Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6142-553/2016 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nuosavybės teisės atstatymo, žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. B. ir A. B. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jiems teisę į viso 41,58 ha žemės sklypo nuosavybės teisės atstatymo neliečiamumą, esančio (duomenys neskelbtini) velionių P. ir L. A. ūkyje natūra, priteisiant išmokėti 10 226 Lt arba 2 973 Eur kompensacijos sumą atsakovui Lietuvos Respublikai; atstatyti jiems nuosavybės teisę į viso 41,58 ha žemės sklypo gražinimą natūra (duomenys neskelbtini); atsakovui Lietuvos Respublikai, ir jos atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Utenos rajono savivaldybei atsisakius suteikti teisę išmokėti kompensaciją už 10,4 ha žemės sklypo 2 973 Eur, priteisti ieškovams iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Eur padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį, išaiškino ieškovams, kad jie su pareiškimu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo siekia nuosavybės teisių atkūrimo į 41,58 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jo netenkinimo atveju prašo priteisti 150 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismo teigimu, šiuo atveju ieškovų teisės ir jų keliami reikalavimai kildinami išskirtinai iš administracinių teisinių santykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, todėl kilusio ginčo išsprendimas priskirtinas administraciniam teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instncijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsakovė Lietuvos Respublika, nebūdama žemės sklypo savininkė, neturėjo teisės paimti dalies žemės nuosavybės natūra iš savininkų išmokant kompensaciją. Šiuo atveju buvo paimta dalies žemės sklypo nuosavybės teisė, kai pagal nuosavybės neliečiamumo principą ieškovai turėjo pirmumo teisę į viso žemės sklypo sugrąžinimą natūra. Ieškinys dėl žemės sklypo savininkų ginčo ir dėl turto atidalijimo turi būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad šiuo atveju ieškovai žalą kildina iš atsakovės Lietuvos Respublikos ir jos atstovės Utenos rajono savivaldybės neteisėto dalies natūra daikto paėmimo iš savininkų, pažeidus daikto neliečiamumo principą, atlyginimo, kai CK 4.67 straipsnis leidžia valstybei paimti nuosavybę iš savininko tik visuomenės poreikiams teisingai atlyginant arba neatlyginant kaip sankciją už teisės pažeidimą. Taigi nėra aišku, kokiu pagrindu Teisingumo ministerija yra įtraukta į šią bylą atsakovės atstove, nes žala kildinama, ieškovo manymu, iš sprendimų, kuriais buvo neteisėtai nusavinta žemė. Tačiau neaišku, kokių institucijų sprendimais ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovo skunde teismo motyvai dėl teismingumo nėra ginčijami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 str., 2 d.). Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai prašo pripažinti jiems teisę į viso 41,58 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkūrimą natūra, o šio reikalavimo netenkinus, prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 150 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2010).Įvertinęs aplinkybes, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie reikalavimai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, kuriam įstatymas priskiria spręsti tokio pobūdžio bylas.Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.