Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB(duomenys neskelbtini), projektų vadovu ankščiau teistas: 2011-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. paskirta 1 metai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., daugiabučio namo laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto, smurtaudamas A. K. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, kai konflikto metu vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. K. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta, kad supykęs smurtavo prieš A. K., tačiau tik įspyrė vieną kartą R. K. į krutinę, kitų smūgių nesudavė. 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. buvo savo namuose. Kažkas pabarbeno į duris, atsidarė duris ir aš pamatė neblaivų žmogų (nukentėjusįjį A. K.) su vaiku. Vėliau sužinojau, kad tai buvo jo (A. K.) sūnus. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, apsižodžiavo. Jis (R. K.) buvo supykęs, kad laiptinėje vaikšto neblaivūs asmenys. Pasakė pasakiau nukentėjusiajam „eik iš čia valkata, nebegersit jūs čia“. Supykęs, nepiktybiškai spyrė nukentėjusiajam, nes jam man atrodė, kad tas žmogus ant jo nori pulti. Pataikė nukentėjusiajam kažkur į krutinę ar tai į pilvą. Kur buvo nukentėjusiojo sūnus, nematė. Nežino ar nukentėjusiojo sūnus matė šį įvykį. Nukentėjusysis po smūgio atsitūpė, jis (R. K.) prie jo pribėgo, tačiau daugiau smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Tada jis (R. K.) ėjau link namų, o nukentėjusysis išėjo iš laiptinės. Tada iš trečio aukšto išbėgo nukentėjusiojo buvusi žmona R. K. ir pasakė, kad kvies policiją. Jis (R. K.) pasakė „kviesk ką nori“ ir vėl gavosi žodinis konfliktas su R. K.. R. K. jį įžeidinėjo, o jis įžeidinėjo R. K.. Tuo metu A. K. laiptinėje nebebuvo. Vėliau atvažiavo policija, jis (R. K.) išaiškino visą situacija tačiau policininkai išsivežė jį į policijos komisariatą. Po įvykio susitiko su nukentėjusiuoju, atsiprašė. Nukentėjusysis jam atleido, surašė susitaikymo protokolus.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d., būdamas neblaivus nuėjo pas buvusią žmoną, nunešė sūnui anteną ir su buvusia žmona girtavo. Po kiek laiko, su sūnumi nuėjau į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, nes žmona prašė. Kai ėjau iš parduotuvės su savimi turėjau maišelį. Kiek pamena maišelyje nešė ledus, traškučius, alkoholį. Namo laiptinėje, išlėkė kaimynas R. K., tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis (A. K.) išsigandęs nulipo į laiptinės aikštelę tada ten R. K. jam spyrė į pilvą. Smūgis buvo stiprus, jam skaudėjo, dėl to jis ir atsitūpė, nes bijojo pargriūti. Po smūgio atsistojo ir išėjo iš laiptinės. Išėjęs paskambino žmonai ir pasakė, kad pas ją neateis, nes jį sumušė ir paklausiau ar sūnus grįžo namo. Tada žmona išėjo ieškoti sūnaus, vėlai sužinojo, kad ji sūnų rado prie pašto dėžutės verkianti. Sūnus žmonai pasakė, kad kaimynas sumušė tėtį. Buvusi žmona iškoliojo kaimyną ir pasakė, kad jam iškvies policiją bei iškvietė policiją. Parodymus policijoje davė tik sekančią dieną, nes įvykio metu buvo neblaivus ir policija pareiškimo nepriėmė. Kitą dieną policijoje paaiškino, kad kai aš lipau laiptais kažkoks žmogus namo laiptinėje jam spyrė į pilvą. Vėliau jam buvo nustatyta daugiau sužalojimų, todėl pamanė, kad šiuos sužalojimu taip pat galėjo padaryti R. K. suduodamas daugiau smūgių, nors to neprisiminė. To įvykio vakaro aplinkybių aš gerai neatsimena, tačiau tą vakarą po įvykio jis daugiau nebegėrė. Ekspertai po įvykio rado ir daugiau sužalojimų ant krūtinės. Smūgis jam buvo suduotas man žemiau nei atsiradusios mėlynės. Kaip man tos mėlynės atsirado negali paaiškinti. Po įvykio daugiau jokio konflikto aš neturėjo. Su kaltinamuoju susitaikė, atleido jam.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo perskaityta dalis nukentėjusiojo A. K. parodymų duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-06 A. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su buvusia žmona R. K., gyv., (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, turi bendrą vaiką M. K., kurį augina buvusi žmona. 2019 metų rugsėjo 5 d. jis atėjo pas sūnų, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, atnešė jam anteną. Atėjęs pas buvusią žmoną į namus, jis kartu su R. K. vartojo alkoholį. Vėliau su sūnumi išėjo iki parduotuvės. 2019-09-05 gal apie 17 val., grįžtant iš parduotuvės, jis su sūnumi kalbėjo ir užsikalbėjęs galėjo netyčia patraukti už durų rankenos ne žmonos buto duris, o žemiau gyvenančio asmens duris, kadangi durys toje pačioje vietoje tik aukštu žemiau. Pro tas duris išėjo šaukdamas R. K., kaip jis atsidūrė aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto nepamena, mano, kad bijodamas galėjo nulipti žemyn. Kiek pamena, vyriškis buvo piktas, kažką šaukė ir vieną kartą spyrė į pilvą, tiksliau į viršutinę pilvo dalį, į kairę pusę. Po suduoto smūgio atsitūpė, kad jam R. K.būtų sudavęs daugiau smūgių, dabar gerai nepamena. Kitose apklausose A. K. tyrėjai sakė, kad juto dar kelis smūgius, dabar gerai nepamena, nes praėjo nemažai laiko, bet kai buvo pas medicinos ekspertus kairėje akyje buvo mėlynė. Jis dabar tiksliai negali pasakyti, iš kur atsirado mėlynės, nes gerai pamena tik tą vieną smūgį t. y. spyrį. Po to, kai pajuto spyrį, jis atsistojo ir išėjo iš laiptinės, kadangi buvo susijaudinęs, gal ir galėjo atsitrenkti į turėklus, gal todėl atsirado mėlynės. Po įvykio buvo iškviesta policija, jam buvo nustatytas girtumas, todėl su pareiškimu kreipėsi kitą dieną. Tą vakarą pasiliko nakvoti buvusios žmonos nuomojamame bute. Po šio įvykio jis su R. K. bendravo, R. K.jo atsiprašė, jis atleido, jie susitaikė ir 2019-12-03 surašė susitarimą dėl susitaikymo. Kalbėjo apie tą įvykį ir tada gerai atsiminė, kad R. K. jam spyrė tik vieną kartą, iš kur atsirado kiti sužalojimai, jis nepamena, jie galėjo atsirasti po įvykio, nes buvo neblaivus. (1 tomas, b. l. 23-26, 27-30, 31-33, 34-37). 2019-12-02 parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė tyrimo metu. (1 tomas, b.l. 50-57).

