Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant į administracinę atsakomybę traukiamam asmeniui M. R., jo atstovui advokatui Viliui Putkiui, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau-Institucijos) atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo M. R., gim. (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini),“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41 ³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., būdamas darbdaviu- UAB Alytaus skausmo užuovėja“ direktoriumi (įmonės kodas 302673062), neužtikrino, kad jo pavaduotojui A. L. susitarus su P. D. dėl pagalbinio darbininko darbo, darbo užmokesčio, darbo laiko, tačiau nesudarius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, faktiškai leido dirbti P. D. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus.

M. R., apklaustas teisme, neprisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad jis yra „Alytaus skausmo užuovėjos“ direktorius, jam priklauso šimtas procentų šios bendrovės akcijų. Apie įvykį jis sužinojo iš savo pavaduotojo, nes nieko apie nelegaliai dirbusį asmenį nežinojo ir jo nesiuntė dirbti. Po darbo inspekcijos patikrinimo jo pavaduotojas L. nuvažiavo į kapus pažiūrėti, kas vyksta, jis taip pat nežinojo apie tą ten dirbantį žmogų. L. vėliau papasakojo, kad nesitarė su D. dėl priėmimo į darbą. D. B. paaiškinimu, jie su D. buvo geri pažįstami, D. ieškojo darbo, jis norėjo, kad jį parekomenduotų B.. B. nurodė D. pasibandyti dirbti, tačiau D. nebuvo įdarbintas, nes su juo nebuvo kalbėta apie įdarbinimo sąlygas. Po viso šio įvykio B. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda dėl įgaliojimų viršijimo, kad be vadovų žinios nusivežė į kapus P. D. ir leido jam dirbti. Šis įsakymas neregistruotas, nes nėra privaloma registruoti, jis patvirtinamas ir saugomas prie asmens bylos. Nuobaudų registruoti nėra privaloma. Visi įsakymai, susiję su nuobaudomis, neregistruojami.

Paaiškino, kad bendrovėje dirba penkiolika darbuotojų, iš jų penki- duobkasiai. Žmonės į darbą priimami pasirašant darbo sutartį. Jis su naujai priimamu darbuotoju suderina priėmimo sąlygas ir su juo pasirašo sutartį. Bendrovės socialinio draudimo reikalus tvarko buhalterinė įmonė.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini),“ pagalbiniu darbuotoju. Buvęs bendradarbis P. D. kreipėsi į jį, nes P. ieškojo darbo. Petrui jis liepė ateiti pabandyti dirbti, jei viskas bus gerai, tada eiti darbintis. Apie tokią jo iniciatyvą nei pavaduotojas, nei direktorius nežinojo. Įvykio dieną gruodžio mėnesį su bendradarbiais A. E., A. V. važiavo bendrovės automobiliu į Užupių kapines kasti duobių, kartu važiavo ir D.. D. apsirengė automobilyje buvusią darbinę striukę. Jiems bedirbant, atvažiavo pareigūnai. Už tai, kad pasiėmė į darbą P., vadovas jį gruodžio mėnesį nubaudė. Iš vakaro D. tik pravažiavo pro Daugų kapus, važiuodamas pažiūrėjo, kaip kas vyksta, pirmą dieną nedirbo.

Nežino, kodėl P. D. pasakojo pareigūnams, kad tarėsi su vadovais dėl darbo. Galbūt tą sąlygojo tai, kad jo galva buvo sutrenkta traumos metu.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad dirba “(duomenys neskelbtini),“ direktoriaus pavaduotoju. Jo pareigos apibrėžtos darbo sutartyje. Jis įmonėje skirsto darbus, nurodo, kur, kam, kada dirbti, priima klientus. Apie gruodžio mėnesio 16 dienos įvykį sužinojo paskambinus V. B. ir papasakojus, kad kapinėse buvo atvykus darbo inspekcija. B. pasakojo, kad jis buvo pasikvietęs pažįstamą, kuris ieškojo darbo ir, liudytojui to nežinant, dirbo kapinėse. Tas pažįstamas norėjo pasibandyti, ar galėtų tą darbą dirbti. Nurodo, kad D. liudytoju nesitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Gruodžio 15 dieną jis su D. nekalbėjo. Bendrovėje dėl priėmimo į darbą žmonės kreipiasi į liudytoją, o įdarbinimo dokumentus pildo direktorius, nes liudytojas neturi įgaliojimo priimti į darbą darbuotojus ir su jais aptarti darbo sąlygų.

