- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- N-62-4969-08
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2008 m. birželio 29 d., 16⁴⁰ valandą, Vilniuje, Pilaitės prospekte ir Piliakalnio gatvėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 105 km/h greičiu. Ši V. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skyrė 7 paras administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Teismas nurodė, kad nors A. M. neigė įvykdęs administracinį teisės pažeidimą ir kaltu neprisipažino, tačiau jo įvykdytas pažeidimas įrodytas surinkta bylos medžiaga, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 862930, policijos darbuotojų tarnybiniais pranešimais, teisme apklausto policijos darbuotojo, liudytojo A. S. parodymais, greičio matuoklio patikros sertifikato duomenimis bei teismui pateikta rašytine medžiaga apie 2008 m. birželio 29 d. Pilaitės prospekte, Vilniuje, leistiną automobilių greitį. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia teismui paneigti A. M. parodymus, nes jų nepatvirtina administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurių visuma įrodo A. M. vairuojamo automobilio greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h ir įvykdytą administracinį teisės pažeidimą. V. M. veika pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį kvalifikuota teisingai, nes vairuodamas automobilį jis viršijo gyvenvietėje nustatytą greičio režimą daugiau kaip 50 km/h. Teismas V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tai, kad jis iki 2008 m. birželio 29 d. įvykdyto pažeidimo buvo šešis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe 3 kartus už leistino greičio viršijimą, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į įvykdyto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. V. M. šešis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai parodo, kad šis asmuo sistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles ir vykdo administracinius teisės pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad V. M. už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtos baudos nepadarė teigiamo poveikio jo elgesiui, todėl jam skirtas administracinis areštas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
III.
V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2008 m. rugsėjo 1 d. teismo nutarimą ir pakeisti jam skirtą administracinę nuobaudą į baudą nuo vieno iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių. Esant galimybei prašo spręsti klausimą dėl švelnesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus bei lengvinančias aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pažeidimo įvykio metu jis buvo įsitikinęs, kad neviršijo leistino greičio tiek, kiek nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų parodymuose. Manė, kad galėjo jį viršyti ne daugiau 10-15 km/h, kadangi toje gatvių sankryžoje ir atkarpoje, kur jis buvo sustabdytas, tiesiog nėra fizinių galimybių automobiliui išvystyti 105 km/h greitį. Todėl teismo posėdyje ginčijo jam inkriminuotą pažeidimą. Teismui nusprendus, kad jis yra kaltas, dėl psichologinių veiksnių nesugebėjo nurodyti savo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidimu jis jokių sunkių negatyvių pasekmių nepadarė, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jo padarymas ir administracinės bylos procesas yra jam skaudi pamoka. Šiuo metu jis laikosi ir ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.
2. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jau savaime yra griežtas nubaudimas, nes jis, dirbdamas vadybininku, negalės naudotis vienu iš pagrindinių darbo įrankių. Administracinio arešto 7 paroms skyrimas atima iš jo galimybę dirbti šeimos labui, žymia dalimi sumažina jo pajamas bei nėra proporcingas jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo paskirta nuobauda yra maksimali ir neadekvati jo netyčiniu veikimu sukeltoms neigiamoms pasekmėms, kadangi jų nėra.
3. Mano, kad yra tikslinga skirti jam baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nes jis yra dirbantis asmuo, padaręs išvadas dėl savo neapgalvoto poelgio, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijais, atsižvelgus į tai, kad administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, valstybei ekonominiu-finansiniu požiūriu naudingiau gauti piniginę įmoką, negu eikvoti valstybės asignavimus, vykdyti jo išlaikymą skirto administracinio arešto sąlygomis. Be to, jam nedirbant 7 dienas, jis negaus teisėtais lūkesčiais planuojamų pajamų, valstybė negaus tam tikros dalies pajamų mokesčio, o jo darbdaviui bus padaryta žymi finansinė žala, nes jo pareigybė bendrovėje yra svarbi, siekiant jos užsibrėžtų tikslų bei įgyvendinant sutartimis su kitais klientais prisiimtus įsipareigojimus.
4. Jis nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo asmenybė yra teigiama. Dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas galėjo nevertinti kaip ATPK 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės tai, jog jam anksčiau buvo skirtos administracinės nuobaudos, nes visos piniginės baudos yra sumokėtos, o pažeidimai padaryti daugiau nei prieš vienerius metus. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė visas per jo gyvenimą jam skirtas administracines nuobaudas, nors pasibaigus vienerių metų laikotarpiui po nuobaudų įvykdymo jos privalo būti laikomos negaliojančiomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina V. M. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas skirtos administracinės nuobaudos – 7 parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta galimybė vairuotojams skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ATPK 31 straipsnyje numatytų V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte tokia aplinkybe įvardyta tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. V. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tik apeliaciniame skunde, tai yra po to, kai buvo surinkti, ištirti bei įvertinti jo kaltę patvirtinantys įrodymai bei priimtas nutarimas pripažinti jį kaltu padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo teigti, kad jis padėjo išaiškinti padarytą pažeidimą, o jo gailestis dėl savo poelgio yra nuoširdus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pastarajame yra reglamentuota, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe yra tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Byloje esanti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pažyma apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 8-10) patvirtina, kad V. M. už 2008 m. vasario 11 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, taip pat už 2007 m. gruodžio 28 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, buvo skirtos atitinkamos administracinės nuobaudos. Abu šie pažeidimai reglamentuoti tame pačiame dvidešimtajame ATPK skirsnyje kaip ir nagrinėjamas pažeidimas, todėl laikytini tokios pačios rūšies. Be to, abu šie pažeidimai buvo padaryti nepraėjus metams iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį bei byloje esančius duomenis apie V. M. asmenybę, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą parinko tinkamai. Administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dienos metu, kada eismo intensyvumas yra didelis, gyvenvietėje, tad sukėlė realų ir didelį pavojų transporto eismo saugumui. Byloje pateikta jau minėta pažyma (b. l. 8-10) patvirtina, kad V. M. administracinius teisės pažeidimus, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, tame tarpe ir numatytus ATPK 124 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas), daro sistemingai, nuo 2003 m. jis trauktas administracinėn atsakomybėn šešis kartus. Nors už didžiąją dalį pažeidimų skirtos baudos yra sumokėtos (byloje nėra duomenų tik apie 2003 m. sausio 23 d. skirtos 150 Lt baudos už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą sumokėjimą (b. l. 8-10)) ir vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis nelaikoma, kad už tris iš jų V. M. buvo skirtos administracinės nuobaudos, tačiau šie duomenys vertintini kaip charakterizuojantys jo asmenybę. Jų analizė leidžia spręsti, kad bauda, o būtent šios rūšies administracinės nuobaudos iki šiol buvo skiriamos V. M., nėra efektyvi, nes neatgrasė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nuo pakartotinių pažeidimų, tame tarpe ir numatytų ATPK 124 straipsnyje, darymo, tai yra nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų prevencinių tikslų. Atsižvelgus į šias aplinkybes turi būti vertinamas ir apeliaciniame skunde V. M. nurodytas teiginys, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio ir ateityje teisės pažeidimų daugiau nedarys. V. M. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 49). Vertinant apelianto nurodytus jo teigimu kilsiančius neigiamus jam skirto administracinio arešto vykdymo padarinius pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtiniams, darbiniams ar kitokio pobūdžio interesams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl minėti negatyvūs nubaustam asmeniui padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, tai yra neatliktų savo prevencinio vaidmens. Kartu pažymėtina, kad tiek administracinio arešto, tiek ir bet kurios kitos administracinės nuobaudos skyrimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui gali neigiamai įtakoti, o dažnai ir įtakoja tiek tokio asmens šeimos, tiek, pavyzdžiui, darbdavio interesus, tačiau tokių administracinės nuobaudos skyrimo padarinių kilimas paprastai yra neišvengiamas, tad negali būti vertinamas ir kaip pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, susijusiam su transporto eismo saugumu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo skirto administracinio arešto bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, pagrindo teigti, kad paskirtoji administracinė nuobauda turės neproporcingai sunkių neigiamų padarinių V. M. darbinei veiklai, turtiniams ar kitiems asmeninio pobūdžio interesams, nėra.
Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl galimybės skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5- 1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kitos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą (pagal teisės normos tikslą), ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N17-1344/2006, N11-1071/2006 ir kitos). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti jam išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, byloje nėra nustatyta, tad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį nėra.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.