Iš 2019-09-09 specialisto išvados Nr. G 1017/2019 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, žastuose ir krūtinės kairėje pusėje A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nuodytu laiku, t.y. 2019-09-05. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai A. K. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b.l. 49).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš šių parodymų matyti, kad R. K.parodė, kad ji išsiskyrusi su A. K. apie 5 metus, tačiau santykius palaiko draugiškus, bendrauja artimai. Jie turi bendrą vaiką M. K., kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris turi negalią, lengvą protinį atsilikimą, su elgesio sutrikimais. Buvęs vyras padeda auginti sūnų. Buvęs vyras ateina aplankyti sūnaus. 2019 metų rugsėjo 5 d., sūnaus aplankyti atėjo buvęs vyras, kuris buvo truputį išgėręs. Vyras sutvarkė sūnui televizoriaus anteną, ir kol sūnus žiūrėjo televizorių, jie abu nusprendė dar truputį išgerti. Kartu gėrė alkoholį, tada buvęs vyras norėjo nusivesti sūnų į parduotuvę, kad šis išrinktų, ko nori skanaus. Ji liko namuose. Vakare tiksliai laiko nepamena, jai paskambino buvęs vyras ir paklausė, ar į namus grįžo M. Vyras sakė, kad jį sumušė kaimynas ir ji iš karto išėjo į laiptinę. Jie gyvena trečiame namo aukšte, o M. sutiko antrame namo aukšte prie pašto dėžučių. M. atrodė išsigandęs, jo klausė, kas nutiko ir M. pasakė, kad kaimynas iš antrojo aukšto sumušė tėtį. Ji iš karto suprato, kuris kaimynas, tai kaimynas, kuris gyvena po jų butu antrame aukšte, tačiau jo kontaktinių duomenų nežino. Tuomet ji nulipo į namo pirmąjį aukštą, o sūnus liko namo antrame aukšte. Išėjo į namo kiemą ir prie įėjimo į namo laiptinę sutiko kaimyną, kurį žino iš matymo. Ji paklausė, kas čia įvyko, o kaimynas pakeltu tonu ėmė vadinti įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais. Kadangi kaimynas niekaip nenurimo, ji iškvietė policiją. Dėl to, kad kaimynas ją vadino necenzūriniais žodžiais, pretenzijų neturi, o policiją kvietė, nes buvo išgąsdintas vaikas ir sumuštas buvęs vyras. Ji pati, kaip buvo sumuštas buvęs vyras nematė. Anksčiau su kaimynu neturėjo jokių konfliktų. (1 t., b.l. 65-68).

BPK 276 str. 2 d. pagrindu, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad M. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. ėjo su tėčiu A. K. į namus iš parduotuvės. Gyvena Panevėžyje (duomenys neskelbtini). Tėtis buvo išgėręs. Įėjus į namo laiptinę, joje sutiko kaimyną. Kaimynas jo tėčio paklausė, ką jis nešasi maišelyje. Paskui kaimynas tėčiu pasakė – „mink iš čia, arba aš tave suspardysiu“. Tada kaimynas suspardė tėtį – spyrė tėčiui iš kojos. Kur (į kurią vietą) buvo tėčiui spirta, nematė. Jis (M. K.) labai išsigando, stovėjo trečio aukšto laiptinėje ir drebėjo. Vėliau į laiptinę išėjo mama, kuri aiškinosi su kaimynu. Vėliau į namus grįžo tėtis, nematė pas tėtį sužalojimų (1 t., b.l. 101-104).

Liudytoja M. T. paaiškino, kad dirba policijoje ir 2019 m. rugsėjo 5 d. įvykio (duomenys neskelbtini) g. ji neprisimena, nes tai buvo jau seniai. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo šioje byloje neatliko, atliko tik pirminius proceso veiksmus. Su R. K. po pareiškimo priėmimo nebendravo. Ji apklausė nukentėjusįjį, liudytojus ir nusiuntė nukentėjusįjį pas medicinos ekspertus. Vėliau byla atiteko kitai tyrėjai. Nepamena, ar pas nukentėjusįjį buvo kokie nors sužalojimai. Kiek A. K. tuo metu teigė gavęs smūgių, nepamena.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos M. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš šių parodymų matyti, kad M. T. parodė, kad 2019-09-05 apie 17 val. gavo pranešimą iš budėtojų, kad vyrą sumušė kaimynas, šalia stovėjo vaikas ir viską matė. Ji su kolege S. G. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, ir nuėjo į butą pas pranešėją, į Nr. (duomenys neskelbtini) butą. Bute buvo du neblaivūs asmenys ir vaikas, ir jau buvo atvykusios Vaikų teisės. A. K. ėmė aiškinti, kad jį kaimynas laiptinėje sumušė. Kadangi buvo neblaivus, mėtėsi dėl įvykio aplinkybių, negalėjo tiksliai visko nurodyti, todėl jam pasiūlė kreiptis į policiją kitą dieną, kai išsiblaivys. A. K. iš pradžių sakė, kad kaimynas vieną kartą spyrė, po to lyg sakė, kad nugriuvo, buvo sunku suprasti, ką jis kalba. Nepamena, ar matė išorines smurto žymes. Vaikas atrodė pasimetęs. R. K. buvo pristatytas į Senamiesčio g. 100, Panevėžys, jį pristatė patruliai. Kai grįžo į Senamiesčio g. 100, Panevėžys, nuėjo pabendrauti su R. K., kuris, kaip suprato neneigė, kad konfliktavo su kaimynu, ji profilaktiškai su juo pabendravo, pasakė, kad negražu konfliktuoti ir plūstis su kaimynais ir viskas. 2019-09-06 apie 9 val. į komisariatą atvyko jau blaivus A. K., tada ant veido po akimi matėsi sumušimas, tačiau kurioje vietoje nepamena. Iš A. K. buvo priimtas pareiškimas dėl jam suduoto smūgio (1 tomas, b.l. 116-117).

Liudytoja S. G. paaiškino, kad dirba dirbu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, skyriaus tyrėja 2019 m. rugsėjo 5 d. įvyks įvyko seniai, todėl nepamena jo detalių. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kiek pamena, atvykusi į įvykio vietą pamatė du neblaivius asmenis, tai buvo nukentėjusysis ir jo sugyventinė (buvusi sutuoktinė). R. K. įvykio vietoje tuo metu nebuvo. Pareiškimą iš nukentėjusiojo priėmė ji. Nepamena tiksliai ką įvykio vietoje kalbėjo nukentėjusysis bei R. K..

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos S. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš šių parodymų matyti, kad S. G. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val., gavo pranešimą iš budėtojų, kad vyrą sumušė kaimynas, šalia stovėjo vaikas ir viską matė. Ji kartu su M. T. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, ir nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute buvo du iš pažiūros neblaivūs asmenys ir vaikas, buvo jau atvykusios Vaikų teisių atstovės. A. K. ėmė aiškinti, kad jį kaimynas laiptinėje sumušė. Kadangi buvo neblaivus, neaiškiai pasakojo apie įvykį, todėl jam pasiūlė kreiptis į policiją kitą dieną, kai išsiblaivys. A. K. iš pradžių sakė, kad jam kaimynas vieną kartą spyrė, po to lyg ir nugriuvo, buvo sunku suprasti, ką jis kalba. Taip pat minėjo, kad tikrai kreipsis į policiją, kai išsiblaivys. Ant A. K. smurto žymių nepastebėjo. Kai jie bendravo su A. K., vaikas buvo kitame kambaryje su atstovėmis iš vaikų teisių. R. K. buvo pristatytas į Senamiesčio g. 100, jį pristatė patruliai, įvykio vietoje su R. K. jos nebendravo. Kiek pamena, girtumus nustatinėjo patruliai, kokie buvo nustatyti girtumai, nepamena. Kai grįžo į Senamiesčio g. 100, Panevėžys, ji kartu su kolega bendravo su R. K., kuris garsiai reiškė nepasitenkinimą, kad A. K. nuolat girtauja su žmona, triukšmauja, o jis turi mažametį vaiką. R. K. buvo priešiškai nusiteikęs, R. K. neneigė, kad konfliktavo su kaimynu, po pokalbio R. K. buvo išleistas į namus. 2019-09-06 apie 9 val. į komisariatą atvyko jau blaivus A. K., tada ant jo veido pastebėjo po akimi (po kuria nepamena) paraudimą. Iš A. K. buvo priimtas pareiškimas dėl jam suduoto smūgio. (1 tomas, b l. 120-123).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš šių parodymų matyti, kad M. M. parodė, kad 2019-09-05 dirbo ekipaže „1909“, kartus su specialistu S. R. ir vyr. patruliu G. R.. Apie 17.13 val. gavo pranešimą iš Panevėžio AVPK budėtojo, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., pranešėjos buvusį vyrą laiptinėje sumušė kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio namo pasitiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė neblaivus, todėl jam pasiūlė patikrinti blaivumą ir buvo nustatytas 2.08 prom. girtumas. Jis paaiškino, kad laiptinėje įvyko žodinis konfliktas su kaimynu, kaimyno nenurodė, tačiau A. K.parodė į stovintį vyrą, nustatė, kad tai R. K.. A. K. sakė, kad kaimynas jam laiptinėje spyrė į pilvą, jo kalba buvo nerišli, nelabai suprato, ką jis kalba. Tada į kiemą išėjo moteris su vaiku, kuri atrodė stipriai neblaivi. Kaimynai ginčijosi, garsiai kalbėjo vienas su kitu. Kadangi matė, kad abu vaiko tėvai yra neblaivūs, iškvietė vaikų teises ir apie tai informavo budėtojus. Ant A. K. išorinių smurto žymių nesimatė. Pabendravus su R. K., jis buvo blaivus ir aiškino, kad kaimyno nemušė, o tik įvyko žodinis ginčas. Atvykus kitiems pareigūnams ir Vaikų teisės atstovams, R. K. apie 18.00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio g. 100, Panevėžys. (1 tomas, b.l. 109-112).

Iš 2019-09-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. Įvykio vietoje matomas penkių aukštų daugiabutis namas. Į namo vidų patenkama pro pirmą laiptinę, pro koduotas, rudos spalvos, metalines duris. Patekus į laiptinę, matomi betoniniai, pilkos spalvos laiptai, ruda ir balta spalvomis nudažytos sienos. Įvykio vieta yra tarp pirmo ir antro aukšto, ant laiptų. Įvykio vieta tvarkinga, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. (1 tomas, b.l. 10-14).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Kaltinamojo R. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamajame procese galioje principas, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad R. K., 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto, smurtaudamas A. K. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, kai konflikto metu spyrė jam į pilvą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. K., konflikto metu spyrė A. K. ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, žastuose ir krūtinės kairėje pusėje. Trauminius poveikius (kiekį) bei nustatytus sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b.l. 49). Tačiau įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad minėti sužalojimai buvo padaryti R. K. veiksmais. R. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad A. K. spyręs vieną smūgį į pilvo sritį, ir daugiau smurto nenaudojęs. Pažymėtina, kad pats A. K. pareiškime bei pirminėje apklausoje nurodė, kad R. K. jo atžvilgiu smurtavo spirdamas vieną smūgį į pilvą. Tokias aplinkybes R. K. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtina policijos pareigūnų apklausos. A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo suduotas (įspirtas) vienas smūgis iš kojos į pilvą. Liudytojas M. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad matė kaip kaimynas koja smūgiavo tėvui. Kitų smūgių M. K. teigė nematęs. Įvertinus visus šiuos duomenys, teismas daro išvada, kad byloje nėra neabejotinai patvirtinta, kad A. K. buvo smūgiuota daugiau nei vienas smūgis, taip pat nėra neabejotinai nustatyta, kad specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti R. K. veiksmais. Esant abejonėms dėl kaltinamojo veiksmų apimties ir pasekmių, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Kaltinimas kaltinamajam tikslintinas, nurodant, kad kaltinamais spyrė nukentėjusiajam 1 smūgį pilvą, iš kaltinimo šalintinas nukentėjusiojo sužalojimas. Kaltinimo patikslinimas nekeičia nusikalstamos veikos sunkumo, veikos kvalifikacijos.

R. K. kaltę patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai (išklausyti teisme, pagarsinti teisme), įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti bylos duomenys.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, veikos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, smurtinė, spontaniška. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), dirba, vedęs. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis atleido kaltinamajam. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamojo atsakomybės (nukentėjusiojo nuožiūros išplėtimo principas). Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.). Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 71 str. – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 30,40 Eur, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 308 straipsniais, baudžiamojo kodekso 71 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią R. K. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Priteisti iš R. K. 30,40 Eur proceso išlaidų valstybei.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d. ir 4 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 str.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teisme. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.