Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai P. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, privataus kaltinimo tvarka kurioje,

J. D., a.k(duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. kaltinamas tuo, kad 2010-09-11 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) P. K. sudavė jai į veidą vieną kartą kumščiu, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, t.y. J. D. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d.

2011m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas pil. P. K. skundas (toliau skundas) dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 str. 1d., dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriame nurodoma, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) aštuonių butų gyvenamajame name. Su visais namo gyventojais, kaimynais sutaria gerai, jokių konfliktinių situacijų neturėjo. Šiame name gyvena ir D. šeima, su kuriais santykiai yra įtemti ir konfliktiški. J. D. ją nuolat įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius jos adresu, ypač agresyvus tampa išgėręs.

2010-09-13 parašė pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK, dėl kurio buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą ir jai išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3447/10(01) nustatyta, kad jai padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-09-11. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kadangi J. D. nepagrįstai kaltina ją šmeižimu ir įžeidinėjimu, kai tuo tarpu jis pats jai sudavė ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ji prašo nubausti J. D.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-09-11 d. buvo jo uošvės gimtadienis. Per gimtadienį buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Grįžtant namo, koridoriuje įvyko konfliktas su kaimyne P. K. Ji matė kaip jis su dukromis grįžinėjo namo. Praeinant pirmame aukšte laiptinėje atsidarė P. K. buto durys ir kaimynė P. K. įvairiais žodžiais pradėjo jį provokuoti, o po kurio laiko pastūmė. Negana to ji nusiėmė šlepetes ir pradėjo mėtyti į jį, sakydama, kad tą alkoholiką reikia sutvarkyti. P. K. yra agresyvaus būdo ir nei su vienu iš kaimynų nesugyvena. Šie konfliktai jau tęsiasi senai dėl visokių menkniekių. Ji net kaltina, kad yra nuodijama įvairiomis dujomis. Žinodamas jos tokį būdą jis bando išvengti konfliktinių situacijų, todėl jokių smūgių jis kaimynei nesudavė. Atsibodus nuolatiniam šmeižimui iš kaimynės pusės jis kreitėsi į teismą kur yra iškelta baudžiama bylą pagal LR BK 155 str, 1 d. ir LR BK 154 str. 1 d. P. K. atžvilgiu dėl nuolatinio šmeižto ir įžeidinėjimų.

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja P. K. teisiamajame posėdyje iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pareikštame skunde papildomai nurodydama, kad prieš kelias dienas prieš įvykį ji buvo sutikusi kaimynės L. D. mamą kurios paprašė, kad ji pasakytų savo dukrai, kad baigtų tuos nuolatinius balius, nes kitaip ji kreipsis į policiją. Todėl ji mano, kad būtent šio pokalbio pasėkoje J. D. taip išreiškė pyktį jos atžvilgiu t.y. suduodamas jai smūgį į veidą.

Mažametė liudytoja K. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą kartą ėjo iš močiutės gimtadienio. Mama ėjo priekyje, o ji su sese ir tėčiu šiek tiek atsilikę. Įėjus į namo laiptinę mama jau buvo pakilusi iki antro aukšto kur jie gyvena ir rakino buto duris, o jiems garsiai bekalbant ir beeinant kaimynė P. K. atsidarė savo buto duris ir pradėjo rėkti, kad tėtis spardė duris. P. K. tėtį pastūmė ir apmėtė šlepetėm. Tėtis jai jokių smūgių nesudavė, o užlipo pas save į namus ir atsigulė miegoti. Namuose ji priėjusi prie lango matė kaip pas kaimynė P. K. atėjo jos dukra E. K., kuri vėliau užėjo ir pas juos namo klausdama kodėl mušama jos mama. Dar po kiek laiko E. K. atėjo kartu su policijos pareigūnu. Policijos pareigūnas miegančio tėtės nekėlė.

Mažametė liudytoja S. D. teisiamajame posėdyje davė analogiškus liudytojai K. D. parodymus.

Liudytoja L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną buvo jos motinos gimtadienis. Visa šeima buvo pakviesta šventinių pietų. Apie 17.00 val. grįžįnėjo namo –ji ėjo prima, o vyras su dukrom šiek tiek atsilikdami. Namų laiptinėje berakinant buto duris išgirdo triukšmą pirmame aukšte ir kaimynes P. K. priekaištus vyrui, kodėl jis spardo kaimynės buto duris. Jos vyras atsakė, kad durų nespardo ir tarp jų apačioje įvyko konfliktas. Tokie konfliktai su kaimyne yra dažni, nes ji nuolat yra kažkuo nepatenkinta. Po kurio laiko pas juos į namus atėjo P. K. dukra E. K. su savo sūnumi ir bandė aiškintis su jos vyru dėl prieš tai vykusio konflikto. Po kurio laiko vėl atėjo E. K. tik jau su policijos pareigūnu. Tuo metu jos vyras jau miegojo, o policijos pareigūnas jo nežadino ir į butą neužėjo.

Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną kai įvyko konfliktas tarp jos motinos ir kaimyno J. D. ji buvo pas motiną namie. Ji girdėjo smūgį į duris, po kurio mama išėjo pažiūrėti kas atsitiko. Viskas įvyko greitai ir po kelių akimirkų motina grįžo su sumuštu veidu. Tuo metu ji buvo virtuvėje ir paties įvykio t.y. suduoto smūgio motinai ji nematė. Ji paskambino sūnui, kad tas ateitų ir kartu padėtų nueiti pas J. D. pasiaiškinti, nes viena bijojo eiti. Po kurio laiko atėjus sūnui kartu su juo nuėjo pas kaimyną D. ir prašė jo, kad jis save valdytų ir nesimuštų. Tačiau jis buvo agresyvus į kalbas nesileido ir puolė ant jos sūnaus. Tada ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, kad sudrausminti J. D.

Liudytojas Marijuš Kublickij teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Vievio policijos nuovadoje. 2010-09-11 buvo iškvietimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini). Kadangi po iškvietimo įvykio praėjo pakankamai daug laiko, tai jis tikslių aplinkybių dėl ko buvo kviečiamas pasakyti negali, nes pats įvykis matyt nebuvo reikšmingas ir atmintyje neužsifiksavo. Kiek prisimena ant nukentėjusiosios P. K. veido jis jokių sužalojimų nepastebėjo.

2010-09-14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 3447/10(01) dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nurodoma, kad P. K. padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-09-11.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 4)

Iš 2010-10-15 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šiuo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškimą Nr. 10-28-AP-765, išaiškinant nukentėjusiajai teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.(b.l.5)

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.) Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas tirdamas įrodymus ir nagrinėdamas įvykio aplinkybes nustatinėjo ar yra įvykdyta pavojinga veika atitinkanti baudžiamojo įstatymo suponuotą nusikaltimo sąvoką.

Nusikaltimo sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikaltimo sudėčiai visų pirma priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kitaip tariant, jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Būtinasis kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties požymis yra kaltė. Kai kaltės nėra, nėra ir nusikaltimo sudėties, nors kiti nusikaltimo sudėties požymiai gali ir būti. Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikaltimo požymius, tai yra požymiai, susiję su pačia veika bei jos sukeliamomis pasekmėmis. Subjektyvūs požymiai liečia nusikaltimo vidinę pusę. Tai yra požymiai, apibūdinantys asmenį, darantį nusikaltimą, jo elgesio motyvaciją, tikslingumą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. numatytos veikos objektyvūs požymiai yra mušimas ar kitoks smurtavimas sukėlęs fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus t.y. nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir kitus byloje esamus įrodymus teismas mano, kad faktiniais duomenimis nėra įrodyta, kad būtent J. D. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d.. Teismas tokią išvadą daro, kadangi kaip matyti iš paties įvykio ir jį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymų – konfliktai tarp nukentėjusiosios P. K. ir J. D. yra įgavę nuolatinį pobūdį sąlygoti ilgalaikių tarpusavio nesutarimų. Kaip matyti iš nukentėjusiosios teismui pateikto skundo ji iki šiol nesikreipė į teismą (nors nuo įvykio jau praėjo virš vienerių metų) stengdamasi išvengti konfliktinių situacijų, tačiau 2011-12-12 kreipėsi į teismą kadangi J. D. pats kreipėsi į teismą ją apkaltinant šmeižtu ir įžeidinėjimu. Teismui jos atžvilgiu iškėlus baudžiamąją bylą pagal LR BK 155 str., 1 d. ir BK 154 str. 1d. ji irgi kreipėsi į teismą dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kaip matyti iš skundo turinio nukentėjusioji išreiškė ketinimą kreiptis į teismą tik tuo atveju kai jos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla. Taigi iš skundo turinio matyti, kad jeigu nebūtų jos atžvilgiu iškeltos bylos ji nebūtų kreipusi į teismą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje yra tik vienos nukentėjusiosios P. K. parodymai, kad J. D. jau sudavė smūgį į veidą.

Šio fakto nepatvirtino J. D. dukros K. ir S. D., kurios tuo metu buvo šalia J. D. ir buvo betarpiškos šio įvykio liudytojos. Nors mažametės liudytojos teigia, kad J. D. nukentėjusiajai nesudavė jokių smūgių, tačiau teismas nesivadovauja šių liudytojų parodymais dėl šių mažamečių liudytojų amžiaus ir jų gebėjimo adekvačiai reaguoti į buvusią konfliktinę situaciją. Kitų gi betarpiškų įvykio liudytojų byloje nenustatyta.

Taip pat teismas vertindamas 2010-09-14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą dėl padaryto sveikatos sutrikdymo vertina tai, kad specialisto išvada kurioje konstatuota, kad P. K. padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-09-11 yra pateikta tik 2010-09-14 t.y. po trijų dienų po įvykio. Todėl teismas mano, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nepatvirtina fakto, jog tokius sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent J. D.

Tokiu būdu teismas mano, kad byloje nėra įrodyta, kad J. D. 2010-09-11 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) P. K. sudavė jai į veidą vieną kartą kumščiu dėl ko jai buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas ir išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl teismas konstatuoja, kad nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d. J. D. veiksmuose nėra nustatyta, todėl jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140str. 1 d. įvykdymo išteisinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.