Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-245-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
1A-115-245-2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00468-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Ramūnas Antanavičius
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
B. B.
Kategorijos

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-115-245-2014

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-20-2-00468-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, išteisintajam D. J., gynėjui advokatui Jonui Klipštui, nukentėjusiajam B. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiojo B. B. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo kaltinamas BK 284 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, tai yra tuo, kad jis 2011-08-14, apie 02.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie klubo „D.“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo „D.“ lankytojų akivaizdoje elgdamasis įžūliai, koliojosi necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo B. B. švarką bei vieną kartą įspyrė jam į koją, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir šiais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžiu D. J. išteisintinas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 284 str.1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 10 MGL dydžio baudą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė vienpusiškas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir D. J. išteisino nepagrįstai. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., M. K., K. S. parodymų, kad D. J. buvo nusiteikęs agresyviai, norėjo sukelti muštynes, todėl B. B., bandydamas išvengti konflikto, stojosi į tarpą. D. J. viešoje vietoje bandė sukelti muštynes, vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, rėkė, suplėšė apsaugos darbuotojui švarką, muistėsi, bandė ištrūkti laikomas net kelių apsaugos darbuotojų, o atvykus policijai, įspyrė B. B. į koją ir apspjovė. Šie veiksmai buvo intensyvūs ir truko ganėtinai ilgą laiko tarpą (5-7 minutes), visa tai matė klubo lankytojai bei pašaliniai, buvo sutrikdytas jų poilsis. Liudytojas M. K. parodė, kad apsaugos darbuotojai prie policijos automobilio atvedė D. J., šis vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis, apspjovė vieną apsaugos darbuotoją. Teismas netinkamai vertino D. J. įžūlius, ilgai trunkančius veiksmus viešoje vietoje bei šių veiksmų sukeltus padarinius, nurodė, kad jo veiksmai nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Apylinkės teismas akivaizdžiai netinkamai vertina kaltinamojo įžūlius ilgai trunkančius veiksmus bei jų padarinius ir nurodo BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenumatytus padarinius - „didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai“ bei „esminė žala viešajai tvarkai“. Įstatymų leidėjas nereikalauja, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai būtų didelė, o žala viešajai tvarkai būtų esminė. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais) demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. D. J. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio B. B. švarką ir vieną kartą įspyrė jam į koją, šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas nuosprendyje iš esmės rėmėsi tik paties kaltinamojo parodymais, nevertindamas tos aplinkybės, kad D. J. buvo neblaivus, t. y. į klubą „D.“ atėjo išgėręs kelis alkoholinius kokteilius, nors ši aplinkybė nuosprendyje yra nurodyta. Dėl savo neblaivumo jis negalėjo visapusiškai ir tinkamai vertinti visų įvykio aplinkybių, priimti tinkamus sprendimus konflikto metu bei duoti visapusiškus, teisingus parodymus, kuriais kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendį, patenkinti jo 700 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įsigilino į baudžiamosios bylos medžiagą bei D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu esmę. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad D. J. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą spyriu į koją, suplėšė jo švarką bei vartojo įvairius necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje išteisintasis D. J. ir jo gynėjas advokatas prašė atmesti prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, prokurorė ir nukentėjusysis prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliaciniai skundai atmetami. Kauno apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendis, kuriuo D. J. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo, iš esmės yra teisėtas, kadangi byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima padaryti kategoriškos išvados, jog D. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta duomenų, rodančių, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.1 d., yra teisinga, kadangi šių duomenų pagrįsti jo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, surinkta nepakankamai.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (šiuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

D. J. išteisintas dėl to, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, elgdamasis įžūliai, „koliojosi“ necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, grasino susidorojimu bei suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo B. B. švarką bei vieną kartą įspyrė jam į koją, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš BK 284 str. 1 d. paminėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. D. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai nustatyti ir įrodyti bylos medžiaga: paties D. J. parodymais, nukentėjusiojo B. B., liudytojų G. P., R. J., V. M., D. J., K. S., M. K. parodymais, kita bylos medžiaga, iš kurios galima daryti išvadą, kad D. J. viešoje vietoje, t. y. prie klubo „D.“, esančio (duomenys neskelbtini), praeivių ir klubo lankytojų akivaizdoje elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, grasino susidorojimu, suplėšė sudrausminti jį bandžiusio klubo „D.“ darbuotojo nukentėjusiojo B. B. švarką ir vieną kartą įspyrė jam į koją. Specialistė Liucija Karčiauskaitė teisme patvirtino 2011-08-17 duotą išvadą Nr. G 2235/11(02), kurioje konstatuojama, jog B. B. užduotyje nurodytu laiku 2011-08-14 galimai padaryti sveikatos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, iš esmės nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai nustatyti.

