- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- eI-481-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1362(01447), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. vasario 5 d.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad sprendimas priimtas skubotai, neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjui priklausanti bendrovė UAB „Y. Kovalenko“ vykdo veiklą, susijusią su buitinės technikos ir elektros instaliavimo paslaugomis, ir turi tris darbuotojus, kurie yra įdarbinti oficialiai bei už juos yra mokami visi privalomi mokėti mokesčiai ir nustatyto dydžio atlyginimas, todėl atsakovas, apklausęs vieną iš darbuotojų, nepagrįstai padarė išvadą, kad jis yra įdarbintas fiktyviai.
Skunde pareiškėjas pažymi, kad nėra padaręs jokio nusižengimo, nuo 2014 m. visą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, nepiktnaudžiauja suteiktomis teisėmis ir pareigomis bei nekelia nelegalios migracijos grėsmės ir turi tikslą vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal bendrovės priimtus įstatus.
Pareiškėjas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, prašo skundą patenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad įmonei UAB „Y. Kovalenko“ atitikus teisės aktų nustatytus reikalavimus, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. vasario 5 d., tačiau atlikus bendrovės patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo bendrovė neturi patalpų teisėtai veiklai vykdyti, o įmonės darbuotojai yra įdarbinti fiktyviai, todėl ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, o tikrieji atvykimo tikslai yra kiti, nei buvo deklaruota.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjo įmonė yra registruota adresu, kuriuo nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir pažymi, kad nuvykus bendrovės nurodytu adresu, nepavyko rasti pareiškėjo bendrovės.
Atsiliepime atsakovas taip pat paaiškina, kad buvo apklausti tiek pareiškėjas, tiek įmonės darbuotojai ir nustatyta, jog bendrovėje įdarbinti asmenys jokių funkcijų neatliko, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad trys bendrovės darbuotojai įdarbinti fiktyviai. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo bendrovė turi įsiskolinimų valstybei, t. y. 143,76 Eur mokestinę nepriemoką.
Atsakovas, atsižvelgęs į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1362(01447) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui D. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Y. Kovalenko“, esančioje Rodūnios kel. 28-226, Vilnius. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Y. Kovalenko“ įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcininkų sąrašą, balansą, dokumentus apie UAB „Y. Kovalenko“ vykdomą veiklą, trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje bei kitus dokumentus (I t., el. b. l. 44–116).
Migracijos departamentas 2016 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. (15/4-17)10K-4389 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ informavo pareiškėją, kad 2016 m. sausio 26 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus (I t., el. b. l. 117).
Migracijos valdyba 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 10-S-130103 (1.46-10-27) „Dėl UAB „Y. Kovalenko“ veiklos patikrinimo“ pateikė Migracijos departamentui 2017 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-31963, 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo paaiškinimus bei 2017 m. rugpjūčio 10 d. S. G. (S. G.) paaiškinimus (I t., el. b. l. 140–144).
Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad, nuvykus į įmonę UAB „Y. Kovalenko“, registracijos adresu: Rodūnios kel. 28-226, Vilniuje, nustatyta, kad tai gyvenamasis daugiabutis namas, kurį apžiūrėjus Migracijos valdybos darbuotojai nerado nei bendrovės iškabos, nei pačios įmonės. Tikrinimo metu buvo telefonu susisiekta su I. D., kuri paprašius pakomentuoti įmonės veiklą bei jos vaidmenį bendrovėje, sutriko ir negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų bei nurodė, kad už kelių minučių perskambins, tačiau perskambino asmuo, kurio balsas buvo vyriškas ir kuris įtikinėjo esąs I. D.. Vis dėlto šis asmuo negalėjo pateikti jokių paaiškinimų dėl įmonės veiklos ir nurodė, kad į apklausą neatvyks, bei paprašė visus klausimus užduoti įmonės vadovui – pareiškėjui.
Pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad yra UAB „Y. Kovalenko“ akcininkas ir direktorius. Įmonė teikia informacines paslaugas buitinės technikos srityje. Pareiškėjas nurodo, kad įmonės darbuotojai I. D., S. G. ir D. M. turėjo ieškoti klientų, tačiau jų niekada neieškojo ir realiai veiklos įmonėje nevykdė. Pareiškėjas savarankiškai konsultavo asmenis elektros ir buitinės technikos klausimais, tačiau su klientais rašytinės sutartys nebuvo sudarytos. Pareiškėjas pažymėjo, kad be jo įmonėje niekas nedirbo, todėl jis rado kitą įmonę, kurios pavadinimo neprisimena, tačiau žada joje būti direktoriumi ir akcininku.
Apklaustas bendrovės darbuotojas S. G. paaiškinime nurodė, kad dirba Gariūnų turgavietėje pagal verslo liudijimą ir paaiškino, kad prieš metus jam buvo pasiūlyta įsidarbinti UAB „Y. Kovalenko“, tačiau nuo įsidarbinimo momento jokių funkcijų įmonėje neatliko. Apklaustas darbuotojas negalėjo paaiškinti, kokią veiklą vykdo įmonė, kokie darbuotojai joje dirba, ir pažymėjo, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas.
2017 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1362(01447), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. vasario 5 d. Sprendime nurodyta, kad UAB „Y. Kovalenko“, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, bendrovė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, o bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Y. Kovalenko“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir nurodė, kad pareiškėjas teisėtos veiklos pagrindu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pažymėjo, kad UAB „Y. Kovalenko“, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas yra fiktyvi, t. y. įmonė atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytus fiktyvios įmonės veiksnius (Aprašo 100.6, 100.9 ir 100.12 papunkčiai). Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis buvo nustatyta, kad UAB „Y. Kovalenko“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. duomenis, sudarė 406,68 Eur, o tai reiškia, kad bendrovė nevykdo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai (I t., el. b. l. 11–14).
2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (15/5-2)10K-36685 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Migracijos departamentas informavo pareiškėją apie skundžiamo sprendimo panaikinimą (I t., el. b. l. 10).
Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas); nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Kaip jau minėta, skundžiamame sprendime atsakovas konstatavo, kad UAB „Y. Kovalenko“, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, bendrovė nevykdo veiklos, o šios bendrovės darbuotojų įdarbinimas fiktyvus, taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Y. Kovalenko“ veiklą, darbuotojus ir pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais atsakovo teiginiais, nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, susijusią su buitinės technikos ir elektros instaliavimo paslaugomis, ir turi tris darbuotojus, kurie yra įdarbinti oficialiai bei už juos yra mokami visi privalomi mokėti mokesčiai ir nustatyto dydžio atlyginimas. Teismas minėtus pareiškėjo skundo argumentus laiko abejotinais. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pats pareiškėjas Migracijos valdybai teiktuose paaiškinimuose pripažino, kad įmonėje įdarbinti darbuotojai I. D., S. G. ir D. M. realiai nedirbo. Šį faktą patvirtina ir S. G. pateiktas paaiškinimas, kad nuo pat jo įdarbinimo įmonėje jis jokių funkcijų neatliko ir darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl įmonės vykdytos veiklos Migracijos valdybai nurodė, kad pradėjus dirbti UAB „Y. Kovalenko“, paslaugos informacinių paslaugų buitinės technikos srityje teikiamos nebuvo. Pareiškėjas savarankiškai konsultavo asmenis ir sutarčių su klientais nebuvo sudaręs. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus ir įvertinęs, kad tiek pareiškėjas, tiek S. G. juos patvirtino savo parašais, pagrindo abejoti jais neturi. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina tai, kad įmonė nurodytu adresu: Rodūnios kel. 28-226, Vilnius, realiai veiklos nevykdė, o Migracijos valdybos darbuotojai, nuvykę bendrovės buveinės adresu, nerado nei iškabos apie bendrovę, nei pačios įmonės. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų bei pateikė jam tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, jos darbuotojus ir pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus argumentus, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad UAB „Y. Kovalenko“ yra fiktyvi, t. y. atitinka Apraše įtvirtintus fiktyvios įmonės veiksnius.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad fiktyvi įmonė yra juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Aprašo 100 punkte įtvirtinta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra tai, kad įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) (100.9 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 papunktis).
Nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad UAB „Y. Kovalenko“ nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, o bendrovė realiai nevykdo įstatuose įtvirtintos veiklos, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Y. Kovalenko“ yra fiktyvi.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-1362(01447) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui D. K., panaikinimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.