Liudytojas P. D. paaiškino, kad jis ieškojo darbo, atėjo į įmonę, sutiko seną pažįstamą Balkevičių. Šis pasakė, kad reikia žmonių, bet tą dieną nebuvo vadovų. B. pasiūlė pabandyti dirbti ir pažiūrėti, ar darbas tiks. Pirmadienį nuvažiavo su B. ir kitu darbuotoju, tačiau kadangi jis neturėjo rūbų, tik pažiūrėjo, kaip dirba ir išvažiavo. Kitą dieną jis su kitais trimis darbuotojais įmonės autobusiuku atvažiavo į kapines ir kasė duobę Užupiuose, norėjo pabadyti, kas per darbas, atvažiavo inspektorius, surašė protokolą.

Dėl paaiškinimo, duoto pareigūnams, paaiškino, kad paaiškinime nurodytos ne tokios aplinkybės, kurios buvo iš tikrųjų, nes jis nekalbėjo su A. L., su juo reikėjo pakalbėti tik po to. Paaiškinimą rašė darbo inspekcijos atstovas, nes liudytojas neturėjo akinių. Inspektorius paaiškinimą jam perskaitė, jis jį pasirašė. Dėl atlyginimo įmonėje liudytojui papasakojo B.. Liudytojas tik norėjo pabandyti dirbti, ar tikrai sugebės ir tik tada darbintis.

Liudytojas N. L., Darbo inspekcijos pareigūnas, nurodė, kad važiuodami su pareigūnu B. 2015-12-16 Alytaus raj. Užupių km. kapinėse pamatė dirbančius keturis asmenis. Pasiteiravus, kokioj įmonėj dirba, visi asmenys (ir D.) prisistatė „(duomenys neskelbtini),“ darbuotojais. Pareigūnai sutikrino duomenis su Sodros duomenų baze ir nustatė, kad trys iš dirbusiųjų tikrai dirba toje įmonėje, o D.-ne. D. buvo paprašytas pateikti paaiškinimą. Jis nurodė, kad nuo gruodžio 15 d. dirba įmonėje, 15 d. dirbo Daugų, o 16 d.- Užupio kapinėse. Nurodė, kad darbą pradėjo nuo 8 val., dėl darbo tarėsi su direktoriaus pavaduotoju A., jam buvo žadama mokėti nuo 400 iki 450 eurų ir žadama priimti vėliau, kaip išbandys. Jam buvo išduota šilta striukė, įrankiai, į darbą jis buvo atvežtas įmonės transportu. Paaiškino, kad sutarties nepasirašęs. D. minėjo, kad B. klausė, kokią sumą galima užsidirbti.

Liudytojas dalyvavo surašant D. paaiškinimą, paaiškinimą pareigūnas perskaitė, D. jį pasirašė ir pastabų neturėjo.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą pripažinti nelegaliu, būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių-darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Esminis klausimas sprendžiant M. R. atsakomybės pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. yra tai, ar tarp jo ir P. D. buvo santykiai, turėję darbo sutarties požymių.

Nors neįrodyta, kad A. L., būdamas M. R. pavaduotoju, informavo M. R. apie P. D. įdarbinimą bendrovėje (pats M. R. taip pat nurodė, kad jam apie P. D. darbą nebuvo žinoma.), tačiau administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. kyla ir tuo atveju, kai darbdavys sąmoningai leidžia susidaryti tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jo vadovaujamoje įmonėje faktiškai nelegaliai dirba kitas asmuo. Tokiems atvejams nepatekus į ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, susidarytų situacija, kai darbdavys galėtų lengvai išvengti atsakomybės, kaip argumentą nurodydamas tai, kad su juo nelegaliai dirbęs asmuo nesitarė, o jis apie jo nelegalų darbą nežinojo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. numato, kad būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Duomenų, kad M. R. kaip įmonės vadovas šią savo kompetencijos sritį įgaliojimu ar kitu teisiniu pagrindu būtų perdavęs A. L., nėra. Taigi teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju M. R., būdamas bendrovės direktoriumi, buvo atsakingas už darbo teisinių santykių kontrolę.

Kaip matyti iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių, M. R., kaip bendrovės direktorius, pasirašinėjo ir šiuos dokumentus. Taigi dėl šių aplinkybių M. R. laikytinas atsakingu dėl netinkamai organizuojamos įmonės veiklos, t. y. jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Įrodyta, kad M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Skirint nuobaudą M. R., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. M. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad nelegalus darbas truko neilgai, nelegaliai dirbo tik vienas asmuo, didelės žalos socialinėms vertybėms nebuvo padaryta. M. R. pažeidimas nepriskirtinas prie grubių Darbo kodekso pažeidimų. M. R. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta M. R. skirtina už jo neteisėtą veiką numatančio straipsnio sankcijos minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

M. R. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir paskirti 868 eurų administracinę baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus rajono apylinkės teisme.