Tiriamu atveju D. J. veiksmuose nėra kitų būtinų nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti požymių. Kolegijos nuomone, nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti D. J. BK 284 str. 1 d. nusikaltimą, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. J. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį, o turėjo tikslą padėti kartu su juo į naktinį klubą „D.“ atėjusiam ir į klubą dėl neblaivumo neįleistam L. P.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne vien kaltinamojo (išteisintojo) parodymais, o ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis B. B. teisme patvirtino, kad L. P. dėl savo neblaivumo į klubą įleistas nebuvo, o D. J. – įleistas. Pastarajam belipant laiptais, B. B. (klubo administratorius) išgirdo dūžtant stiklą, o atsisukęs pamatė už galvos susiėmusį L. P.. Šiam stipriai bėgo kraujas. Nukentėjusysis patvirtino, kad tuo pačiu metu, išgirdęs triukšmą, iš klubo išėjo sužalotojo draugas D. J., kuris mosikuodamas rankomis, pradėjo artintis prie asmenų, stovinčių prie įėjimo į klubą. Siekiant išvengti muštynių, jis atsistojo į tarpą tarp sužalotojo ir išteisintojo, panaudojo dujas, mėgino sulaikyti įsismarkavusį D. J., kuris, jo nuomone, buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, norėjo išprovokuoti muštynes, spjaudėsi, sužalojo ir patį B. B.. L. P. parodė, kad tik pamatęs išėjusį D. J., B. B. dėl neaiškių priežasčių pradėjo jam laužti rankas, griauti ant žemės. Kodėl taip elgėsi B. B., jis nežino. Po kurio laiko D. J. L. P. papasakojo, kad jis, matydamas mušamą draugą, norėjo jį apginti, tačiau apsaugos darbuotojai parvertė jį ant žemės ir laikė prispaustą prie jos. Tai, kad B. B. bandė sulaikyti ir sulaikė D. J., patvirtino ir tiesioginiai įvykio liudytojai: G. P., R. J., V. M., D. J., K. S., M. K..

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog D. J. atėjo į klubą, turėdamas tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiesioginės tyčios tai padaryti nėra ir jo veiksmuose, kuomet jis siekė padėti į nelaimę papuolusiam draugui, kuriam, kaip yra nustatyta, A. A. mestu alaus bokalu buvo sužalota galva. Kita vertus, BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kolegijos nuomone, tiriamu atveju D. J. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešą tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Priešingai, nei apeliuoja prokurorė, jokie įrodymai nepatvirtino tos aplinkybės, kad D. J. norėjo sukelti muštynes. Šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas incidentą matęs liudytojas. Tiek L. P., tiek tiesioginiai įvykio liudytojai teisme parodė, kad D. J., gulėdamas ant žemės, reikalavo B. B. jį paleisti, bandė išlaisvinti rankas, mosikavo kojomis. Akivaizdu tai, kad D. J., išėjęs iš klubo, norėdamas išsiaiškinti, kas sužalojo jo draugą, negalėjo numatyti ir suvokti, kad tuo gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tuo jis neketino pademonstruoti ir nepagarbos aplinkiniams. Išteisintasis nesuvokė ką padaręs, jog būtų sulaikomas tokiu prievartiniu būdu (purškiant dujas į veidą, spaudžiant prie žemės), jis negalėjo numatyti, kad toje situacijoje, priešindamasis nepagrįstai prievartai, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Byloje yra medžiaga, iš kurios matyti, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio L. P. į galvą alaus bokalu smogė A. A., kurio atžvilgiu 2011-11-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 str. 1 d. pagrindu (t. 1, b. l. 62). Logiška, kad D. J. veiksmai – spjaudymasis, riksmas ir spardymasis prieš nepagrįstą sulaikymą – buvo natūrali ir pateisinama gynyba prieš jam nesuprantamą prievartą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. J. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kad jis buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis ir kiti asmenys veikia jo atžvilgiu neteisėtai ir trukdo jam atlikti pilietinę pareigą - sulaikyti jo draugą sužalojusį asmenį, padaryta, remiantis tuo, kad jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, yra logiška ir teisinga. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad D. J. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms (vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi, rėkavo), tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009). Iš dalies prokurorė teisi, jog baudžiamasis įstatymas BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenumato nusikalstamos veikos požymių „didelė nepagarba“ ar „esminė žala“, tačiau net ir pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies šiuos požymius, juridinis D. J. veiksmų įvertinimas nepasikeistų, kadangi nėra įrodyta vienas pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjektyvioji pusė – tyčia.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Tiriamu atveju aišku, kad kaltinime paminėti D. J. veiksmai yra atsakas į B. B. nepagrįstą siekį sulaikyti išteisinamąjį dėl jam vienam suprantamų priežasčių. Kita vertus, visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. O tai padaryti galima tik nustačius tyčinę kaltę, priežastinį ryšį, išanalizavus konkrečią situaciją, įvykių eigą, kad galima būtų nuspręsti, ar buvo galima iš D. J. atitinkamo elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad iš klubo žmonės išėjo lauk dėl to, kad į klubo vidų pateko dujų, kas rodo, kad klubo veikla sutriko ne dėl D. J. veiksmų, o dėl klubo darbuotojų kaltės. Iš bylos aplinkybių seka išvada, jog prievarta prieš išteisintąjį panaudota nepagrįstai, tai rodo ne tik jo paties, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisminio nagrinėjimo metu išsiaiškintos aplinkybės, įvertinus tai, kad jis tik siekė išaiškinti ir sulaikyti smurtą prieš savo draugą L. P. panaudojusį asmenį. Išteisintojo veiksmai prieš nukentėjusįjį (priešinimasis, necenzūrinių žodžių vartojimas) buvo nukreipti ne tikslu pažeisti viešąją tvarką, o nutraukti ir išvengti netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, jog nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis išteisintojo veikos aspektas. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas D. J. iš jam pareikštų kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. išteisino pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apygardos prokuratūros Kauno apdylinės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, paliekant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. J. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d., galioti. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų taip pat atmetamas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo B. B. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė pripažinti D. J. kaltu ir tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Daiva JankauskienėRamūnas Antanavičius