalintas. Ginčai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (AN byla, b. l. 1–2).

Šalies argumentai

S. V., nesutikdama su Alytaus AVPK pareigūno A. R. 2019 m. spalio 18 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – Institucijos nutarimas), pateikė skundą, prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną atnaujinti. Skunde nurodė, jog sutuoktinis G. V. savavališkai užrakino jiems abiems nuosavybės teise priklausančiame bute, Naujoji 62–32, Alytuje, esantį kambarį. Šis kambarys anksčiau niekada nebuvo rakinamas, raktų nuo jo ji neturi. Visi jai priklausantys daiktai yra minėtame kambaryje, todėl G. V. žinodamas, kad ji ateis daiktų pasiimti kai jo nebus namuose, nes jo bijo, daiktus paėmė ir savavališkai užrakino kambaryje. Durų laužti ji nenorėjo, kadangi butas priklauso ir jai. G. V. tokiu būdu grubiai pažeidinėja jos teises į nuosavybę. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes prašo atnaujinti tyrimą ir nubausti G. V. pagal ANK 518 straipsnį (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašė jo netenkinti, 2019 m. spalio 18 d. Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį numatyta administracinė nuobauda (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į LR ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir j ų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Pažymėtina, kad S. V., kaip pati nurodė, ateidavo į jai ir jos sutuoktiniui G. V. priklausantį butą, kai G. V. nebūdavo namuose, pasiimti savo asmeninių daiktų. 2019 m. spalio 8 d. taip pat buvo atvykusi į minėtą butą, tačiau negalėjo patekti į kambarį, kur buvo jos daiktai, nes jis buvo užrakintas, o ji neturėjo rakto, durų nenorėjo laužti, kadangi turtas yra bendras. Apie tai, kad buvo užrakintas kambarys ji sutuoktiniui nepranešė, nepasiteiravo, kodėl jis buvo užrakintas, kadangi žinojo, kad jis dirba naktinėje pamainoje. G. V. teigė, kad išeidamas į darbą visada užrakina visas buto duris ir nuo visų buto durų spynų raktus turi S. V., dėl ko ji gali nekliudomai patekti į visą butą ir grįžęs po darbo jis kartais rasdavo visas buto duris atrakintas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Institucija prašo 2019 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 19106709488 palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. V. skundo netenkinti (b. l. 8–9).

Teismo posėdžio metu S. V. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad G. V. yra jos sutuoktinis, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl ji nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. gyvena atskirai. Jų bendrame su sutuoktiniu bute buvo vienintelis suremontuotas kambarys, kuriame jie gyveno. Į minėtą kambarį G. V. sunešė visus daiktus. G. V. nebūnant namuose, ji ateidavo susirinkti savo daiktų, nes jo bijodavo. 2019 m. spalio 8 d. atėjus į butą minėtas kambarys buvo užrakintas ir ji negalėjo pasiimti savo daiktų, jai buvo šokas. Vyrui neskambino, tuo metu susinervino ir norėjo laužti duris, bet nusiraminusi iškvietė policiją. Po apsilankymo policijoje G. V. atrakino kambario duris. Prašo nubausti G. V. už savavaldžiavimą, mano, kad jis kambarį užrakino tyčia, jis jaučiasi nebaudžiamas. Po įvykio neprašė pas vyrą raktų, nes jis kambario daugiau neberakino, ji buvo atėjusi į butą ir savo daiktus susirinko.

Alytaus AVPK atstovas R. S. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir 2019 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja S. V. ir G. V. kartu negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., tačiau vis dar yra susituokę, teisme šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Butas, kaip bendra nuosavybė priklauso abiems sutuoktiniams, teismine tvarka nėra padalytas. S. V. paaiškino, kad ji ateidavo į minėtą butą, kai sutuoktinio nebūdavo namuose, buto raktus ji turėjo. Bute buvo tik vienas suremontuotas kambarys, kuriame buvo sunešti visi jos daiktai, kiti kambariai buvo nesuremontuoti. 2019 m. spalio 8 d. jai atėjus į butą, minėtas kambarys buvo užrakintas, jai buvo šokas, nes kaip pati nurodė, prieš tai kambarys visuomet būdavo atrakintas, ji raktų nuo minėto kambario teigia neturinti. Tuo tarpu G. V. teigė, kad išeidamas į darbą visada užrakina visas buto duris ir nuo visų buto durų spynų raktus turi S. V., dėl ko ji gali nekliudomai patekti į visą butą ir grįžęs po darbo jis kartais rasdavo visas buto duris atrakintas. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Tuo tarpu šioje situacijoje nėra duomenų galinčių patvirtinti, kad kambario duris G. V. užrakino tyčia, siekdamas to, kad S. V. negalėtų į jį patekti ir pasiimti savo daiktų, priešingai, jis tvirtina, kad visada išvažiuodamas į darbą kambarius užrakindavo, o grįžęs rasdavo atrakintus, kadangi jam neesant namuose lankydavosi buvusi sutuoktinė, kuri turi visų kambarių raktus. S. V. taip pat nurodo, jog sutuoktiniui neesant namuose, ji lankydavosi jų bendrame bute. Todėl šiuo atveju, neesant objektyvių G. V. kaltės įrodymų, visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog S. V., radusi jos teigimu užrakintas kambario duris, netgi nebandė pati kreiptis į savo sutuoktinį G. V. ir aiškintis situacijos, klausti kodėl jis taip pasielgė. Ji nieko nesiaiškinusi iš karto skambino policijai, todėl ir pati negali tiksliai žinoti kodėl sutuoktinis užrakino duris, ar tai padarė tyčia, tai yra tik jos spėliojimai ir nuomonė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas gali būti paveikta emocijų ir neobjektyvi. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjos siekis patraukti G. V. administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo G. V. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2019 m. spalio 18 d. Alytaus AVPK nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 18 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė