Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-31-731/2014

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-18
Bylos Nr.: 2-31-731/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudmila Kuzmickienė
Ieškovas: N. G.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: G. K.
Advokatai: Inga Maskoliūnaitė

Civilinė byla Nr. 2-31-731/2014Proceso Nr. 2-10-3-00739-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2;45.6; 116.1.

ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 18 dZarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant ieškovei N. G., jos atstovui advokatui I. T.,

atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Valerij Černov,

trečiajam asmeniui G. K., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,vertėjai Anai Makejevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo G. K. dėl įpareigojimų sudaryti pardavimo ar nuomos sutartis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo: įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos be aukciono sudaryti su ja valstybinės žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles; 2) jei teismas atmestų jos ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti jai valstybinės žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) - įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atnaujinti su ja sudarytą 2008 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį ir pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles sudaryti naują šių sklypų nuomos sutartį 25 metų laikotarpiui.

Ieškovė ir jos atstovas teisme palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ji su Lietuvos valstybe, atstovaujama tuometinės Utenos apskrities viršininko administracijos, 2003 m. liepos 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 418, pagal kurią, Lietuvos valstybė 5 metų laikotarpiui jai išnuomojo žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Vėliau, 2008 m. gegužės 26 d., ši sutartis buvo pratęsta dar vienam 5 metų laikotarpiui. Ji norėtų, kad minėtų žemės sklypų nuomos sutartis su ja dar kartą pratęsta/atnaujinta arba įsigyti šiuos sklypus nuosavybės teise lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau, Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti tokius jos prašymus ir šios institucijos Zarasų skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 42VĮ(14.42.2)-832 su ja sudarytą nuomos sutartį nutraukė. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad yra suprojektavusi šiuos sklypus parduoti tretiesiems asmenims. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. ji turi teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, nes turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos - deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tvarko buhalterinę apskaitą ir nuo 1995 m. yra registravusi ūkininko ūkį. Sutinkamai su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 2 str. 3 p., 6 p. ji turi teisę be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka pirkti ginčo žemės sklypus, nes juos naudojo daugiau kaip metus. Į atsakovą dėl ginčo žemės sklypų pirkimo raštu kreipėsi dar 2006 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovas 2008 m. balandžio 10 d. raštu informavo, kad ji turi pateikti papildomą prašymą dėl valstybės paramos įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir papildomus dokumentus - praeitų metų pasėlių deklaraciją, pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą, pažymą apie minimalių higienos ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi ir pažymą apie minimalių aplinkos normų laikymąsi. Tokio dokumento ji nėra gavusi. Atsakovas taip pat nepagrįstai 2013 m. liepos 26 d. rašte nurodė, kad Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, 3 p., prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, nepriimami, kol bus suformuoti žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiems prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Prašymą dėl ginčo žemės sklypų pirkimo ji buvo pateikusi iki pastarojo nutarimo įsigaliojimo. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1538 11 p. nustato, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir pageidaujantis ją atnaujinti, prieš 3 mėnesius iki sutarties termino pabaigos pateikęs prašymą atnaujinti sutartį, turi pirmenybės teisę ją atnaujinti nesilaikant Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 6 p. nustatytos pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą, todėl ji turėjo prašyti atsakovo atnaujinti aukščiau nurodytų žemės sklypų nuomos sutartį iki 2013 m. balandžio 2 d. 2013 m. sausio 16 d. ji pateikė atsakovui prašymą suprojektuoti norimus nuomoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 11 p. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo atnaujinti žemės nuomos sutartį gavimo dienos priėmus sprendimą ją atnaujinti, pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl naują valstybinės žemės nuomos sutartį su ja atsakovas turėjo sudaryti iki 2013 m. kovo 26 d., tačiau jos iki šiol nesudarė. Atsakovas nepagrįstai remiasi Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 12 p. išlyga, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti pratęsiama tik vieną kartą, nes ji turėtų būti ne pratęsiama, o atnaujinama, t.y. taikomas šių taisyklių 11 p., o ne 12 p. Mano, kad atnaujinant, o ne sudarant sutartį pirmą kartą Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių reikalavimai netaikytini. Netenkinus reikalavimo dėl ginčo žemės sklypų pardavimo, atsakovas turi būti įpareigotas šiuo sklypus jai išnuomoti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 8 p. nustatyta tvarka. Teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo, LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 nustatyta tvarka ir sąlygomis. LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog teisę į valstybės paramą įsigyjant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne ankščiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir LR ūkininko įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį arba turi ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 9 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Tuometinis Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į N. G. prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo, dar 2008-04-10 raštu Nr. 127-58 informavo ją apie reikiamų dokumentų pateikimą bei įspėjo, kad nepateikus papildomo prašymo ir papildomų dokumentų, jos prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo, rengiant Turmanto k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektą nebus svarstomas. Pranešimai apie 2008 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą bei žemės sklypų pirkimo prašymų ir dokumentų pateikimo tvarka ir terminas buvo viešai paskelbti Turmanto seniūnijos skelbimų lentoje, vietinėje spaudoje ir tuometinės Utenos apskrities viršininko administracijos interneto svetainėje. Ieškovė iki 2008-10-01 nepateikė reikiamų dokumentų, todėl jos prašymas dėl nuomojamų žemės sklypų pirkimo nebuvo svarstomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Utenos apskrities viršininko 2010-03-15 įsakymu Nr. 16-209 patvirtinus Zarasų rajono Turmanto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte naujai suformuotus kitiems asmenims - G. K. ir H. Č. pirkimui valstybinės žemės sklypus, ieškovė prarado teisę pirkti žemės sklypus bei sudaryti naują šių sklypų nuomos sutartį. Ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas, nes vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punkto nuostatomis numatyta, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti viena karta pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą gavimo dienos priėmus sprendimą jį pratęsti, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Nagrinėtinu atveju žemės sklypų nuomos terminas pagal Valstybinės žemės nuomos 2003-07-26 sutarties Nr. 418 sąlygas, šalių 2008-04-30 susitarimu vieną kartą jau buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai ir, kad žemės nuomos 2003-07-26 sutartis Nr. 418 nutraukta. Teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į ieškinį ir duodama paaiškinimus trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų G. K. atstovė Inga Maskoliūnaitė teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-209 buvo patvirtintas pretendentų, kuriems Turmanto seniūnijos Turmanto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Šiame sąraše G. K. nurodyta 129 numeriu kaip XV eilės pretendentė. 2013 m. vasario 18 d. ji už savo lėšas parengė perkamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformuoto pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Utenos paskirties viršininko įsakymu Nr. 16-209 juridinę ir techninę dokumentaciją. 2013 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 42SK-(14.42.110)-S32 buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys. 2013 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 42VĮ-(14.42.2)-1109 buvo nustatyta ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaina ir nuspręsta sklypą parduoti G. K.. 2013 m. spalio 10 d. G. K. už įsigyjamą žemės sklypą su atsakovu atsiskaitė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė N. G. atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM per įstatyme nustatytą terminą ar teismui, pareikšdama ieškinį būtų pateikusi dokumentus patvirtinančius, kad ne ankščiau kaip metai ieškovė deklaravo žemės ūkio naudmenas ir tvarkė buhalterinę apskaitą arba turėjo praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Per nustatytą terminą nepateikusi šių dokumentų atsakovui ieškovė neįgijo teisės pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 5 str. 2 d. 3 p. pagrindu. 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX- 1314 5 str. 2 d. 6 p. numatyta, kad numatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi fiziniai asmenys, ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, neatitinkantys šios dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų, naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė N. G. atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM per įstatyme nustatytą terminą ar teismui, pareikšdama ieškinį būtų pateikusi dokumentus patvirtinančius, kad atitinka šią įstatymo sąlygą. Per nustatytą terminą nepateikusi atsakovui ieškovė neįgijo teisės pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir 2003 m. sausio 28 d. Žemes ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 5 str. 2 d. 6 p. pagrindu. Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė N. G. nedalyvavo kaip pretendentė rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. N. G. neįrodė, kad ji turi teisę 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 nustatyta lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovui Nacionalinė žemės tarnybai prie ŽŪM atsirado pareiga ieškovei perleisti valstybinės žemės sklypus 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 nustatyta lengvatine tvarka. Be to, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas gera valia neįvykdė savo pareigos ir turi būti įpareigotas teismine tvarka. Ieškovė N. G. CK 1.138 str. 1 d. 4 p. pagrindu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM atnaujinti 2008 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį, tačiau CK 1.123 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tam tikros sandorio teisinės pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus. Ieškovė neginčija tos faktinės aplinkybės, kad 2003 m. liepos 2 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 418 terminas baigėsi 2013 m. liepos 2 d. Ieškovė neginčija tos faktinės aplinkybės, kad iki 2013 m. liepos 2 d. nei ji pati, nei atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neišreiškė valios dėl 2003 m. liepos 2 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 418 termino pratęsimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė N. G. prieš 3 mėnesius iki 2013 m. liepos 2 d. būtų atsakovą informavusi apie pageidavimą toliau nuomotis valstybinės žemės sklypus, todėl atsakovas neturėjo teisinės pareigos spręsti dėl 2003 m. liepos 2 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 418 atnaujinimo. Be to, tokia teise ieškovė N. G. galėjo pasinaudoti tik tokiu atveju, jei pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pagal galiojantį žemėtvarkos projektą žemės sklypai buvo numatyti perduoti privačion nuosavybėn.

Trečiasis asmuo G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji ūkininkauja, laiko daug gyvulių, todėl žemėtvarkoje paprašė laisvos žemės. 2008m. parašė prašymą suprojektuoti norimą pirkti 5 ha žemės sklypą Turmanto k.v., susirinkime pasiūlė G. ankščiau nuomojamą sklypą pirkti, sutiko tačiau dar laukė, kol baigsis N. G. arenda. Apie žemėtvarkos rengiamą projektą skaitė laikraštyje, už sklypą sumokėjo pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal ieškovės N. G. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui 2002-12-24 pateiktą prašymą (b.l. 44), Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-04-11 įsakymu Nr. 16-272 patvirtintame Turmanto k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekte, ieškovei buvo suprojektuoti ir patvirtinti žemės nuomai 5,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 0004/103-1, (duomenys neskelbtini) ir 4,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 0001/130-2, (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 41-43). Su N. G. 2003-07-02 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 418 (b.l. 40). 2006-08-24 ieškovė pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius 2008- 04-10 raštu Nr. 127-58 informavo ieškovę N. G. apie papildomo prašymo ir papildomų dokumentų dėl žemės pirkimo pateikimo būtinumą ir buvo pranešta, kad nepateikus reikiamų dokumentų iki 2008-08-15, jos prašymas dėl žemės pirkimo nebus svarstomas (b.l. 39). Šį pranešimą G. K. gavo 2008-05-15 (b.l.199-200).

Ieškovė 2008-04-21 kreipėsi į Zarasų rajono žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės ilgalaikės nuomos 2003-07-02 sutarties pratęsimo, t.y. penkeriems metams išnuomoti žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius Zarasų r. Turmanto sen., atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (b.l. 84). Šalių 2008-04-30 papildomu susitarimu Nr. 30 (b.l. 38) ir Utenos apskrities viršininko 2008-05-26 įsakymu Nr. 15-120a, šių valstybinės žemės sklypų nuomos terminas su ieškove buvo pratęstas iki 2013-07-02 (b.l. 37). 2008-08-19 buvo gautas G. K. prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte 5 ha žemės Turmanto k.v. (b.l.204-205), juose nurodomi privalomai pateikiami dokumentai.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų pradžia Turmanto k.v. buvo paskelbta Utenos apskrities viršininko 2008-09-11 įsakymu Nr. 16-944. Šis įsakymas paskelbtas vietinėje spaudoje 2008-09-16 laikraštyje „Zarasų kraštas“ Nr. 70 (8843), Turmanto seniūnijos skelbimų lentoje bei Utenos apskrities viršininko administracijos interneto tinklapyje. Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad prašymus ir papildomus dokumentus asmenys galėjo pateikti iki 2008-10-01 (b.l.201-203).

Utenos apskrities viršininko 2010-03-15 įsakymu Nr. 16-209 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Turmanto kadastro vietovėje Zarasų rajone N. G. nuomojami 4,50 ha ir 5,50 ha žemės ūkio paskirties sklypų plotai patvirtinti pirkimui G. K. ir H. Č. (b.l. 69-73).

Pasibaigus nuomos terminui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo 2013-07-26 įsakymu Nr. 42VĮ-(14.42.2.)-832 su N. G. sudaryta 2003-07-02 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 418 buvo nutraukta (b.l. 36).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo 2013-09-27 įsakymu Nr. 42VĮ-(14.42.2.)-1109, nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini), ir ginčo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendra 16568,00 Lt dydžio pardavimo kaina, ir šie žemės sklypai parduoti G. K. (b.l. 153). G. K. už žemės sklypus 2013-10-10 (b.l. 154).

H. Č. 2014-01-24 atsisakė pirkti žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.174), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo 2014-01-29 įsakymu Nr. 42VĮ-(14.42.2.)-95 šis žemės sklypas priskirtas laisvos žemės fondui (b.l.175) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus vedėjo 2014-03-17 įsakymu Nr. 42VĮ-(14.42.2.)-282 juo leista ieškovei N. G. naudotis iki 2014-12-31(b.l.176-177).

Lietuvos Respublikos Žemės reformos 8 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės reformos metu žemė asmenims parduodama laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnis numato, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas numato, kad Valstybinės žemės pardavimo ir atsiskaitymo už ją tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18d. nutarimu Nr.236 (2004-12-02 nutarimo Nr. 1538 redakcija) yra patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės. Šiose taisyklėse numatyta nuosekli valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka. Taisyklėse numatyta, kad žemės sklypų pardavimo organizatorius vykdo žemės sklypo pardavimą, turėdamas Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, tarp jų, žemės valdos projektą patvirtinantį apskrities viršininko įsakymą, žemės sklypo planą ir jį apibūdinančius kadastro duomenis, prašymą parduoti žemės sklypą, bei kitus dokumentus. Žemės sklypų pardavimo organizatorius, gavęs Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus atlieka šiuos veiksmus: sutikrina asmens pateiktus duomenis, patikrina, ar neviršijamas leistinas pirkti maksimalus žemės ūkio paskirties žemės plotas, įregistruoja žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, parengia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, suderina jį su pirkėju, šiam sutikus su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis, perduoda parengtus dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui sprendimo priėmimui, nusprendus parduoti žemės sklypą, įteikia pirkėjui pranešimą, kuriame nurodo sumą, kurią jis turi sumokėti už parduodamą žemės sklypą, pirkėjui sumokėjus nurodytą sumą, sutartu laiku pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį.

Kaip matyti byloje kilo ginčas tarp šalių dėl valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir nuomos klausimų. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šių žemės sklypų pardavimo sutartį, o teismui nusprendus priešingai, įpareigoti atsakovą su ja sudaryti naują šių sklypų nuomos sutartį 25 metų laikotarpiui, nes ji šiuos žemės sklypus pagal sudarytą sutartį nuo 2003-07-02 iki 2013-07-02 nuomojo ir norėtų, kad nuomos sutartis su ja dar kartą pratęsta/atnaujinta arba juos įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė 2006-08-24 su prašymu kreipėsi į Zarasų rajono žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, o pastarasis atsakydamas į N. G. prašymą, 2008-04-10 raštu Nr. 127-58 informavo ją apie reikiamų dokumentų, t.y. 2007 m. pasėlių deklaracijos, pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pažymos apie minimalių higienos ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi ir AM atitinkamo RAAD išduotos pažymios apie minimalių aplinkosaugos normų laikymąsi, pateikimą bei įspėjo, kad nepateikus papildomo prašymo ir šių papildomų dokumentų iki 2008-08-15, jos prašymas nebus svarstomas. Šį pranešimą ieškovė gavo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė būtų pateikusi šiuos dokumentus. Per nustatytą terminą ieškovė nepateikė nurodytų dokumentų atsakovui, todėl ji neįgijo teisės pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 5 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Pranešimai apie 2008 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą bei žemės sklypų pirkimo prašymų ir dokumentų pateikimo tvarka ir terminas buvo viešai paskelbti, tačiau ieškovė iki 2008-10-01 nepateikė reikiamų dokumentų, todėl jos prašymas dėl nuomojamų žemės sklypų pirkimo pagrįstai nebuvo svarstomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taip pat ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas, nes vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punkto nuostatomis numatyta, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti vieną kartą pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą gavimo dienos priėmus sprendimą jį pratęsti, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo atveju žemės sklypų nuomos terminas pagal Valstybinės žemės nuomos 2003-07-26 sutarties Nr. 418 sąlygas, šalių 2008-04-30 susitarimu vieną kartą jau buvo pratęstas.

Ieškovės argumentai tai, kad jai buvo užkirstas kelias šį nuomojamą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn arba toliau nuomoti, nes atsakovas jos, kaip turinčios pirmumo teisę pirkti arba toliau nuomoti ginčo sklypą, asmeniškai neinformavo apie tai, kad dar galiojant nuomos sutarčiai, šis žemės sklypas yra projektuojamas kitam asmeniui, atmestini, nes žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tokia metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“, galiojusi iki 2011-12-31, nenustatė žemėtvarkos skyriui imperatyvo žemėtvarkos projekto rengimo etape informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus, nes nuo 2008-08-15 ši metodikos nuostata neteko galios.

CK 6.156 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ieškovės prašymas teismo sprendimu įpareigoti atsakovą su ja sudaryti naują šių sklypų nuomos sutartį, prieštarauja tiek sutarčių laisvės principui, tiek CK 6.156 str. 2 d. draudimui versti kitą asmenį sudaryti sutartį.

Be to, visi aukščiau nurodyti atsakovo priimti įsakymai dėl suprojektuotų ir parduotų sklypų yra galiojantys, jie nenuginčyti ar panaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmėsis ir į tai, kad ieškovei neatimta teisė dalyvauti vėlesnėse Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o šiai dienai vienu iš ginčo sklypų, esančiu (duomenys neskelbtini) jai leista naudotis iki 2014-12-31.

Todėl, esant visoms byloje nustatytoms aplinkybės, ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas, nesant teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove nurodytų žemės sklypų pirkimo arba nuomos sutartį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi atmetus jos ieškinį. Pagal byloje keltus ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo G. K. turėjo priešingą interesą byloje negu ieškovė, todėl spręstina, kad ji byloje dalyvavo atsakovo pusėje, ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į šią aplinkybę. Atsižvelgiant į trečiojo asmens susidariusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti priežastingumą, iš ieškovės priteistina 1500 Lt trečiojo asmens G. K. turėtų (b.l.151, 206), išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 2013-10-21 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.(1.2)SP2-0109P, ji atleista 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų (b.l.27), todėl ieškinį atmetus kitos bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.

Atmetus ieškinį, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintina 2013-10-30 teismo nutartis, kuria byloje buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (b.l. 16-18) (CPK 150 str. 2 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

N. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. G. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų G. K. naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė