Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-1826-949/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2YT-1826-949/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00727-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
G. M.
Suinteresuotas asmuo
S. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, VĮ Turto bankui
Advokatai
Eglė Gecevičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1826-949/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00727-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.19.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant pareiškėjai G. M., jos atstovei advokatei Eglei Gecevičei,suinteresuotam asmeniui S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, VĮ Turto bankui ir S. S., dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. G. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos G. M. teta S. G., kuri buvo jos tėvo V. (kituose dokumentuose vardas – V.) M. sesuo. Prieš mirtį S. G. minėjo, kad ji jokio nekilnojamojo turto neturi. Iki mirties visą nekilnojamąjį turtą ji buvo padovanojusi pareiškėjai. Tai žinodama, kad teta nekilnojamojo turto neturi, po S. G. mirties į notarą su prašymu priimti palikimą nesikreipė. Tačiau vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius informavo, kad palikėja S. G. turi teisę atkurti nuosavybes teisę į 2,95 ha žemes sklypą. Kadangi po palikėjos S. G. mirties liko nepaveldėta turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 8.99 ha ploto žemes sklypą, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį palikėjos S. G. tėvui A. M., todėl būdama 5 eilės įpėdine ir turėdama teisę priimti šį palikimą, kreipiasi i teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėjo, kad S. G. testamento sudariusi nebuvo. Jai nebuvo žinoma, jog palikėjos S. G. mirties momentu yra nepaveldėto turto, o tai sužinojusi nedelsiant kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, todėl mano, kad šį terminą praleido dėl svarbiu priežasčių.

Pareiškėja G. M. ir atstovė advokatė Eglė Gecevičė teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Pareiškėja G. M. papildomai paaiškino, kad teta S. G. buvo tėvo sesuo ir ji turėjo žemių. Šias žemes iki savo mirties paliko jai. Apie pareiškime nurodytas teises atkurti nuosavybės teises į žemę ji nieko nežinojo ir sužinojo tik po tetos mirties, kai apie tai ją informavo Nacionalinė žemės tarnyba.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdyje teigė, jog su pareiškėjos G. M. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad S. G. iki savo mirties 4 metus gyveno pas ją. Teta visą laiką kartojo, kad jos žemės atiteks G. M., todėl ji asmeniškai į šias žemes nepretenduoja. Kitų įpėdinių, kurie galėtų priimti tetos S. G. palikimą, nėra.

Suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą (23-24 b. l.), kuriame nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. G. palikimo perėjimu valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl S. G. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pažymėjo, kad valstybei palikimas šiuo atveju pereitų, jei teismas atmestų pareiškimą. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkinamas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (33-35 b. l.), kuriuo neprieštaravo, jog pareiškimas būtų tenkinamas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo duomenų dėl S. G. palikimo, likusio po jos mirties, o taip pat nebuvo gavusi galimų šio asmens kreditorių reikalavimo, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėjusi. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000-05-15 parengtoje išvadoje Nr. 3419 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad pagal S. G. pateiktus dokumentus nustatyta, jog buvęs savininkas A. M. Šiaulių apkr., Šiaulių raj., Š. šen., Š. kaime valdė nekilnojamąjį turtą - 8,99 ha žemės, ir S. G. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio žemės savininko A. M. valdytos žemės dalį - 2,95 ha. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje (Žin., Nr. 85-4130 redakcija, įsigaliojusi 2011-11-01) nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Iš gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijų matyti, kad pareiškėja G. M. (iki santuokos – M.) yra V. (kituose dokumentuose – V.) M. dukra (6, 10 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. (kituose dokumentuose – V.) M. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš gimimo liudijimo kopijos ir VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad V. (kituose dokumentuose – V.) M. ir S. G. buvo brolis ir sesuo, jų tėvai buvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (9, 11 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėja G. M. (iki santuokos – M.) yra S. G. dukterėčia. Iš mirties liudijimo Nr. 9 matyti, kad S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro 2016 m. spalio 25 d. liudijimo kopijos matyti, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2016-06-03 iki 2016-10-25 paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (16 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000-05-15 parengtoje išvadoje Nr. 3419 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad pagal S. G. pateiktus dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas A. M. Šiaulių apkr., Šiaulių raj., Š. šen., Š. kaime valdė nekilnojamąjį turtą - 8,99 ha žemės, ir S. G. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio žemės savininko A. M. valdytos žemės dalį - 2,95 ha. (17 b. l.). Kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų bei kitų byloje esančių duomenų kad po S. G. mirties liko nepaveldėta turtinė teisė - atkurti nuosavybės teises į 8,99 ha ploto žemes sklypą, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį palikėjos S. G. tėvui A. M. (S. G. teisė atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio žemės savininko A. M. valdytos žemės dalį yra 2,95 ha), tačiau pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė dėl to, kad jai nebuvo žinoma, jog teta S. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio žemės savininko A. M. valdytos žemės dalį - 2,95 ha, o apie tai sužinojo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus.

Pareiškėja teismui nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių nepriėmė palikimo atsiradusio po jos tetos S. G. mirties, t. y. dėl to, jog nežinojo, kad teta iki mirties turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio žemės savininko A. M. valdytos žemės dalį - 2,95 ha, kito turto, kurį būtų galėjusi paveldėti, nėra. Šias aplinkybes pareiškėja sužinojo, tik vėliau iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. S. bei teigė, jog kitų įpėdinių, kurie galėtų priimti tetos S. G. palikimą nėra ir pati nesiekia priimti palikimą.

Kaip minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, jog nebuvo žinoma, kad palikėjos S. G. mirties momentu buvo paveldimo turto, todėl laiku po tetos mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja į notarą ir nesikreipė. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Pareikšimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė