Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01122-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.11; 3.1.7.6; 3.2.6.5

2021 m. rugsėjo 27 d.

dalyvaujant ieškovės I. M., atstovaujančios pagal įstatymą ieškovę E. M., atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M., atstovaujančios ieškovę E. M., ieškinį atsakovui K. S., atstovaujamam jo įstatyminės atstovės, ir atsakovei V. V., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. M., būdama ieškovės E. M. įstatyminė atstovė, prašo priteisti jai 352,25 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o E. M. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo K. S., o jam neturint turto ar uždarbio (pajamų) padarytai žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo motiną V. V..

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), I. M. dukrą E. M. sumušė K. S., gimęs (duomenys neskelbtini). E. M. K. S. sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas: galvą, pilvo sritį. Dėl patirto sužalojimo E. M. buvo nugabenta į Kauno klinikų vaikų priėmimo skyrių. Medikai apžiūrėję konstatavo: Kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimą S60.2, galvos paviršinį sužalojimą, sumušimą, apatinio žandikaulio sumušimą S00.95, Pilvo sienos sumušimą S30.1. Sužalojimai buvo padaryti daugybiniais smūgiais ir tai negalėjo būti atsitiktinis, netyčinis, pavienis prisilietimas. Be kūno sužalojimo buvo sudaužyti vaiko akiniai, telefonas. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyrius, pradėjęs ikiteisminį tyrimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-60164-19 nors ir konstatavęs, kad nepilnamečio K. S. padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau K. S. nusikaltimo padarymo momentu nebuvo sukakę 16 metų, nuo kurių galima baudžiamoji atsakomybė, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. K. S. tėvų atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“.

Buvo sužalota ieškovės I. M. dukros sveikata, dėl K. S. veiksmų buvo padaryta žala. Patirti turtinio pobūdžio praradimai yra ženklūs. Šeimoje auga dar vienas vaikas, ieškovės atlyginimas nedidelis, yra silpnos sveikatos ir reikalingi vaistai, o atliekamų pinigų nėra, teko taupyti, kad dukrai nupirkti sulaužytus, bet jai būtinus daiktus.

Po patirto sužalojimo E. M. ilgai gydėsi dėl sveikatos problemų, susijusių su smurtu, nelankė (duomenys neskelbtini)gimnazijos nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., buvo praleisti ir užsiėmimai (duomenys neskelbtini)meno mokykloje. Praleidus pamokas, reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad nepablogėtų mokslo pažangumas. Ieškovė (vaiko motina), tam turėjo skirti daug dėmesio ir laiko. Dar prieš dukros sužalojimą ji susirgo ir sirgo nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., be savo sveikatos problemų dar turėjo problemų dėl dukros sveikatos ir turėjo sirgdama ją lydėti į medicinos įstaigas, patirti ne tik sveikatos bet ir emocinio pobūdžio problemas. Dukrai buvo rekomenduojamas gydymas šalčiu ir nuskausminamieji vaistai pagal poreikį. Vaistams išleido 50 Eur, tačiau neišsaugojo jų įsigijimo kvitų. Buvo sudaužytas dukros telefonas. Naujo analogiško įsigijimas kainavo 221,25 Eur (buvo pirktas Xiomi Redmi Note 7 iš įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mobili linija“) bei dukrai teko įsigyti akinius. Akiniai buvo pirkti už 61 Eur įmonėje UAB „Sonineta“. Vykimas į Kauno klinikas ir atgal kainavo 20 Eur (į šią sumą įeina tiek kuro kaina, tiek ir stovėjimo aikštelės apmokėjimo išlaidos). Vyko jiems priklausančiu automobiliu. Viso patirtą turtinę žalą įvertina 352,25 Eur.

Turi būti kompensuota ir neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos reikšmingas aplinkybes ir joje konstatuotus pagrindus, tačiau atsižvelgiant į patirtus praradimus, dukros jaučiamą tiek skausmą, tiek ir pažeminimą, išgąstį, praleistų pamokų skaičių ne tik gimnazijoje, bet ir meno mokykloje, dukros patirtai neturtinio pobūdžio žalai kompensuoti iš atsakovo prašo priteisti 500 Eur dydžio kompensaciją. Ji taip pat tiesiogiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė išgąstį, išgyvenimus, sirgdama turėjo neigiamas emocijas bei papildomą rūpestį, nepatogumus. Jai buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala, kurią vertina 200 Eur.

K. S. nusikaltimo padarymo metu neturėjo 14 metų, tačiau šiuo metu vaikui jau yra 14 metų. Tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei. Neteisėti veiksmai, lėmę atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą (neteisėtas neveikimas kalbant apie tėvų neatliktą pareigą auklėjant vaiką K. S. tiesioginė, tyčinė jo kaltė) tiesiogiai įtakojo žalos kilimo faktą (turtinės, neturtinės žalos). Tėvų kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.

Ieškovė I. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. ji sirgo, o duktė E. M. paskambino tėčiui telefonu ir pasakė, kad ją sumušė. Ji grįžo namo apsiverkusi ir pasakė, kad ją sumušė K. S.. Dukrai E. M. buvo sutinusi ranka nuo plaštakos iki peties. Dukra pasakojo, kad ji buvo su drauge P. ir jos bendravo su K., kuriam pasigirdo įžeidimas ir K. davė porą kartų kumščiu E. į žandikaulį, tada į krūtinę ir dar spyrė į krūtinę. Tą patį vakarą ji su vyru ir dukra E. vyko į Kauno klinikas, kur buvo konsultuota gydytojo ir konstatuotas dukrai labai stiprus rankos sumušimas, vidinių organų sumušimas, žandikaulio sumušimas. Dukrai labai skaudėjo žandikaulį, kuris traškėjo, svaigo galva, ją pykino, todėl pirmadienį ji su dukra kreipėsi į Jonavos poliklinikos traumatologą, kuris liepė vartoti vaistus, dėl žandikaulio skausmo, liepė valgyti skystą maistą. Dukra buvo labai nervuota, blogai miegojo naktimis, dukra labai nukentėjo, nes praleido pamokas mokykloje, mokyklos nelankė dvi savaites, negalėjo ilgai pritapti naujoje mokykloje, atsiliko meno mokykloje. Dukrai labai skaudėjo krūtinę, ją labai pykino, žandikaulį skaudėjo, jis traškėjo, o prisiminus įvykį labai susigraudina, negalėjo lankyti naują mokyklą, buvo jai sunku adaptuotis. Dėl dešinės rankos sumušimo ji ilgai negalėjo lankyti meno mokyklos, už kurią reikėjo mokėti, todėl prašo dukrai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat ji prašo priteisti ir jai 200 Eur neturtiną žalą, nes ji tuo metu pati sirgo, gėrė raminamuosius vaistus, turėjo dukrai trinti maistą, dukrą vežti į meno mokyklą ir parvežti ar pasitikti grįžtant. Taip pat ji turi jaunesnę dukrą, kuri taip pat patyrė šoką, dukra Emilija dabar viena niekur neina. Prašo priteisti 20 Eur išlaidas už vykimą į Kauną pas gydytojus ir grįžimą atgal, stovėjimą prie Kauno klinikų. Įvykio metu buvo sudaužytas mobilaus ryšio telefono aparatas IPhone 5s, kuris buvo pirktas gal 2018 m., šiame telefone buvo labai brangios nuotraukos, todėl dukrai nupirko naują telefoną, už kurį sumokėjo 221,25 Eur, 50 Eur išleido įvairių vaistų pirkimui, tačiau pirkimo kvitų neišsaugojo, taip pat turėjo nupirkti naujus akinius, kurie kainavo 61 Eur.

Ieškovė E. M. teismo posėdyje savo reikalavimą palaikė ir 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18,30 val. ji su P. M. ėjo namo. Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo K. S. ir R. K., su kuriais jos pasisveikino. Paskui ji susižodžiavo su K. S., kuriam pasigirdo, kad ji jo draugą pavadino storu. Prie jos priėjo K. S. ir pradėjo ją vadinti įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu R. K. ir P. M. stovėjo arčiau laiptinės apie 3 metrų atstumu nuo jos ir K., bet kiekvienas atskirai, ir į jų kivirčą nesikišo. Po to K. S., pažeidęs jos erdvę, priėjo prie jos ir pradėjo su ja aiškintis ir kalbėdamas spjaudėsi, todėl ji parodė gestu – priešais save ištiesdama ranką, kad jis atsitrauktų. K. S., suprasdamas, kad ji nori suduoti jam, kumščiu sudavė jai į kairį žandikaulį vieną kartą. Ji stovėjo ir tada K. S. įsibėgėjo ir spyrė jai koja į kairį šoną. Po šio smūgio ji išstovėjo, o tada K. S. įsibėgėjo, šoko į viršų ir abiem kojomis spyrė jai į krūtinę ir nuo šio smūgio ji nukrito ant asfalto. Nukrito ji ant nugaros neišlaikiusi pusiausvyros ir tuo metu sulūžo jos akinių kojelė. Tada P. M. pribėgo prie jos ir paklausė, ar reikia padėti. Ji dar pagulėjo, nusiramino, nes buvo apsiverkusi ir P. padėjo jai atsikelti. Ji paprašė P. ištraukti telefoną iš kuprinės, kuri jai buvo ant nugaros, mažos kišenės, o kai P. padavė jai telefoną IPhone 5s, ji pamatė, kad sudužęs ekranas ir telefonas nebeįsijungia. Kada buvo pirktas šis telefonas, ji nežino. Telefone IPhone 5s vyko įrangos atnaujinimas, todėl ji turėjo seną telefoną, kuris buvo kuprinėje tarp sportinės aprangos. Senu telefonu ji paskambino tėčiui, kuris jai liepė pareiti namo. Iki namų ją lydėjo R. K., P. M., Ž. G., kuri pamačiusi ją per langą atėjo. Jai tuo metu labai skaudėjo žandikaulį, kuris traškėjo, ji negalėjo sulenkti rankos, įvykio vietoje jai labai skaudėjo galvą ir ją pykino. Po įvykio K. S. sėdėjo ant suoliuko. Ji parėjo namo, pas K. S. močiutę ji nebuvo nuėjusi. Prašo priteisti jai 500 Eur neturtinę žalą, nes tai tėvai nusprendė, už visus nervus, susijaudinimus, nemigas ir dėl psichologinių dalykų, nes ji viena negalėdavo išeiti į kiemą, už mamos jaudulį, tėčio rūpestį, visur ją turėdavo pasitikti. Negalėjo ji normaliai miegoti, kol skaudėjo žandikaulį ir ranką, ji 15 dienų, kol skaudėjo, nėjo į mokyklą. Ji ranką tepė tepalais 3 kartus per dieną, gėrė vaistus nuo skausmo ryte ir prieš miegą, ledą laikydavo prie žandikaulio, kad neskaudėtų. Jai buvo sunku pritapti prie klasiokų, nes mokosi klasėje, kur dauguma berniukų, o meno mokykloje prasidėjo baigiamieji, diplominiai darbai, užduodavo ir dar užduočių, todėl per savaitę reikėdavo padaryti 7 darbus. Ji nespėdavo su mokytojais apsiprasti, negalėjo pareiti iš meno mokyklos viena. Šeimoje buvo atsitikusi nelaimė ir ji nuo rugsėjo 1-osios dienos nėjo į mokyklą. Jos pirmo pusmečio vidurkis buvo 7 , o antro 7,5.

Atsakovė V. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad tam, kad atsakovei V. V. kiltų pareiga atlyginti už sūnaus K. S. veiksmais padarytą žalą, ieškovas privalo įrodyti, kad dėl K. S. atliktų veiksmų egzistuoja civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

Ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 170 straipsniu, kadangi atsakovas K. S. įvykio metu neturėjo 14 metų amžiaus, kurio sulaukus asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pakankamai formaliais pagrindais, detaliai nesiaiškinant įvykio aplinkybių, K. S. kaltės dėl įvykio, taip pat ar K. S. veiksmuose egzistavo BK 28 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis, taip pat pačios E. M. veiksmų, ir fizinio smurto panaudoto K. S. atžvilgiu. Priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tokia išvada padaryta visiškai formaliai, neišanalizavus baudžiamosios bylos medžiagos ir neatsižvelgiant į pačios ieškovės E. M. veiksmus, nepašalinus nesutapimų tarp K. S. ir E. M. parodymų, neapklausus kitų įvykį mačiusių asmenų. Nepagrįstai ir visiškai neargumentuotai atmesti K. S. parodymai kaip nepatikimi, kadangi visiškai nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pati ieškovė E. M. ne tik sukėlė fizinį skausmą K. S., bet ir būtent ieškovė pirmoji pradėjo naudoti fizinį smurtą atsakovo K. S. atžvilgiu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos jokiu būdu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad dėl K. S. veiksmų egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos ir būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti šias aplinkybes. Atsakovų nuomone, nekyla abejonių dėl aplinkybių, kad tarp K. S. ir E. M. kilo konfliktas, kuris vėliau išaugo į muštynes, tačiau kaip nurodė K. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, būtent E. M. pirmoji pradėjo naudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, spirdama į lytinį organą ir tokiu būdu taip pat sukėlė K. S. fizinį skausmą.

Ieškovės ieškiniu prašo priteisti ieškovei I. M. 352,25 Eur turtinės žalos. Šis reikalavimas yra grindžiamas byloje pateiktais akinių įsigijimo (61 Eur) ir mobilaus telefono pirkimo kvitais (221,25 Eur). Iš viso pateikti rašytiniai įrodymai dėl 282,25 Eur patirtų išlaidų. Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutinka. Atsakovams kyla klausimas, ar tikrai buvo sudaužytas E. M. mobilusis telefonas, kadangi kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. M. nurodė, kad tuomet (po įvykio) dukra paskambino tėčiui ir per telefoną klykdama pasakė, kad ją sumušė K., o po kelių minučių dukra grįžo į namus. Ieškovės pateikia rašytinius įrodymus dėl 282,25 Eur išlaidų. 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodoma, kad I. M. nurodo dėl įvykio patyrusi 150 Eur turtinę žalą. Įvykio metu šie daiktai nebebuvo nauji, todėl visiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų ieškovei atlyginti naujų tokių daiktų įsigijimo išlaidas, nes tokiu atveju ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje ir tai galėtų sąlygoti ieškovės nepagrįstą praturtėjimą. Turtinė žala atsirado tuomet, kai atsakovas K. S. gynėsi nuo pačios ieškovės jo atžvilgiu naudojamo fizinio smurto. Atsakovas K. S. jokiais tyčiniais veiksmais negadino ieškovės daiktų, tačiau jie galimai buvo sugadinti kai gindamasis K. S. sudavė ieškovei ir ji nukrito.

Ieškovė I. M. ieškiniu prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi atmestinas ir reikalavimas priteisti turtinę žalą aukščiau nurodytais pagrindais. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad šeimoje auga dar vienas vaikas, jos atlyginimas nedidelis, yra silpnos sveikatos ir reikalingi vaistai, atliekamų pinigų nėra, teko taupyti, kad dukrai nupirkti sulaužytus, jai būtinus daiktus. Tačiau iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad šeimoje gyvena ir mergaitės tėtis, kuriam ji po įvykio paskambino ir kuris vežė ieškovę į gydymo įstaigą, todėl ieškovė, atsakovės nuomone, nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis klaidina teismą ir kitus proceso dalyvius. Šiuo atveju nėra pagrindų daryti išvadai, kad yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių Ieškovei I. M. turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, jog po nagrinėjamo įvykio E. M. būtų likę kokie nors neigiami liekamieji padariniai, o prašomos priteisti žalos dydis vertintinas kaip siekis pasipelnyti.

Atsakovė V. V. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. paskambino verkdamos jos dukros dvynukės, todėl ji su vyru atvyko pas savo motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir jau laiptinėje sutiko daug kaimynų, ten buvo jos sūnus K. S., kuris negalėjo pratarti žodžio. Ji pradėjo aiškintis dėl įvykio. Jos sūnus K. S. pasakė, kad jis susipyko su E. M. ir apsistumdė, o E. M. su keturiais vaikinais tą pačią dieną atėjo sumušti į laiptinę jos sūnaus K. S.. Tačiau į laiptinę spėjo ateiti močiutė, kuri apgynė savo anūką. K. S. močiutė buvo užpulta E. M. ir sulaukė grasinimų, taip pat E. M. grasino K. S. pakasti jį po savo močiutės kapu. Ji sūnui pasiūlė vykti pas medikus, nes buvo nudraskytas jo kaklas, matėsi įdrėskimai su krauju, taip pat jai sūnus sakė, kad E. M. spyrė jam į lytinius organus kelis kartus, tačiau K. S. atsisakė. Tada ji su vyru apėjo namą (duomenys neskelbtini)., tačiau E. M. nematė, o sutiko tik keturis vaikinus, iš kurių pažino G. A.. Ji paklausė vaikinų, kodėl jie nori sumušti jos sūnų K. S., o G. A. atsakė, kad jų paprašė E. M., nes K. S. sudaužė jos telefoną. Tada ji kalbėjosi su sūnumi, kuris papasakojo, jog jis buvo su R. K. ir pamatė E. M. prie (duomenys neskelbtini)namo. E. M. buvo su P. M.. K. S. pasisveikino, o E. M. R. K. nepasakė „Labas“, o atsakė negražiai. R. K. yra su negalia ir K. S. užstojo R. K. sugėdydamas E. M., kad negalima taip kalbėti. Tada E. M., priėjusi prie K. S., iš karto griebė jam už gerklės ir kelis kartus spyrė į tarpkojį, į lytinius organus. Sūnus, neatlaikęs smūgio, trenkė E. M. atgal į žandą. E. M. dar kartą spyrė K. S. į lytinius organus ir tada E. M. norėjo dar vieną kartą spirti ir ore vos nesusidūrė su K. S. ir vienas nuo kito atšoko, tada E. M. nukrito. Jie visi išsiskirstė ir po 5 minučių E. M. sugrįžo su tais vaikinais. Po įvykio ją išsikvietusi tyrėja pasakė, kad sudaužytas E. M. telefonas ir iškrypusi akinių kojelė. Kitą dieną po įvykio ji matė E. M. su tais pačiais akiniais. Policija tyrė įvykį ir jai pareiškė įspėjimą, tačiau ji negalvojo, kad tai yra nuobauda. Sūnus dėl šio įvykio gailisi ir pripažįsta, kad įvykio metu sudužo telefonas. Ji sutiktų atlyginti bendrą žalą 150 Eur, tačiau ieškovių prašoma suma yra per didelė, nes ji pati anksčiau pirko tokį patį telefoną už 120 Eur. Ji gailisi, kad tą dieną sūnaus nenuvežė pas medikus.

Atsakovas K. S. 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jis buvo su R. K. kieme, o E. M. ėjo su P. M.. E. M. ėjo susirietusi. R. K. pasisveikino, o E. M. jį pasiuntė, t. y. negražiai pasakė. Tada jis užtarė R. K. ir pavadino E. M. stora. Ir tada E. M. jam pasakė, kad jį pakas prie močiutės kapo. Tada jis priėjo prie jos ir pasakė „pakas?“, o E. M. paėmė jam už kaklo ir spyrė į lytinius organus. Jis E. M. sudavė rankos kumščiu į žandą, o kito smūgio nepataikė. Tada E. M. spyrė jam į lytinius organus. Tada jis atsisėdo ant suoliuko ir E. M. jam pasakė kažką negražiai, jis prišoko prie E. M. ir ją pastūmė, bet E. M. šoko jam spirti, bet atsispyrė nuo jo ir nukrito pirmiausia į sėdimą padėtį, o paskui ant nugaros. Kai E. M. atsistojo, ji išsitraukė telefoną, o jis nueidamas girdėjo, kaip E. M. rėkė, kad jos telefonas sudužo ir iš tolo rodė jam telefoną, bet jis nieko nematė. Jis su dviračiu nuvažiavo pas močiutę, o jam sesės šaukė, bėk pas močiutę, nes E. M. su trimis vaikinais artėjo link jo. Jis pirmiausia nubėgo į namą, kuriame gyvena jo močiutė, devintą aukštą, o į šį aukštą atėję vaikinai nuvedė jį į septintą aukštą. Septintame aukšte buvo E. M. ir trys su ja atėję vaikinai, iš jų vienas G. A., kurie jam liepė atsiprašyti E. M., o jis neatsiprašė. Į laiptinę atėjo jo močiutė. E. M. tuo metu buvo su tais pačiais akiniais, kaip ir įvykio metu, akiniai buvo sveiki. E. M. pradėjo rėkti, kad jai skauda pirštą ir kad ji pasikvies tėtį ir viskas paaiškės. Jis bokso treniruotes lanko nuo trečios klasės. Jis bendravo iki įvykio su E. M., kuri jau apie metus laiko turėjo to modelio mobiliųjų aparatą. Antrojo mobilaus ryšio telefono aparato jam Emilija nerodė. Jis blogai padarė, kad trenkė mergaitei. Jis tai laiko netinkamu poelgiu, tačiau jis užstojo draugą. Jis E. sudavė du smūgius – vieną į žandą, antro nepataikė, į pilvą E. jokių smūgių jis nesudavė. E. M. jam apdraskė nugarą, tačiau tai jis pastebėjo tik kitą dieną. Įvykio metu ir po įvykio E. akiniai visada buvo ant nosies, jie nukritę nebuvo.

