- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- II-923-408/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01598-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. (toliau – ir pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės (toliau – ir Institucija) 2021-08-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:21127560569.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:21127560569 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo skirta 200 eurų bauda bei specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams už tai, jog jis 2021-01-12, 12val. 55 min. Taikos pr. 147b, Kaune, vairuodamas transporto priemonę neparodė įspėjamojo posūkio signalo, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – slidžią kelio dangą, apsisukdamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to jis pradėjo slysti šonu bei laikinai tapo nevaldomas. Tokiu savo vairavimu sukėlė didelį pavojų savo bei kitų asmenų saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei ir turtui.
Nesutinka su nutarimu, kadangi iš jo nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remtasi konstatuojant nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokią ir kam konkrečiai pavojingą situaciją sukėlė jo padarytas tariamas pažeidimas. Jeigu analizuojant nutarime nurodomus jo tariamo pažeidimo faktus, tai galima spręsti, jog vienas iš pažeidimų yra susijęs su tuo, jog jis neparodė įspėjamojo posūkio signalo.
Nesutinka su šiuo nurodomu pažeidimu, nes jo jis nepadarė. Važiuodamas automobiliu įsuko į kelio dalį, jungiančią priešpriešinius eismo srautus, toliau ketindamas važiuoti priešinga kryptimi, nei važiavo prieš tai. Įsukęs į minėtą gatvės dalį, buvo paspaudęs posūkio signalo svirtį, įjungdamas kairiojo posūkio signalą, tačiau dėl to, kad automobilis tuo metu buvo pasuktas į kairę pusę, t. y. į priešingą pusę, nei iš dešinės link jo artėję policijos pareigūnai, jie šio fakto galėjo ir nepastebėti. Be to, kaip šiuo metu žino, automobilių BMW posūkio signalo svirtelę paspaudus nestipriai, signalas mirkteli tris kartus, o tam, kad mirksėtų ilgesnį laiką, svirtį reikia paspausti stipriau. Gali būti, kad prieš įvažiuodamas į Taikos pr. iš jungiančiosios gatvės dalies, posūkio signalo svirtį paspaudė nestipriai, todėl jis galėjo sumirksėti tris kartus, tačiau tikrai jam įvažiuojant į Taikos pr., posūkio signalas mirksėjo. Ar signalas buvo duodamas visą laiką, kol buvo atliekamas manevras iki automobilio pradėjimo judėti tiesia trajektorija, pasakyti negali, tačiau, kad signalas buvo duodamas tuo metu kai jo reikia, t. y. prieš įvažiuojant į Taikos pr. bei įvažiavimo pradžioje, patvirtina. Jam įvažiavus į Taikos pr. ir važiuojant link pirmosios eismo juostos, pajuto, jog galinė automobilio dalis, galimai dėl slidžios kelio dangos, kiek praslydo į dešinę pusę, dėl to jis sumažino variklio sūkius bei vairą pasuko dešinėn, dėl to galėjo išsijungti signalas, tuo atveju, jeigu jis buvo įjungtas ilgalaikio signalizavimo laikotarpio režimu. Akcentuoja, jog nežiūrint to fakto, ar buvo įjungtas jo vairuojamo automobilio posūkio signalas, ar ne, tai neturėjo jokios įtakos eismo saugumui, juo labiau negalėjo sukelti jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, o tai yra būtina sąlyga jo judėjimą laikyti atitinkančiu nusižengimo kriterijumi. Teigia, jog be posūkio į kairę pusę, niekur kitur judėti negalėjo, kadangi toje vietoje eismas buvo nukreiptas taip, kaip judėjo ir kitos šia Taikos prospekto dalimi važiuojančios transporto priemonės. Tai yra jis negalėjo sukti į dešinę pusę, nes tokiu atveju, aš būčiau pradėjęs važiuoti priešinga kryptimi, nei važiavo automobiliai dvejomis eismo juostomis jam iš dešinės. Be to ir pati skirtingų kryčių eismo juostas jungianti kelio dalis, buvo pakreipta taip, kad tiesiog nebuvo įmanoma pasukti kitur, o ne į kairę pusę. Jis negalėjo pasirinkti kitos judėjimo krypties, kaip tik į kairę, todėl jeigu ir nebūtų rodęs kairio posūkio, vis tiek visi eismo dalyviai būtų suvokę, jog jis judės būtent ta kryptimi – į kairę pusę, o ne kažkur kitur, tai šiuo atveju netgi negalėjo kaip nors įtakoti kitų eismo dalyvių, jų judėjimo pasirinkimo. Tai nebuvo sankryža ar kelių (gatvių) susikirtimo vieta, kurioje galima buvo rinktis iš keleto judėjimo variantų, pasirinkti kelias važiavimo kryptis ir pagal pasirinkimą įjungus posūkio signalą apie tai informuoti kitus eismo dalyvius. Taigi šis jo ginčijamas pažeidimas, nebuvo keliantis grėsmę eismo saugumui, tai yra sąlyga jo judėjimą traktuoti kaip atitinkantį administracinio teisės pažeidimo kriterijus.
