Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-19 · Administracinė byla Nr. AS-146-674-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-19
Bylos Nr.
AS-146-674-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01445-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pieno konservai“, akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“
Administracinė byla Nr. AS146-674/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01445-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pieno konservai“ ir akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Marijampolės pieno konservai“ (toliau – ir UAB ,,Marijampolės pieno konservai“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 1-42), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2011 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2S-13 „Dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalyje, kurioje: pripažinta, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ su kitomis pieno perdirbimo bendrovėmis keisdamosi konfidencialaus pobūdžio informacija apie jų superkamo žalio pieno kiekius, pagaminamų bei parduodamų atskirų pieno produktų kiekius, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas); už padarytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą UAB „Marijampolės pieno konservai“ paskirta 256 500,00 Lt bauda (nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktas); UAB „Marijampolės pieno konservai“ įpareigota per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte jai nustatytų įpareigojimų įvykdymo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 galiojimą dalyje, kuria UAB „Marijampolės pieno konservai“ paskirta 256 500,00 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi (III t., b. l. 78-80) administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Marijampolės pieno konservai“ skundą sujungta su administracine byla pagal akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ skundą į vieną bylą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi (I t., b. l. 193-195) patenkino pareiškėjo UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalyje dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ galiojimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir 92 straipsniu, nurodė, kad yra svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo (veiksmo atlikimo) bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvuoja tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 44 straipsnio nuostatas ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu jam paskirta 256 500 Lt dydžio bauda gali būti išieškota ne ginčo tvarka, todėl kyla grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės, be to, pareiškėjui bus padaryta didelė žala. Nurodė, kad bendrovė turi įsipareigojimų, kylančių iš bendrovės pasirašytų paramos sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, pagal kurias pareiškėjas yra gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir prisiėmęs asmeninių finansinių įsipareigojimų. Neįsitikinęs ginčijamo nutarimo teisėtumu ir sumokėjęs paskirto dydžio baudą, pareiškėjas neapibrėžtą laiką negalėtų disponuoti 256 500 Lt dydžio lėšomis, kas sudarytų turtinę žalą, lygią neteisėtai išieškotų pinigų bei metinių komercinių palūkanų sumai, pasunkėtų bendrovės įsipareigojimų vykdymas. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.

Įvertinęs bylos dokumentus bei pareiškėjo argumentus, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos (256 500 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas disponuoti 256 500 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Todėl teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, teismo vertinimu, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu (III t., b. l. 85-88) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir tokį pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

Skundžiama teismo nutartis iš esmės yra grindžiama argumentais, susijusiais su pareiškėjo finansiniais sunkumais. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymą sieja su išskirtinėmis aplinkybėmis, parodančiomis, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Priešingu atveju būtų paneigta KĮ 38 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, prasmė. Administracinių teismų praktika taip pat rodo, kad subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas realios finansinių sunkumų grėsmės atsiradimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apsiribodamas tik tam tikrų tikėtinų prielaidų išvardijimu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl baudos nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas faktiniais duomenimis.Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, galimas darbuotojų skaičiaus pasikeitimas, laiko nuostolių bendrovei atsiradimas, nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB ,,Marijampolės pieno konservai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą 2011 m. liepos 7 d. pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ūkio subjektui buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai už neva padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokių įpareigojimų vykdymas yra stabdytinas iki tol, kol tarp ūkio subjekto ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas administracinėje byloje bus išspręstas. Nurodyta teisės aiškinimo taisyklė suformuota atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atitinkamo nutarimo nevykdymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008 pažymėjo, kad „tuo atveju, jeigu teismas išnagrinėjęs dėl atsakovo nutarimo panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamu atsakovo nutarimu paskirtos <...> baudos išieškojimas reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis <...> apyvartinėmis lėšomis, jis patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškai pasisakė 2010 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-89/2011, kurioje pabrėžė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas „neišvengiamai susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais (apsunkintas įsipareigojimų tretiesiems asmenims, darbuotojams vykdymas ir kt.), dėl kurių, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties (pareiškėjo finansinės būklės) atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Atsižvelgtina ir į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę <...>. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso <...>“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009 taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdydamas baudos išieškojimą pareiškėjams, kadangi jų pateikti įrodymai „objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtų baudų išieškojimu“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad tokio paties pobūdžio prašymai analogiškai buvo išspręsti ir kitose bylose iškilus klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Mano, kad paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra analogiškos nagrinėjamai situacijai, tuo tarpu Konkurencijos tarybos atskirajame skunde minima teismų praktika, vertinant atskirų bylų faktines situacijas, yra fragmentiška ir negali būti tapatinama su nagrinėjama situacija šioje administracinėje byloje. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai remiasi minėtose nutartyse išdėstyta pozicija, kad sumokėjęs didelę baudą, jis susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais – jam būtų sutrukdyta naudotis apyvartinėmis lėšomis, UAB ,,Marijampolės pieno konservai“ patirtų nuostolius, o tokia situacija sukeltų naujus teisinius ginčus. Taigi, pareiškėjo teigimu, ginčijamo Konkurencijos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol byla bus išspręsta iš esmės, galėtų sukelti jam didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas nutarimo nevykdymas.