Liudytojas R. M. teismo posėdyje parodė, kad jis 2018 m. Lenkijoje nupirko dukrai E.mobilaus ryšio telefoną IPhone 5s, tačiau šio telefono pirkimo dokumentų neišsaugojo ir pirkimo kainos neatsimena. 2019 m. rugsėjo 6 d. jis buvo namuose, kai paskambino verkdama dukra E. M. ir pasakė, kad ją sumušė K. S.. Jis liepė dukrai pareiti namo. Kai dukra parėjo namo, ji buvo isterikoje, skundėsi žandikaulio, pilvo ir rankos skausmu, jai buvo sutinusi rankos plaštaka. Tada jis pasitarė su žmona ir kartu su dukra nuvyko į Kauno klinikas su savo automobiliu Audi A4. Dukra E. tą dieną turėjo du telefonus Samsung ir IPhone 5s, kuris tuo metu neveikė, nes naujinosi programinė įranga. IPhone 5s buvo seno modelio ir jis strigo. Dukra E. jam pasakojo, kad ji pavadino vaikiną storu, o K. S. puolė vaikiną ginti, E. su K. S. stumdėsi, K. S. ją pastūmė ir ji griuvo. Tada K. S. užšoko ant pilvo, o ji liko gulėti. Telefonas, kuris buvo kuprinėje, dukrai E. griūnant, sudužo.

Liudytoja B. P. parodė, kad ji yra K. S. močiutė. Tą įvykio dieną pas ją buvo anūkai K. ir dvi mergaitės. Vaikai buvo kieme ir atbėgo mergaitės dvynukės ir pasakė, kad didesni berniukai nori sumušti K. S.. Ji išėjo iš buto ir septinto aukšto laiptinėje pamatė atsitūpusį ir rankomis galvą užsidengusį K. S. ir keturis vaikinus, iš kurių ji atpažino tik G. A.. Vaikinai stovėjo priešais K. S. ir nieko nedarė, o E. M. buvo dviem laiptukais žemiau. E. M. labai įsiuto ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais, isteriškai rėkė ir kišo jai telefoną ir savo rankos pirštą jai į veidą. Ji nematė, kad E. M. ranka būtų sutinusi ar pamėlynavusi. E. M. rėkė, kad ji aš paguldys K. S. prie močiutės. Kai pradėjo rinktis kaimynai, E. M. pradėjo rėkti, kad ją stumdo, nors jos niekas tada nestumdė. Vėliau ji iš anūko K. S. sužinojo, kad K. S. R. K. mokino važiuoti dviračiu ir tuo metu praeinančiai pro juos E. M. pasakė „Labas“, o E. M. pasakė negražiai, kad jie eitų, nes jai skauda pilvą ar skrandį. E. M. gąsdino K. S., kad jį pakas. K. jai pasakė, „kaip kalbi stora“ ir tada E. M. supyko, griebė jam už gerklės, spyrė į tarpkojį. K. S. jai sakė, kad jis vieną kartą trenkė E. M., kuri nukrito, tačiau jis nesuprato, kaip sudužo telefonas ir buvo sužalotas pirštas.

Liudytojas G. A. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną jis sutiko E. M. prie K. S. namo, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini) laiptinės. Tuo metu E. M. buvo su savo draugais ir jam atrodo, kad tarp jų buvo R. K.. Jis taip pat buvo su draugais, tačiau neatsimena, su kokiais. E. M. verkė ir klausė, kur K. S. gyvena, koks laiptinės kodas. Jis nepasakė, nes pats nežinojo. Tada jis, jo draugai ir E. M. su draugais ėjo ieškoti K. S.. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini)namą ir nuo pirmo aukšto pradėjo vytis K. S., kurį pavijo septintame aukšte. Tuo metu iš buto išėjo K. S. močiutė ir jie pradėjo aiškintis, kas įvyko. Jis išsiaiškino, kad E. M. pati kabinėjosi prie K. S., prasivardžiavo, ji pastūmė K. S., o K. S. pastūmė ją ir ji užsikabinusi už kažko nukrito ir tada sudužo jos telefonas. E. M. turėjo rankoje telefoną IPhone, kurio buvo sudužęs ekranas. E. M. tik sakė, kad ją K. S. užsipuolė ir sudaužė telefoną. Jie po to visi išėjo iš laiptinės. E. M. nesiskundė jokiais skausmais, jokių sužalojimų jis nematė.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną jis buvo prie (duomenys neskelbtini)namo ir atėjo E. M. su P. M.. Jis pasakė „Labas“ E. M., o ji atsakė jam negražiai. Tada K. S. norėjo jį apginti ir pasakė kažką negražiai E. M.. Toliau buvo muštynės, jis neprisimena, kuris pirmas pradėjo muštynes. E. M. užpyko ant K. S., tada E. M. K. S. pavadino mėlynkiaušiu, K. S. susinervavo, o jis nepamena kas toliau buvo, pamena, kad E. M. griuvo ir atsisėdo ant žemės. Jam atrodo, kad E. M. turėjo kuprinę ant nugaros. E. M. atsistojo, buvo įniršusi, pradėjo grasinti, šaukti ant K. S., sakė, kad bus blogai. Jis matė E. M. kelnių kairėje galinėje kišenėje telefoną. Jis su K. liko kieme, o E. M. išėjo, bet nežino kur. Po kiek laiko jis pamatė, kad nuo K. S. namų atbėga gal keturi vaikinai, bet kiek jų buvo tiksliai neatsimena. Tada jis su K. S. bėgo į devynaukštį. Jis užbėgo iki penkto aukšto ir ten tupėjo, o K. S. nubėgo dar į viršų. Kai viršuje K. S. užsipuolė, jau ten buvo ir E. M., o jis tuo metu buvo jau šeštame aukšte. Laiptinėje šaukė K. S. močiutė, jis girdėjo, kad K. S. apgynė. E. M. su vaikinais buvo septintame aukšte ir barėsi su K. S. močiute. Jos abi rėkė viena ant kitos, koliojosi, E. M. sakė, kad sudaužė jos telefoną, akinius. E. M. trankė su ranka lifto duris, sudavė vieną ar du smūgius, o paskui Ž. mama liepė jai nusiraminti. Prieš teismo posėdį jis kalbėjo apie įvykį su K. S., Ž. ir E. M., nes iš K. S. norėjo išgirsti jo versiją, jam padėjo prisiminti įvykius, E. M. prašė nesakyti apie vaikinus, ji jam siuntė balso žinutę, o K. S. ir jo mama liepė jam sakyti tiesą kaip prisimena įvykius.

Liudytoja G. G. teismo posėdyje parodė, kad jos dukra Ž. G. išėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę šeštame aukšte, o tada pasigirdo klyksmas, todėl pagalvojusi, kad užpuolė jos dukrą, ji išbėgo iš buto į laiptinę ir pamatė, kad arčiau jos buto durų stovi K. S. ir R. K., prie lifto stovi jos dukra Ž. G., Paulina, o E. M. sėdėjo ant grindų. E. M. šaukė, klykė, kad K. S. ją sumušė. Ji subarė K. S., kad negalima mušti mergaičių, o priėjusi prie E. M. paklausė, ar jai reikia pagalbos. E. M. pasakė, kad pagalbos jai nereikia, o K. S. sudaužė jai telefoną. Ji jokių sužalojimų pas E. M. nematė, E. M. laiptinėje rankos skausmu nesiskundė. Tada E. M. atsistojo ir susinervinusi kvietė liftą, o šiam neatvažiavus, pradėjo lifto duris spardyti koja, gal ir ranka trenkė, o paskui leidosi laiptais žemyn, sakydama, kad skambins tėčiui ir mamai. Ji liko kalbėti su K. S., kuris pasakė, kad E. M. pirma prie jo kabinėjosi, sakė, kad ji pasamdė vyresnius vaikinus jį sumušti. Ji suprato, kad tos muštynės vyko šeštame aukšte. Ant K. S. kaklo kairėje pusėje buvo įbrėžimai – nagų žymės.

Liudytoja Ž. G. teismo posėdyje parodė, kad jos mama išėjo į laiptinę, nes girdėjosi, jog kažkas yra laiptinėje. Jai buvo įdomu, kas vyksta laiptinėje ir taip pat išėjo į laiptinę, kur pamatė K. S., R. K., E. M., P. M., K. seses. Laiptinėje ji stebėjo ir bandė suprasti, kas įvyko, o vėliau pradėjo kalbėti su E. M., kuri buvo arčiausiai jos. Ką jos kalbėjo, ji neatsimena, bet pokalbio metu E. M. stovėjo ir ji matė, kad E. M. buvo ištinęs tik rankos pirštas, tačiau nežino kuris. Su K. S. ji kalbėjo laiptinėje vėliau, ką jis sakė, neprisimena, bet pas K. S. buvo sudraskytas kaklas. E. M. tuo metu, kai buvo K. S. mama ir močiutė buvo laiptinėje, sakė, kad ji ėjo su P. M., o K. S. ją užsipuolė ir sumušė. Jai R. K. pasakė susimušimo priežastį – E. M. jį storu pavadino, bet ji nežino, ar čia teisybė. Kai ji ėjo su E. M., ji jai sakė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini)namo kieme, kad telefonas buvo galinėje kelnių kišenėje ir jai griūnant sudužo, kad jai akinių kojelė lūžo, bet jai atrodo, kad laiptinėje ji buvo su akiniais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šalių, jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo kieme tarp nepilnamečio K. S. ir nepilnametės E. M. kilo konfliktas, kurio metu K. S. sužalojo E. M. ir E. M. sužalojo K. S..

Byloje apklausti nepilnametė ieškovė E. M. ir nepilnametis atsakovas K. S. nurodo skirtingas E. M. sužalojimo aplinkybes: K. S. nurodo, kad E. M. pradėjo pirma konfliktą, negražiai atsakydama į R. K. pasisveikinimą, o jis, norėdamas apginti R. K., atsakė tuo pačiu, tada E. M. paėmė jam už kaklo ir spyrė į lytinius organus, o jis E. M. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į žandą, kito smūgio jis nepataikė. Tada jam E. M. spyrė į lytinius organus ir apdraskė nugarą. Jis atsisėdo ant suoliuko ir E. M. jam pasakė kažką negražiai, jis prišoko prie E. M. ir ją pastūmė, E. M. šoko jam spirti, bet atsispyrė nuo jo ir nukrito pirmiausia į sėdimą padėtį, paskui ant nugaros. E. M. nurodo, kad K. S. pirmas pradėjo konfliktą ir kumščiu sudavė jai į kairį žandikaulį vieną kartą, ji stovėjo ir tada K. S. įsibėgėjo ir spyrė koja į kairį šoną, po smūgio ji išstovėjo, o K. S. įsibėgėjo, šoko ir abiem kojom spyrė į jai į krūtinę, tada ji nukrito ant asfalto, neišlaikiusi pusiausvyros krito ant nugaros ir tuo metu sulūžo akinių kojelė ir sudužo telefonas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. S. ir E. M. konfliktavo tarpusavyje, šią aplinkybę jie abu pripažino, tačiau kiekvienas iš jų neigė savo buvimą konflikto iniciatoriumi. Liudytojų R. K. ir nuosekliais K. S. parodymais dėl konflikto pradžios nustatoma, kad E. M. negražiai atsakė į jų pasisveikinimą ir po to prasidėjo konfliktas. Tiek ieškovės E. M., tiek K. S. paaiškinimais nustatoma, kad nei E. M., nei K. S. nesistengė šio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir šį konfliktą tęsė naudodami jėgą vienas kito atžvilgiu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. M-1-01-60164-19 (medžiagos l. 27) esančiu K. S. paaiškinimu nustatoma, kad K. S. nurodė, kad jis sudavė smūgį E. M. į žandikaulį, o E. M. griebė jį už kaklo ir sakė pakas po močiutės kapu, tada spyrė su koja į lytinius organus. E. M. paėjo porą metrų ir pradėjo jį vadinti visaip, tada jis šoko. Ji bandė spirti jam vėl į lytinius organus, ji atsispyrė nuo jo ir nukrito.

Grėsmės vaikui lygio nustatymo 2019 m. rugsėjo 11 d. anketa Nr.4GL-2442 (1 t. b. l. 85-91) nustatoma, kad E. M. nurodė, jog K. S. jai trenkė į žandikaulį, o tada į pilvą, dėl ko tada nukrito ant nugaros ir susižalojo ranką. Mergaitės dešinė ranka subintuota ir sutvarstyta.

Grėsmės vaikui lygio nustatymo 2019 m. rugsėjo 17 d. anketa Nr.4GL-2595 (1 t. b. l. 93-100) nustatoma, kad K. S. nurodė, jog pro šalį ėjusi E. pradėjo prasivardžiuoti, jis atsakė tuo pačiu, todėl mergaitė pradėjo spardyti jį, jis pargriuvo. Atsikėlęs jis taip pat pradėjo mušti E..

Šalių paaiškinimais ir apklaustų byloje liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini)namo tarp nepilnamečio K. S. ir nepilnametės E. M. kilo konfliktas, kuris prasidėjo dėl netinkamo ieškovės E. M. elgesio, t. y. netinkamo atsakymo į pasisveikinimą, nes šią aplinkybę nuosekliai nurodo tiek atsakovas K. S., tiek liudytojas R. K.. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas K. S. ieškovės E. M. atžvilgiu panaudojo smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu į žandikaulį E. M. ir vieną smūgį į pilvą, dėl ko E. M. patyrė sužalojimus ir buvo sudaužytas telefono aparato IPhone 5s ekranas, sugadinti akiniai. E. M. 2019 m. rugsėjo 6 d. 20,25 val. gydytojams nurodė, kad kiemo draugas kumščiu jai trenkė į apatinį žandikaulį, skauda kalbant dešinėje, traška, kumščiu kelis kartus trenkė į pilvą, stūmė ir ji krisdama ant nugaros nusileido ant dešinės rankos, susimušė dešinės rankos nykštį (1 t. b. 11). Teismas laiko įrodyta, kad E. M. buvo suduotas vienas smūgis rankos kumščiu į žandikaulį, vienas smūgis į pilvą, nes medicininiuose dokumentuose yra diagnozuotas pilvo sumušimas (1 t., b. l. 11, 12, 13,15, 16) ir E. M. krisdama susižalojo ranką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. S. pašokdamas spyrė abiem kojomis į krūtinę E. M., nes jokie sužalojimai krūtinės srityje E. M. medikų nekonstatuoti, nors ji pas medikus kreipėsi tą pačią dieną.

Atsakovas K. S. teigia, kad jam buvo apdraskytas kaklas įvykio metu, tačiau šią aplinkybę E. M. neigia. Liudytojai G. G., B. P., R. K. patvirtina aplinkybę, kad K. K. kaklas buvo apdraskytas ir tai jie matė tuoj po įvykio būdami (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje.

Tačiau akivaizdu, kad K. S. veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes E. M., nei E. M. veiksmai K. S., nes byloje nėra medicininių duomenų, patvirtinančių K. S. padarytus sužalojimus, o ir jis pats teismo posėdyje patvirtino, kad padaryti sužalojimai jam nesukėlė stipraus ir ilgalaikio skausmo, pas medikus jis nesikreipė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad K. S. pats patvirtino ir byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad K. S. lanko bokso treniruotes ir nors įvykio metu jis buvo trylikos metų amžiaus, tačiau jis galėjo suvokti savo suduodamų smūgių stiprumą.

Teisme ieškovė E. M. teigė, jog ji po įvykio su kitais vaikinais nebuvo atėjusi į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kurioje gyvena K. S. močiutė, aiškintis dėl sumušimo. Tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojai R. K., Ž. G., G. A., B. P.. Ieškovė E. M. nenurodė teismui adreso jos draugės P. M., kuri kaip ir R. K. matė betarpiškai įvykį ir pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat dalyvavo vėlesniuose įvykiuose, todėl teismas negalėjo apklausti P. M. teismo posėdyje. Tokį ieškovės E. M. elgesį teismas vertina kaip nesąžiningą jos siekį suklaidinti teismą ir leidžia pagrįstai abejoti ieškovės E. M. visų parodymų teisingumu, todėl teismas ieškovės E. M. parodymus vertina, atsižvelgdamas į kitus įrodymus, surinktus byloje.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1, 2, 3 dalys nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

CK 6.275 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y., neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė.

Įvykio metu nepilnametis K. S., panaudojamas fizinį smurtą, Jonavoje, (duomenys neskelbtini)namo kieme, sužalojo E. M. ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo elgesio buvo sužalota nepilnametė E. M., tarp K. S. veiksmų ir padaryto sužalojimo E. M. yra priežastinis ryšys, todėl byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos K. S. atžvilgiu.

Tačiau žalos padarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d. K. S., gimusiam 2006 m. vasario 6 d., buvo tik 13 metų, todėl jis kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 straipsnis) negali būti civilinės atsakomybės subjektu.

Nukentėjusioji nepilnametė E. M. ir jos įstatyminė atstovė ieškovė I. M., kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamos ją priteisti iš K. S., o jam neturinti turto ar uždarbio (pajamų) padarytai žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo motiną V. V..

Atsakovė V. V. nesutinka su neturtinės žalos atlygimu, tačiau sutinka atlyginti 150 Eur dydžio turtinę žalą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. M. sveikata buvo sutrikdyta Jonavoje Kosmonautų g. 3a namo kieme. Atsakovas K. S. taip pat buvo sužalotas E. M., tačiau jis pas gydytojus nesikreipė.

Tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų visiška atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju tėvų valdžia K. S. atžvilgiu yra vykdoma vienos motinos V. V..

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjo L. M. 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. M-1-01-60164-19 (1 t., b. l. 25-27) nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarime nurodyta, kad iš surinktos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nepilnamečio K. S. padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nepilnametis K. S. dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, kadangi BK 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnis) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. Nepilnamečio K. S. tėvų atžvilgiu tikslinga pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 21 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylą (ROIK:19106421670) (1 t. b. l. 29-30) nurodoma, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad mažametis K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, tačiau pagal ANK 6 straipsnio 1 dalį už padarytą administracinį nusižengimą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Kadangi K. S. neturi amžiaus, kuriam esant galima administracinė atsakomybė, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 21 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 61-ANR_N-2288-2019 (medžiagos ANR ROIK 19106421670 b. l. 9-10) nustatoma, kad V. V. pagal ANK 73 straipsnio 1 d. skirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji, nepanaudojo tėvų valdžios, nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. būdamas Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini)namo sudavė smūgius nepilnametei.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nei E. M., nei K. S. nesistengė šio konflikto išspręsti taikiomis priemonėmis ir konfliktą pradėjo pasakydami vienas kitam įžeidžiančius žodžius, o vėliau jį tęsė naudodami fizinį smurtą. Šios aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nukentėjusioji E. M. taip pat elgėsi neatsargiai ir vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo pačios nukentėjusiosios E. M. veiksmai pradėti konfliktą, o ne jo išvengti, tačiau įvykio metu itin saugomai vertybei – E. M. fizinei sveikatai buvo padaryta žala, todėl CK 6.253 straipsnio 1 dalies bei 6.282 straipsnio 1 dalies normų taikymas atleidžiant atsakovus nuo atsakomybės ar šiuo pagrindu atmetant ieškovės reikalavimą atlyginti žalą prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Šiuo atveju nustatyta, kad K. S. mama V. V., turėdama pareigą užtikrinti, kad jos sūnus tinkamai elgtųsi viešoje vietoje, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaiko elgesio taip, kad šis elgtųsi tinkamai, atsakovė V. V. bausta įspėjimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios nepanaudojimą ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų dėl šio įvykio, todėl pripažintina, kad ji neįrodė, jog šiuo atveju nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos ir yra pagrindas konstatuoti, jog motinos valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovės V. sūnaus K. S. auklėjimas turėjo įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visetą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl V. V. kaltės, t. y. dėl netinkamo tėvų auklėjimo ir konstatuojamas neteisėtas atsakovės neveikimas, priežastinis ryšys tarp šio neveikimo ir ieškovės dukrai E. M. ir ieškovei I. M. padarytos žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai), kurią atsakovė privalo atlyginti.

Dėl turtinės žalos dydžio

CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ieškovė I. M. nurodo, kad materialinę žalą sudaro vaistams išleisti 50 Eur, tačiau ji neišsaugojo pirkimo kvitų, naujo analogiško mobilaus telefono aparato įgijimas už 221,25 Eur, akinių pirkimui išleista 61 Eur, ir 20 Eur kainavo vykimas į Kauno klinikas, mokėjimas už stovėjimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. rugsėjo 6 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (1 t., b. l. 11) nustatoma, kad E. M. į Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. rugsėjo 6 d. 20.25 val. ir nurodė, kad kiemo draugas kumščiu trenkė į apatinį žandikaulį, skauda kalbant dešinėje, traška. Kumščiu kelis kartus trenkė į pilvą, stūmė ir krisdama ant nugaros nusileido ant dešinės rankos, susimušė dešinės rankos nykštį. Taip pat nurodoma, kad dešinės rankos I pirštas patinęs, palpuojant skausminga I delnakaulio srityje, padėtis priverstinė, aktyvūs judesiai riboti dėl skausmo. Pilvas minkštas, jautrus epigastro srityje. Diagnozuota S60.2 – Kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, S00.95 Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas, apatinio žandikaulio sumušimas, S30.1 pilvo sienos sumušimas. Nurodytas tausojantis režimas, šaltis po 15 min. kas 6 val., NVNU esant reikalui.

Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 12, 13,15, 16) nustatoma, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. E. M., apsilankiusi pas šeimos gydytoją, skundėsi, kad buvo sumušta rugsėjo 6 d., labai blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina, skauda galvą, o įvertinus būklę nurodyta, kad bendra būklė patenkinama, mergaitė laibai jautri, skauda sumuštą ranką, judesiai neriboti. Diagnozuota S60.2 – Kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas S00.95 Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas S30.1 pilvo sienos sumušimas. Siunčiama pas vaikų neurologą ir gydytoją ortopedą traumatologą. Rekomenduotas gydymas šaltis, nuskausminantys pagal reikalą. 2019 m. rugsėjo 9 d. E. M. apsilankė pas gydytoją A. P., kuris jai diagnozavo S60.0 ir pateikė išvadą: ramybė, tepalai, nuo kūno kultūros 3-4 savaitės.

I. M. pateikė informaciją apie vaistus (1 t. b. l. 108-111), kuri atspausdinta iš vaistinės Camelia internetinio tinklapio ir teismo posėdyje nurodė, kad ji tokius vaistus pirko dukros gydymui.

Ieškovė I. M. nurodo, kad patirtos išlaidos už pirktus vaistus – 50 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl šių vaistų pirkimo. Pateiktuose E. M. medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie paskirtus jai vartoti konkrečius vaistus ir jų kiekį, o nurodoma, kad nuo skausmo gerti pagal poreikį, šaldyti, ramybė, tepalai (1 t., b. l. 12, 13,15, 16). Ieškovė I. M. taip pat teismui nenurodė, kokį kiekį vaistų ir konkrečiai kokius ji pirko. E. M. medicininiai dokumentai neginčijamai patvirtina, kad ji kreipėsi pas gydytojus dėl patirtos traumos, jai reikėjo gydymo ir vaistų, bet nesant neginčijamų įrodymų dėl vaistų paskyrimo ir jų kiekio pirkimo, teismas mano, kad prašoma priteisti 50 Eur suma yra per didelė. Tikėtina, kad ieškovė E. M. dėl skausmo galėjo vartoti vaistus nuo skausmo, tepti skaudamą ranką, tačiau atsižvelgiant į abiejų įvykio dalyvių abipusę kaltę, priteistina suma mažintina.

Ieškovė prašo priteisti 20 Eur už kelionės išlaidas į Kauno klinikas ir atgal, apmokėjimą už automobilio stovėjimą. Ieškovės buvo nuvykusios į Kauno klinikas pas gydytoją konsultacijai ir nors nėra patekta jokių įrodymų apie šias išlaidas, išskyrus automobilio registracijos liudijimo kopija (1 t. b. l. 41), teismas konstatuoja, kad tokias išlaidas ieškovė galėjo patirti dėl kelionės į kauną, tačiau atsižvelgiant į abiejų įvykio dalyvių abipusę kaltę, priteistina suma mažintina.

Ieškovė I. M. pateikia mobiliojo telefono aparato Xiaomi Redmi Note įsigijimo dokumentus (1 t., b. l. 39), kurie patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 21 d. buvo įgytas šis aparatas už 221,25 Eur. Šalių parodymais byloje nustatyta, kad įvykio metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., ieškovė E. M. naudojosi mobilaus ryšio telefono aparatu IPhone 5s, kuriuo jau naudojosi apie metus laiko. Ieškovei buvo išaiškinta pareiga pateikti įrodymus apie mobilaus ryšio telefono aparato IPhone 5s kainą įvykio metu, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovės nepateikė įrodymų apie mobilaus telefono aparato IPhone 5s įsigijimo kainą. Byloje apklaustas liudytojas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad telefonas IPhone 5s, kuriuo naudojosi jo dukra E. M., buvo senas, strigo jo programinės įrangos atnaujinimas kelias dienas, todėl jis buvo davęs dukrai kitą telefoną. Apie programinės įrangos atsinaujinimo sunkumus telefone patvirtino teismo posėdyje ir ieškovė E. M., kuri nurodė, kad ji turėjo telefoną IPhone 5s, kuriuo skleidė internetą. Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių, ar telefonas Iphone 5s, kurio programinė įranga nebuvo atsinaujinusi, galėjo skleisti internetą, ar telefono aparatas IPhone 5s, kurį turėjo įvykio metu E. M. ir kurio ekranas įvykio metu buvo sudaužytas, buvo techniškai tvarkingas, nes liudytojas R. M. teigė, kad per dvi dienas šiame telefone neatsinaujino programinė įranga. Teismo posėdyje ieškovėms pateikus telefoną IPhone 5s, akivaizdžiai matyti suskilęs jo ekranas. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šis telefonas yra nepataisomai sugadintas, tačiau prašo priteisti naujai nupirkto telefono vertę 221,25 Eur.

Ieškovė I. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato medžiagoje ANR ROIK 19106421670 (medžiagos lapas 12) nurodė, kad dukra jai pasakė, kad įvykio metu buvo sudaužytas jos mobilaus ryšio telefono IPhone 5s ekranas ir sugadinti jos akiniai. Dėl minėto įvykio yra padaryta 150 Eur žala. Šią sumą ieškovė nurodė 2019 m. spalio 10 d., t. y. nuo įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui.

Byloje ieškovė I. M. pateikė UAB „Sonineta“ kvitą (1 t. b. l. 40), kad 2019 m. gruodžio 13 d. optikoje sumokėta suma yra 61 Eur. Tačiau šis kvitas visiškai neįrodo tos aplinkybės, kad buvo pirkti akiniai E. M.. Ieškovių paaiškinimais ir atsakovo K. S. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sugadinti E. M. akiniai, t. y. nurodoma, kad buvo iškrypusi kojelė. Šiuo kvitu patvirtinama aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po įvykio, buvo sumokėta 61,00 Eur suma, tačiau šis kvitas neįrodo, kad buvo pirkti akiniai E. M..

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2019 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (1 t., b l. 106) nustatoma, kad E. M. turi akinius pastoviam nešiojimui.

Atsižvelgiant į byloje esančius liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisiant turtinės žalos atlyginimą priteisti naujai įgyto telefono kainą ir naujai įgytų akinių kainą, nes liudytojai, apklausti teismo posėdyje tik patvirtino, kad buvo sugadinta akinių kojelė, atsakovė V. V. teigė, jog ji po įvykio matė E. M. su tais pačiais akiniais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti akiniai, kuriuos reikėjo keisti, nes pagal ieškovės I. M. pateiktą kvitą akiniai buvo įgyti tik 2019 m. gruodžio 13 d. Šiuo kvitu patvirtinama tik aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po įvykio, buvo sumokėta 61 Eur suma, tačiau šis kvitas neįrodo, kad buvo pirkti akiniai E. M.. Įvykio metu akiniai nebuvo nauji.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovė I. M. nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau tikėtina, kad dėl dukters E. M. sužalojimo ji patytė turtinę žalą, o žalos dydžio dėl telefono ir akinių sugadinimo, kelionės išlaidų, vaistų pirkimo pagal byloje pateiktus įrodymus negalima tiksliai nustatyti, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į abiejų įvykio dalyvių abipusę kaltę, nustatomas bendras turtinės žalos dydis 150 Eur ir ši suma priteistina ieškovei I. M. turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo smurtas E. M. atžvilgiu, tačiau E. M. neturtinę žalą patyrė ir dėl savo netinkamo elgesio, kuris ir buvo fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu priežastis, todėl yra pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

Ieškovė E. M. nurodė, kad jai skaudėjo ranką, žandikaulį, ji negalėjo lankyti meno mokyklos ir Senamiesčio gimnazijos, kurioje pradėjo mokytis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Traumą ji patyrė 2019 m. rugsėjo 6 d., todėl jai buvo sunkumų bendrauti su bendraklasiais ir mokytojais, po įvyko ji blogai miegojo, turėjo gerti vaistus nuo skausmo, ilgai nelankė mokyklos. Ji taip pat atsiliko su darbais, kuriuos turėjo padaryti meno mokykloje, negalėjo groti gitara.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos 2020 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. DVI-33 (1 t. b. l. 21) nurodyta, kad E. M. nedalyvavo pamokose nuo 2019 rugsėjo 9 iki 2019 m. rugsėjo24 d. Jonavos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. lapkričio 19 d. pažymoje Nr. DVI-152 (1 t. b. l. 121) nurodyta, kad E. M. 2019 m. rugsėjo 1 d – 2019 m. spalio 1 d. nedalyvavo pamokose. Jonavos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. DVI-158 (1 t. b. l. 134-136) nurodoma, kad E. M. pateikė raštelius dėl praleistų pamokų pateisinimo 2019 m. rugsėjo 3–6 d., ir rugsėjo 9–12d., o EDUKA elektroniniame dienyne užfiksuota, kad mokinės dėl ligos nebuvo nuo rugsėjo 19 d. iki 24 d., o po to nuo rugsėjo 25 d. buvo. Jonavos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktuose I. M. rašytuose raštuose nurodyta, kad jos dukra E. M. nebuvo mokykloje rugsėjo 3–6 d. dėl laidotuvių, o rugsėjo 9-12 d. dėl traumos.

Jonavos (duomenys neskelbtini)meno mokyklos 2020 m. vasario 6 d. pažymoje Nr. VR-24 (1 t. b. l. 32) nurodyta, kad Jonavos (duomenys neskelbtini)meno mokyklos Dailės skyriaus pagrindinio ugdymo 4 klasės ugdytinė E. M. 2019 m. rugsėjo 9–24 dienomis nelankė užsiėmimų meno mokykloje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais iš gydymo įstaigų (1 t., b. l. 12, 13,15, 16) nustatoma, kad nei viena gydymo įstaiga nenurodė, kad E. M. negali lankyti mokyklos ir ji buvo atleista nuo pamokų, tik viename siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (1 t. b. l. 12) yra nurodoma, kad nuo kūno kultūros 3–4 savaitės. Tokiu būdu įrodyta, kad ieškovė E. M. nelankė pamokų ne dėl patirto traumos ir medikų rekomendacijų, o savo iniciatyva. Byloje yra tik ieškovės I. M. raštas, kur ji nurodo, kad jos duktė dėl traumos nebuvo mokykloje rugsėjo 9-12 dienoms. EUKA elektriniame dienyne nurodymas, kad E. M. nelankė mokyklos dėl ligos nuo rugsėjo 19 d. iki 24 d. nepagrįstas jokiais medicininiais dokumentais, nes byloje tokie nepateikti, todėl ieškovės E. M. aiškinimas, kad dėl traumos ji negalėjo lankyti Jonavos (duomenys neskelbtini) mokyklos ir Jonavos (duomenys neskelbtini) meno mokyklos yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Įvykio metu neigiamas poveikis buvo padarytas nepilnametės I. M. fizinei sveikatai siejamas su pačios ieškovės E. M., atsakovo K. S. veiksmais. Šiuo atveju atsakovės V. V. kaltė siejama su netinkamu motinos pareigų atlikimu. E. M. buvo sužalota ranka, sumuštas žandikaulis ir pilvas, ji juto skausmą ir dėl to patyrė diskomfortą ir nepatogumus ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai.

Žalos dydžio nustatymui didelę reikšmę turi ir pačios E. M. elgesys, kuris sukėlė konfliktinę situaciją ir nukentėjo ji pati, taip pat ieškovės E. M. elgesys po įvykio, t. y. E. M. nevyko namo ar į gydymo įstaigą, o ėjo ieškoti vaikinų, su kuriais atvyko į Kosmonautų g. 3b namo laiptinę, tikslu toliau konfliktuoti su K. S., laiptinėje elgėsi agresyviai. Ieškovė E. M., neigdama šias aplinkybes, kurios nustatytos liudytojų parodymais, patvirtino, kad ji buvo sužalota, tačiau sužalojimas nebuvo sunkus ir sukėlęs didelį skausmą ir didelius nepatogumus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius E. M. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jai taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, paties E. M. elgesį kilusio konflikto metu ir po konflikto, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog E. M. fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 100 Eur.

Atsižvelgiant į priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nevertina atsakovės V. V. turtinės padėties.

Ieškovė I. M. prašo priteisti jai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes tuo metu kai buvo sužalota dukra I. M. sirgo ir pateikia pažymą (1 t., b. l.33-35) ir ji turėjo dar rūpintis dukra, dėl dukros sužalojimo ji turėjo pergyvenimų.

Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs. Tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y., ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes. <...> Teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Aukščiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti, kad ieškovė I. M. dėl dukters sužalojimų patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, nes sužalojimai nebuvo sunkūs, reikalaujantys ilgalaikio gydymo ar sukėlę sunkias pasekmes. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu ji pati sirgo, gėrė raminamuosius vaistus, turėjo dukrai trinti maistą, dukrą vežti į meno mokyklą ir parvežti ar pasitikti grįžtant, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad tai buvo išimtinio pobūdžio išgyvenimai, kaip pagrindas neturtinei žalai nustatyti ir priteisti ją pinigais, todėl reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.

Ieškovės reiškia reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo nepilnamečio K. S., o nustačius, kad nepilnamečiui atsakovui K. S. neturint turto ar uždarbio (pajamų) pakankamų žalai atlyginti, priteistas sumas įpareigoti atlyginti jo įstatyminei atstovei motinai V. V.. Toks reikalavimas reiškiamas atsižvelgiant į tai, kad šios bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu atsakovui jau buvo sukakę 14 metų, t. y. ieškovo nuomone, žala turi būti atlyginama subsidiariai CK 6.276 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, nustatyta tvarka. Tačiau konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala buvo padaryta, kai atsakovui K. S. dar nebuvo sukakę keturiolika metų, t. y. žalą padarė vaikas iki 14 metų ir tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.275 straipsnio nuostatas, nes šios normos taikymui esminės reikšmės turi laikas, kada padaryta žala. Nustačius, kad žala buvo padaryta asmens iki 14 metų amžiaus, atsakomybė išlieka jo tėvams, o subsidiari atsakomybė, numatyta CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju netaikoma, todėl žala priteisiama ne iš nepilnamečio asmens, o iš jo tėvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovei I. M., atstovaujančiai nepilnametės E. M. interesus, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-19-T-5634-939; 1 t., b. l. 6). Valstybės turėtos išlaidos šioje byloje už ieškovėms suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 441,60 Eur (2 t., b. l. 89). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui nepateikti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (23,76 proc.) iš atsakovo įstatyminės atstovės V. V. priteistina valstybei 104,92 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovėms. Taip pat iš V. V. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina valstybei 18,66 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje.

Mobilaus ryšio telefono aparatas IPhone 5s, sprendimui įsiteisėjus, grąžintinas I. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo nepilnamečio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (motinos) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei nepilnametei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo nepilnamečio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės (motinos) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,92 Eur (vieną šimtą keturis eurus 92 centus) ieškovei I. M., atstovaujančiai nepilnametės E. M. interesus, teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,66 Eur (aštuoniolika eurų 66 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Mobilaus ryšio telefono aparatą IPhone 5s, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti I. M..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.