Dėl kito jo padaryto tariamo pažeidimo, t. y. dėl to, kad jis tariamai neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – slidžią kelio dangą, apsisukdamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to jis pradėjo slysti šonu bei laikinai tapo nevaldomas: jeigu traktuoti tokį pažeidimą kaip pavojingą bei keliantį grėsmę, tokiu atveju bet kokie eismo dalyviai žiemos metu bandantys išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos daugiabučio namo kieme ir kurių automobilio ratai praslysta dėl sniego ar ledo dangos turėtų būti baudžiami už pavojingą vairavimą. Juk pvz. kiemuose automobiliai stovi visiškai greta vienas kito, esant sniego dangai jie tiek prabuksuoja, tiek paslysta į šonus, kas reiškia, jog bet kuriuo momentu dėl to gali atsitrenkti ar kontaktuoti su greta stovinčiu automobiliu, jį apgadinti, taip pat sužaloti ir žmones. Tačiau tokiu atveju niekas nieko nebaudžia, o tiesiog objektyviai vertina situaciją.
Šiuo atveju automobilis BMW, kurį vairavo, buvo jo kolegos bei bendradarbio, kuris paprašė automobilį nuvairuoti į servisą bei pats judėjo iš paskos. BMW markės automobiliai yra varomi galine ašimi, todėl posūkyje yra pavojus, jog galinė dalis gali paslysti. Kadangi anksčiau nevairavęs šios markės automobilių, pats vairuoja priekine ašimi varomą Toyota markės automobilį, todėl galimai ir neįvertino šios aplinkybės ir išvažiuojant į Taikos prospektą iš priešingas judėjimo kryptis jungiančios gatvės dalies ir pajuto, jog galinė automobilio dalis slystelėjo. Tačiau tai buvo palyginus nedidelis paslydimas, juo labiau, kad iškart kažkiek sumažino variklio sūkius bei vairą pasuko į dešinę pusę t. y. slystelėjimo kryptimi ir tuoj po to pajuto, jog galiniai ratai jau yra normaliai sukibę su kelio danga. Po to išlygino automobilio padėtį pagal gatvės judėjimo kryptį ir toliau važiavo numatyta linkme. Tačiau neužilgo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teiginys, jog automobilis pradėjo slysti šonu bei laikinai tapo nevaldomas yra visiškai neatitinkantis faktinių aplinkybių bei akivaizdžiai hiperbolizuotas. Skaitant tokį pareigūnų nutarimą, galima pagalvoti, jog automobilis slydo šonu ilgą laiką, teko dėti dideles pastangas jį suvaldyti, nors, kaip matosi iš filmuotos medžiagos, slystelėjimas buvo sekundės dalies, minimalus ir jo suvaldymui pakako sumažinti apsukas bei pasukti vairą slydimo kryptimi. Iš pačios filmuotos medžiagos, pateiktos policijos pareigūnų, neginčytinai matosi, jog teiginys, kad automobilis pradėjo slysti šonu bei tapo nevaldomas, yra neteisingas. Juo labiau, kad paslydo ne visas automobilis, o tik galinė jo dalis. Trumpalaikis bei visiškai nežymus automobilio galinės dalies slystelėjimas tikrai negali būti vertinamas kaip viso automobilio slydimas bei visiškos automobilio valdymo kontrolės praradimas.
Nutarime nurodytos tariamos grėsmės bei pavojus kitiems eismo dalyviams iš esmės yra deklaratyvus teiginys, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Nei vienas iš eismo dalyvių nekeitė judėjimo krypties, nemažino ar nedidino greičio, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie buvo jo padaryto tariamo pažeidimo pasekmė. Priešingai, vaizdo medžiaga, kuria disponuoja policijos pareigūnai, paneigia tai, nes objektyviai žiūrint niekam jokios grėsmės nebuvo ir negalėjo būti. Administracinis nusižengimas yra konstatuojamas remdamasis vien tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Taip pat atkreipia dėmesį į pačią šio tariamo pažeidimo tyrimo eigą. Visų pirma pareigūnai protokolą surašė už pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio l dalį, jį apibūdindami kaip tyčinius veiksmus, tyčinį automobilio akseleravimą, tuo prarandant automobilio valdymo kontrolę. Be to ir patį pirmąjį protokolą pasirašė gatvėje sustabdžius automobilį jo netgi neskaitęs ir nesusipažinęs su jo turiniu, nes pareigūnas jį įkišo pro langą, nurodydamas pasirašyti. Tuo metu, būdamas streso būsenos jis protokolą pasirašė nežinodamas už kokį pažeidimą ir kokia kvalifikacija pasirašė.
Institucija atstovas į posėdį neatvyko, prašė skundą išnagrinėti atstovui nedalyvaujant, o savo atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustatytus aplinkybes, institucija pagrįstai priėjo prie išvados, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Institucijos nuomone nėra pagrindo teigti, kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, jis yra sistemingas KET reikalavimų pažeidėjas.
Mano, kad padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, konstatuoja, jog švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Apeliantui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Liudytojas B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjo draugas ir bendradarbis. Minėtas automobilis BMW yra jo. Jis paprašė pareiškėjo nuvairuoti tą automobilį į servisą, o pats važiavo pareiškėjui iš paskos. Matė kaip pareiškėjas vairavo ir tvirtina, kad jis jokių pažeidimų nepadarė ir juo labiau nesukėlė jokio pavojaus jam važiuojančiam iš paskos. Aplinkui daugiau automobilių nebuvo.
Teismas peržiūrėjęs pateiktą vaizdo įrašą konstatuoja, kad iš įrašo neįmanoma nustatyti ar pareiškėjas, vairuodamas automobilį ir atlikdamas posūkio manevrą, buvo įjungęs posūkio signalą, tačiau matosi, kad atliekant posūkį į dešinę, automobilio galinė dalis šiek tiek slystelėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, nesurinko pakankamai įrodymų kad būtų konstatuota R. S. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įrašas, tačiau jame užfiksuotos aplinkybės neįrodo, kad pareiškėjas vairuodamas padarė vienu metu ar paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus ar sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nes tuo metu aplinkui jokių kitų transporto priemonių nebuvo, išskyrus iš paskos važiuojantį draugą, kuriam, kaip jau buvo nustatyta, važiavimas nebuvo sutrikdytas, ar būtų įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokį Kelių eismo taisyklių straipsnį ar punktą pažeidė pareiškėjas, taip pat kokią ir kam konkrečiai pavojingą situaciją sukėlė pareiškėjo padarytas pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai vairavimas sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018).
Šiuo gi konkrečiu atveju aplinkui eismo dalyvių nebuvo, išskyrus vieną liudytoją B. B., kuris patvirtino, kad važiuodamas paskui pareiškėją nematė, kad pareiškėjas būtų padaręs kokį nors kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam nebuvo nei sutrikdytas vairavimas, nei sukeltas didelis pavojus saugumui, jo sveikatai ir gyvybei bei turtui.
Vis dėlto, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų reikalavimų, t. y. nepasirinko saugesnio nei leistinas važiavimo greičio, todėl paspaudęs akseleratoriaus pedalą, privertė automobilio galinę dalį slysti šonu. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl R. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 7 dalį, atitinkantį padarytus neteisėtus R. S. veiksmus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-08-30 nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, t. y. pripažintina, kad R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir jam skirtina nuobauda – 10 eurų (dešimties eurų) bauda.
Taip pat pareiškėjas skundu prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 650 eurus.
ANK 66 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidų klausimus. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, taip pat proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis.
Teismas pažymi, kad šiuo procesiniu sprendimu teismui pateiktas skundas yra tenkinamas iš dalies, Institucijos priimtas nutarimas keičiamas, bet pareiškėjas lieka pripažintas kaltu ir baudžiamas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį būtų pateisinamas bet kokių bylinėjimosi išlaidų, kilusių bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, priteisimas R. S.. Dėl šių aplinkybių prašymas R. S. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Neringos Grigonienės 2021-08-30 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti 10 eurų (dešimties eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21127560569.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.