2. Konkurencijos taryba neteisingai nustatė Konkurencijos įstatyme numatyto patraukimo atsakomybėn senaties termino eigos pradžią ir baudą UAB „Marijampolės pieno konservai” už tariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus paskyrė nepaisydama tos aplinkybės, kad nuo tirtų bendrovės veiksmų jau yra praėjęs įstatyme numatytas atsakomybės taikymo senaties terminas. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, argumentai ir įrodymai taip pat patvirtina faktą, jog skundžiamuoju Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjui itin didelė 256 500 Lt bauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

3. Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad jo pateikti duomenys neva nepagrindžia finansinių sunkumų grėsmės. Teigia, jog savo skundą pirmosios instancijos teismui pagrindė duomenimis apie turimus įsipareigojimus. Paaiškino, kad UAB „Marijampolės pieno konservai” turi įsipareigojimų, kylančių iš bendrovės pasirašytų paramos sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, pagal kurias pareiškėjas yra gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir prisiėmęs asmeninių finansinių įsipareigojimų. Pagal projektą „UAB „Marijampolės pieno konservai“ gamybos procesų modernizavimas“ Nr. 1PP-KM-10-1-003317-PR001 UAB „Marijampolės pieno konservai” yra gavęs 9,47 mln. Lt paramą. Be to, pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti projektą per labai trumpą terminą – per metus laiko (projekto vykdymo pradžia 2011 sausio 24 d., pabaiga 2011 gruodžio 31 d.), todėl piniginės lėšos pareiškėjui šiuo metu yra itin svarbios. Pareiškėjas yra užsitikrinęs finansavimo šaltinius (skolintas lėšas), iš veiklos gautinas lėšas, kurios pagrįstos verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis. Įmonė, ruošdama verslo planą, numatė lėšų rezervą, reikalingą nenumatytoms išlaidoms, tačiau jis buvo panaudotas žaliavinio pieno, cukraus, pagalbinių medžiagų, energetikos kainų pokyčio išlyginimui, todėl dar didesnės papildomos išlaidos gali tapti sunkia finansine našta. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių – nesustabdžius nutarimo dalyje dėl UAB „Marijampolės pieno konservai” paskirtos baudos sumokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų pareiškėjo komercinės veiklos vykdymą, sukeltų neigiamas finansines pasekmes.

4. Remdamasis konkrečiais pavyzdžiais iš teismų praktikos, pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad sumokėta bauda būtų grąžinta jam be papildomų bylų iškėlimo teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atsakovas Konkurencijos taryba skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytas Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 rezoliucinės dalies 2 punkto dalyje dėl 256 500 Lt baudos UAB „Marijampolės pieno konservai“ paskyrimo galiojimas (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nurodytos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė, taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog sumokėjęs ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą, UAB „Marijampolės pieno konservai“ susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais – negalėtų naudotis baudos dydžio (256 500 Lt) apyvartinėmis lėšomis, turėtų papildomų išlaidų ir nuostolių, taip pat įsiveltų į naujus teisminius ginčus. Savo poziciją grindžia argumentais, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų pagal bendrovės paramos sutartis, pasirašytas su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o skolintas sumas yra užtikrinęs iš bendrovės veiklos gautinomis lėšomis, tuo tarpu bendrovės nuosavų lėšų rezervas jau buvo panaudotas žaliavinio pieno, cukraus, pagalbinių medžiagų, energetikos kainų pokyčio išlyginimui, todėl dar didesnės papildomos išlaidos gali tapti pareiškėjui sunkia finansine našta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytoms aplinkybėms dėl finansinių sunkumų grėsmės pagrįsti nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kuriuos įvertinus, būtų galima nustatyti, ar nagrinėjamu atveju iš tikrųjų yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėje byloje teismas konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011, kt.).

Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (aktualių duomenų apie UAB „Marijampolės pieno konservai“ finansinę padėtį šiai dienai, paramos sutarčių, pasirašytų su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, nuorašų, bendrovės verslo plano finansinių ataskaitų duomenų, duomenų apie bendrovės turėtas išlaidas dėl kainų pokyčio išlyginimo ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ šiuo metu turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų, taip pat kad dėl ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo bendrovei ateityje kyla finansinių sunkumų grėsmė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje padarytos išvados, jog net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas disponuoti 256 500 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, yra visiškai nepagrįstos jokiais bylos faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad kartu su skundu pareiškėjas yra pateikęs tik 2007 metų senumo duomenis apie pieno supirkimo kainas (I t., b. l. 156-164, 171-174), kurie niekaip neatspindi pareiškėjo veiklos sąnaudų šiai dienai. Be to, iš ginčijamo Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (I t., b. l. 92-105) matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Marijampolės pieno konservai“ buvo vienas iš pagrindinių ir didžiausių pieno supirkimu ir jo perdirbimu bei pieno produktų gamyba ir pardavimu užsiimančių ūkio subjektų Lietuvoje. Tuo tarpu, kaip minėta, aktualių duomenų apie savo finansinę padėtį šiai dienai pareiškėjas teismui nepateikė.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl to, jog skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų jam didesnius neigiamus padarinius (apskritai sukeltų kokias nors neigiamas pasekmes), nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ galiojimo, iki šio nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas (pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas) pasunkėtų arba taptų negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-267/2009, 2009 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-338/2009). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų kitų administracinių bylų ir šios administracinės bylos faktinių situacijų. Tuo labiau, kad pareiškėjo nurodomose administracinėse bylose faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, kuomet pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytos aplinkybės visiškai nėra pagrįstos šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, o tik vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumu, nenagrinėtini. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo siekiu ateityje išvengti galimų teisminių ginčų, taip pat nėra pagrindas pripažinti būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės (ABTĮ 71 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Konkurencijos tarybos atskirasis skundas tenkintinas, o ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis pakeičiama, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – t. y. Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 rezoliucinės dalies 2 punkto dalyje dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ galiojimo laikino sustabdymo.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tokiu būdu pareiškėjui neužkertama galimybė vėl prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašyme nurodant aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikiant šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2, 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius