- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-45-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-02032-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2015-11-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, 2015 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, jog yra sumušta. Aiškinantis aplinkybes nurodė, jog iškvietė policiją, nes susipyko su savo pažįstama. Taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 186 str. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui padarė 12,44 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-11-23 nutarimu pripažino M. M. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir jai pareiškė įspėjimą. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nepriteisė 12,44 Eur turtinės žalos.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimą ir įpareigoti M. M. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 12,44 Eur žalą. Nurodo, kad žalą sudaro pareigūnų išdirbtas laikas reaguojant į įvykį ir tarnybinio transporto išlaidos. Apelianto teigimu, žala turi būti priteista vadovaujantis ATPK 237 str., 37 str. nuostatomis. Be to, nurodė, kad prašymą dėl žalos atlyginimo teikia vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymu Nr. 5-N-6, kur nurodyta, kad visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 str., kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Pažymėjo, jog dėl melagingo iškvietimo yra iškraipomas normalus specialiųjų tarnybų darbas,, todėl kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka tik dėl nutarimo dalies, kuria nutarta nepriteisti apeliantui turtinės žalos, patirtos dėl melagingo iškvietimo. Ginčo dėl M. M. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl vadovaujamasi Civiliniame kodekse (toliau CK) pateiktu žalos sąvokos išaiškinimu. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl M. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą 2015-09-09 Nr. 85-IL-13269 „Melagingų specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 4). Iš pažymos turinio matyti, kad žalą sudaro policijos pareigūno vienos darbo valandos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos bei patirtos kuro išlaidos. Apelianto manymu, dėl melagingo iškvietimo buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas bei išeikvotos kuro sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visos apelianto nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į M. M. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl M. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš M. M. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau aukštesnės instancijos teismo manymu, yra pagrindas priteisti žalą, kurią sudaro išeikvoto kuro sąnaudos. Neginčytina, jog M. M. melagingai pranešus apie tariamą automobilio dingimą ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą. Tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jei M. M. nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl melagingo M. M. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykį. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 6,24 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo, todėl apylinkės teismo nutarimo dalis dėl žalos priteisimo keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą pakeisti:
Įpareigoti M. M. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,24 Eur žalą, lėšas pervedant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.