Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2002-11-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 112 str. 1 d.

2. 2004-11-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.

3. 2010-04-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d.

4. 2012-10-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

5. 2017-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. smurtaudamas sukėlė šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: jis, 2018-03-12 apie 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.17 promilių girtumo laipsnis), bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), lazda tyčia suduodamas savo motinai T. D. į galvos sritį ir rankomis tyčia tampydamas ją už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai T. D. fizinį skausmą ir padarė jai viršugalvio odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. D. parodė, kad pati motina sukėlė viską. Jis buvo išgėręs. Pusę metų visai negėrė, grįžo iš pataisos namų, jam užteko 400 gramų. Iš pradžių buvo tik žodinis konfliktas bute ir jis nuėjo į virtuvę valgyti, o motina atbėgo su medine lazda, pradėjo mušti jį. Jis prisidengė rankomis, 4-5 kartus sudavė. Jis pradėjo atiminėti lazdą, todėl paėmė už plaukų, gal šiek tiek patempė. Plaukus tempė viena ranka, o su kita ranka bandė atimti lazdą. Atėmė lazdą ir viskas, nuėjo į savo kambarį. Dėdė buvo tada namie, bet jis neįgalus, jo smegenys kaip pas vaiką, motinos bijo, nes ji irgi kelia prieš jį ranką. Anksčiau už smurtavimą teistas. Peilis buvo ant stalo, nes jis pjovė kažką, bet jis jo neėmė. Teismui pagarsinus dalį specialisto išvados dėl užfiksuotų nukentėjusiosios sužalojimų, J. D. parodė, kad apie tokius sužalojimus jis nieko nežino, dešinės plaštakos nubrozdinimą galėjo pati motina pasidaryti, nes nevaldo savo emocijų. Atėmė lazdą, išplėšė iš motinos, išmetė į koridorių ir nuėjo į savo kambarį. Ta lazda gal ten plintusas buvo. Lazdos ilgis mažiau nei 1 metras, turbūt. Su alkoholiu turi problemų, sutinka gydytis. Per daug geria. Dabar apie 2 mėnesius geria praktiškai kiekvieną dieną. Motina yra nusiteikusi prieš gėrimą ir jei kažkas išgeria, būna konfliktas. Po šio įvykio jis atsiprašė mamos, gyveno kartu. Birželio 8 d. buvo dar vienas įvykis, atseit mamą mušė, bet tą bylą jau nutraukė. Pripažįsta kaltę, ką padarysi, jei girtas atėjo, už plaukų patempė, gal neprisimena, gal buvo kažkas daugiau. Atimdamas lazdą, šiek tiek užkabino motiną, pripažįsta savo kaltę, gailisi. Reikia gydytis nuo alkoholizmo, reikia įsidarbinti ir atskirai gyventi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. D. 2018-03-13 parodė, kad lietuvių kalbą supranta gerai, vertėjas ir gynėjas apklausos metu nereikalingi. Nuo priklausomybės ligų nėra gydytas, tik yra koduotas nuo alkoholio. Gali paaiškinti, kad 2018-03-12 jį paleido iš Marijampolės pataisos namų, kur atlikinėjo bausmę už smurtą prieš motiną. Jį paleido maždaug apie 10.30 val. ir jis per Kauną atvažiavo į Vilnių. Kol važiavo autobusu, turėjo dvi fleškutes po 200 gramų degtinės. Maždaug apie 15 val. jis atvažiavo iki Vilniaus autobusų stoties. Vėliau važiavo iki Fabijoniškių mikrorajono. Fabijoniškėse užėjo į barą, tačiau neturėjo pinigų ir nieko pažįstamo ten nebuvo, atėjo iki namų. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo mama T. D. ir jo dėdė - tėvo brolis J. D.. Dėdė su jais jau gyvena maždaug apie 10 metų. Jis iš karto nuėjo išsimaudyti, vėliau pagulėjo savo kambaryje ir netrukus nuėjo į virtuvę, norėjo pavalgyti. Jam būnant virtuvėje, ten atėjo ir mama, ir pradėjo jį mokyti gyventi, jis jai atsakė, kad nereikia jo mokyti, nes pas ją pačią visur netvarka namuose, taip ir susipyko. Mama išėjo iš virtuvės ir netrukus grįžo su pagaliu ir pradėjo jį daužyti su pagaliu. Jis nuo jos gynėsi ir dengėsi dešine ranka. Dabar jam ant dešinės rankos yra raudonos žymės nuo pagalio. Jam atrodo, ji jam sudavė kažkur apie 7 kartus per ranką. Jis norėjo iš jos rankų ištraukti pagalį, tačiau taip gavosi, kad sugriebė (suėmė) jai už plaukų, kad ji aprimtų ir jo nemuštų. Jis jos už plaukų netampė, tik suėmė. Taip pat atėmė iš jos pagalį ir numetė ant grindų. Po šito išsiskirstė po kambarius. Mama būdama savo kambaryje iškvietė policijos pareigūnus, jis pats tai girdėjo. Nepamena dabar tiksliai, bet jam atrodo mama buvo išėjusi į bendrą koridorių, tačiau dėl kokios priežasties nežino, ten pas juos su ja jokio konflikto nebuvo ir jos jis ten tikrai netampė už plaukų, iš paskos net jai nėjo. Peilio į rankas jis neėmė ir negrasino jai nusižudyti (b. l. 65). 2018-05-14 parodė, su įtarimu sutinka iš dalies ir savo kaltę pripažįsta iš dalies. Psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, bet seniau 1994 m. ir 2003 m. gulėjo Priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo atsiradusių elgesio sutrikimų. Apie konfliktą, kuris buvo 2018-03-12 apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), viskas taip ir buvo, kaip papasakojo pirminės apklausos metu 2018-03-13, todėl pasilieka prie tų parodymų. Patikslina, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies todėl, kad atiminėdamas iš mamos T. D. lazdą jis sugriebė jai už plaukų. Taip galbūt galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Už plaukų tyčia mamos netampė ir su lazda jos nemušė. Apgailestauja, kad įvyko toks konfliktas. (b. l. 88)

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja T. D. nurodė, jog 2018-03-12 apie 18.10 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., rankomis tempė ją už plaukų. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 1-2)

Nukentėjusioji T. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-12 parodė, kad jos sūnus J. D. šiandien, tai yra 2018-03-12, grįžo iš įkalinimo įstaigos. Namo grįžo apie 17.55 valandą, įėjo namo, ji iškart pastebėjo, jog jis yra neblaivus. Grįžęs nuėjo į savo kambarį, paprašė jo nueiti į vonią nusiprausti, jis neklausė. Po kelių minučių jis atėjo į virtuvę, pradėjo rėkauti ant jos, jog ji jam valgyt nepadaro, pradėjo ją įžeidinėti „sena smirdanti boba, [keiksmažodis], prostitutė“. Ji pasakė jam atmerkti akis, nes valgyt yra padaryta. Jis toliau nenurimo, kabinėjosi prie jos, konfliktavo, ėjo į jos kambarį, grasino, jog jos kambaryje esančius dokumentus suplėšys. Ji liepė jam atstoti, grasino, jog iškvies policiją. J. nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, grasino, jog nusižudys. Ji su pagaliu jam iš rankų išmušė virtuvinį peilį, tuomet, jis puolė ją ir rankomis pradėjo tampyti už plaukų. Tuomet į virtuvę atėjo vyro brolis J., kuris taip pat gyvena kartu pas ją bute. J. liepė J. atstoti. Ji išbėgo į bendro naudojimo koridorių kviesti policiją, jis vėl ją pradėjo tempti už plaukų, kadangi jis buvo neblaivus, ji įstūmė jį į jo kambarį, o pati nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė jos sūnų J. ir jį išvežė. Nori pasakyti, jog tai yra pastovus smurto atvejis prieš ją. Jis jau yra ne vieną kartą teistas už smurto naudojimą prieš ją, yra buvęs įkalinimo įstaigoje. Prašo įpareigoti jį nesiartinti prie jos, nes ji daugiau jo į savo namus neįleis. Prašo nustatyti jos sūnaus psichinę būklę, nes nuo alkoholio vartojimo jam yra pakrikusi psichika, iš burnos eina putos, grasinasi, jog nusižudys, jam reikia pagalbos ir priverstinio gydymo. (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos D. S. 2018-03-12 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pranešta, kad 2018-03-12 apie 18.25 val. patruliuojant kartu su tyrėju R. D., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją T. D. sumušė agresyvus sūnus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė T. D.. Įvykio vietoje T. D. paaiškino, kad 2018-03-12 apie 18 val. jos neblaivus sūnus J. D. sukėlė namuose konfliktą, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų. Smurtas pasireiškė, kad jos neblaivus sūnus J. D. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino. (b. l. 5-8).

Nukentėjusiosios T. D. 2018-03-12 pareiškime užfiksuota, kad 2018-03-12 grįžo sūnus J. D. iš kalėjimo ir pradėjimo triukšmauti, įžeidinėti ir pradėjo tampyti už plaukų. (b. l. 9)

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus lydraščio matyti, kad 2018 m. kovo 12 d. užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole.(b. l. 21, 22)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 873/2018(01) konstatuota, kad T. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: viršugalvio odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimas padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-12). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 28)

Nukentėjusioji T. D. 2018-04-11 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu papildomi parodė, kad papildo parodymus, duotus pirminės apklausos metu 2018-03-12 ir praneša, kad konflikto, kuris įvyko 2018-03-12 bute (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sūnaus J. D., metu, jis paėmęs peilį grasino, kad nusižudys. Ji labai išsigando, nes tai jau ne pirmas kartas, jis tikrai yra bandęs nusižudyti, todėl pasiėmė iš kambario lazdą ir pradėjo daužyti jam per rankas, kad išmuštų peilį. Nežinojo kaip kitaip gali jį apsaugoti. Tada J. viena ranka sugriebė lazdą, bandė ją ištraukti ir lazdos galu perbraukė jai per galvą, kažkur viršugalvį, todėl ten buvo įdrėskimas. J. spaudė jai galvą lazda, po to, numetęs lazdą, viena ranka paėmė jai už veido, o kita ranka sugriebė už plaukų viršugalvyje ir tampė. Po to, kai J. pabarė J., jis paleido ją ir ji išbėgo į prieškambarį, norėdama išeiti iš namų ir paskambinti policijai. Tada J. pribėgo iš nugaros ir abiem rankom vėl jai sugriebė už plaukų ir tempė prie žemės. Gindamasi ji galėjo kur nors susimušti ir dešiniosios rankos plaštaką. Po to ji išsilaisvino, nubėgo į kambarį, užsidarė ir tada jau iškvietė policiją. Kai J. atiminėjo iš jos lazdą ir pataikė į galvą, tampė ją už plaukų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė ir moralinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio nepateikinės. Po šio įvykio į kitas gydymosi įstaigas nesikreipė. (b. l. 29)

Liudytojas J. D. 2018-04-11 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jo sūnėnas, jo mirusio brolio G. D. vyresnysis sūnus. Apie jį parodymus duoti sutinka. Jis, jo minėto brolio žmona T. D. ir J. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2018-03-12 vakare, tiksliai laiko neprisimena, J. grįžo iš kalėjimo išgėręs. T. jį buvo perspėjusi, kad jis negertų ir išgėręs negrįžtų, todėl tarp jų kilo konfliktas. Iš pradžių jis buvo savo kambaryje ir tik girdėjo barnį, o po to išgirdo kaip T. suriko. Tada išėjo iš kambario ir virtuvėje pamatė, kad J. viena ranka laiko motinai sugriebęs už plaukų viršugalvyje ir tampo, o ji buvo pasilenkusi ir šaukė, tikriausiai iš skausmo. Jis tada pradėjo J. raminti, sakyti: „Ž., ką tu darai, čia gi tavo motina?“. J. paleido T.. Ji užsidarė kitame kambaryje ir laikė duris, kad J. neįeitų, nes jis bandė įsibrauti į kambarį. J. atrodė įpykęs ir agresyvus. Jis tuo metu buvo savo kambaryje ir matė tai pro atdaras duris. Matyt tada T. iškvietė policiją. Tai yra viskas ką jis prisimena, jokių kitų šio įvykio aplinkybių papasakoti negali. (b. l. 32)

Liudytoja D. S. 2018-04-20 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-12 apie 18 val. 25 min. patruliuodami su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju R. D. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją T. D. sumušė jos sūnus. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo T. D., juos pasitiko, kiek prisimena, laiptinėj. Moteris paaiškino, kad 2018-03-12 apie 18 val. jos neblaivus sūnus J. D. sukėlė namuose konfliktą, keikė ją necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ant moters matomų kūno vietų akivaizdžių smurto žymių, paraudimų, sužalojimų nesimatė. Moteris paaiškino, kad sūnus tik ką grįžo iš įkalinimo įstaigos, prisigėrė ir tada prasidėjo šitas konfliktas. Moteris buvo susijaudinusi. Smurtu įtariamas asmuo J. D. buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, apie įvykį nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai. Bute dar buvo kažkoks giminaitis, kuris buvo kitame kambaryje, paklausus jo ar jis nukentėjo, jis atsakė, kad ne. Įvykio vietoje buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. (b. l. 35)

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad J. D. nustatytas 2.17 prom. neblaivumas (b. l. 81)

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, paaiškino, kad namuose kilusio konflikto metu, motina atbėgo su medine lazda, pradėjo mušti jį, jis pradėjo atiminėti lazdą, todėl paėmė už plaukų, gal šiek tiek patempė. Plaukus tempė viena ranka, o su kita ranka bandė atimti lazdą. Atimdamas lazdą, šiek tiek užkabino motiną, pripažįsta savo kaltę, gailisi. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, turi problemų su alkoholio vartojimu, sutiktų gydytis. Kaltinamojo J. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios T. D. gan išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kompetentingo specialisto išvada dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų masto, kita bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes teisei priešinga veika (kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo) padaryta prieš šeimos narį – motiną. Teismo vertinimu, veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad J. D. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, smurtauta prieš artimą šeimos narį – motiną, veika baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismas vertina ir tai, jog veika padaryta abipusio konflikto metu, teismo nuomone, nukentėjusioji jame taipogi dalyvavo gan aktyviai. Teismas vertina ir bendrą situaciją šeimoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, tiek iki veikos padarymo, tiek po jos, kuri, matyti, yra išties konfliktiška. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiriant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog jis iki aptariamos veikos padarymo teistas penkis kartus, prieš tą pačią nukentėjusiąją smurtauja nebe pirmą kartą, aptariamą veiką padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš elgesio korekcijos įstaigos, išvadų iš ankstesnių poelgių nedaro. J. D. ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirba, rašytinių duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nagrinėjamoje byloje nesurinko. Kaltinamasis pripažino turįs problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant neviršijantį bausmės vidurkio. Pagrindų atidėti J. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas nenustatė.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 12 d. 18.40 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 16.08 val. (dvi dienas).

2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir paskelbta jo paieška.

2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti, nustatant jos terminą vienam mėnesiui, pastarąjį skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Kardomoji priemonė – suėmimas, J. D. paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. D. dviem mėnesiams, tačiau jos terminas jau iki bylos perdavimo į teismą buvo pasibaigęs.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas, -

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. rugsėjo 20 d.

J. D. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2018 m. kovo 12 d. 18.40 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 16.08 val. (dvi dienas) bei laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą