Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-25 · Civilinė byla Nr. 2-2560-786/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
2-2560-786/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00330-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2560-786/2018Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00330-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.2.6.6.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. Č. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Panevėžio teritorinės ligonių kasa ieškiniu atsakovei V. Č. kreipėsi į teismą dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovės 31,66 Eur žalą. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad atsakovė ieškinį su visais jo priedais gavo 2018 m. balandžio 10 d., tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu byloje negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2016 m. balandžio 11 d. atsakovei V. Č. buvo suteikti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti kompensuojamieji vaistai ir/ar medicinos pagalbos priemonės, kurių kainą 31,66 Eur (b. l. 7-8). Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2016 m. kovo 31 d. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šios straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovė neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išlaidų už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nors buvo raginama tai padaryti (b. l. 11-12) ir tuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 31,66 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa įgijo teisę reikalauti 31,66 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės.

Kadangi atsakovė gera valia žalos neatlygino, tai ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti.

Nurodytos žalos dydžio atsakovė neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, žalos gera valia neatlygino, todėl padaryta žala priteistina ieškovui iš atsakovės teismine tvarka (CK 245 straipsnio 1 dalis).

Teismas mano, jog pasitvirtinus byloje surinktų įrodymų visumai, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Sutinkamai su CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinas 20 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą bei 1,94 Eur teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš V. Č. trisdešimt vieną eurą 66 ct (31,66 Eur) padarytą žalą. Žalos atlyginimą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 AB Swedbank, įmokos kodas 191351679.

Išieškoti iš V. Č. dvidešimt eurų (20 Eur) žyminį mokestį ir vieną eurą 94 ct (1,94 Eur) pašto išlaidas į valstybės biudžetą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, jog atsakovė V. Č. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti, jog atsakovė V. Č. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.

Ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa šį sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė