- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- N-575-197-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo panaikinimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. lapkričio 10 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyviosios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S., kuriame nurodė, kad ji 2008 m. rugsėjo 26 d. leido dirbti kebabų kioske, esančiame Naftininkų g., Mažeikių mieste, priklausančiame R. S., užsiimančiai individualia veikla, pardavėjos darbą Ž. K., su kuria buvo sutarta dėl 10 procentų nuo suprekiautos produkcijos sumos per diena darbo užmokesčio, nesudariusi rašytinės darbo sutarties. Ši darbuotoja, aprūpinta specialiais rūbais, pardavėja dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. ir jai buvo sumokėtas 60 Lt dydžio darbo užmokestis. Neįforminusi darbo sutarties su faktiškai dirbusia kebabų kioske dirbusia Ž. K. R. S. padarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. sausio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino R. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 3000Lt baudą. Teismas nurodė, kad R. S. kalta dėl pažeidimo neprisipažino, paaiškino, kad ji išsinuomojo kebabų kioską, kuriame vykdė individualią veiklą. Žemės sklypą iš Mažeikių seniūnijos išsinuomojo nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. Po to jokios veiklos kioske nevykdė, kebabais prekiauti leido E. M., kuri užtikrino, kad sutvarkys visus reikiamus dokumentus. Jokių sutarčių su minėtu asmeniu nesudarė, atlygio negavo, E. M. prašymu paliko savo veterinarijos pažymėjimą kioske. Taip pat R. S. nurodė, kad Ž. K. nepažįsta. Teismas nurodė, kad R. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. G. parodymais, liudytojo A. S. parodymais. Ž. K. parodymai vertintini kritiškai, nes jie paneigti byloje surinkta medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo išnagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą. Asmuo nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo atsižvelgta į jos ir liudytojų parodymus, į pristatytas pažymas ir kitus dokumentus, kurie įrodo, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. apeliantė Naftininkų g., Mažeikiuose nevykdė jokios individualios veiklos. Teismas turėjo galimybę nustatyti tikrąją pažeidėją – E. M., kuri po apeliantės veiklos nutraukimo minėtu adresu vykdė individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos Ž. K. parodymus, kuriuose ji nurodo iki teismo posėdžio apeliantės nėra mačiusi ir anksčiau nepažinojo, o į darbą ją priėmė E. M.. Administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis kioske rastais atšviestais individualios veiklos pažymėjimu ir veterinarinės tarnybos leidimu prekiauti maisto produktais, kuriuos apeliantė per neatsargumą buvo palikusi kioske, kai baigė vykdyti individualią veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat ir R. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad patikrinimo vykusio 2008 m. rugsėjo 26 d. kebabų kioske buvo rasta dirbanti Ž. K.. Iš jos pirminių paaiškinimų akivaizdu, kad jos darbdavė yra R. S. (b. l. 4). Šį įrodymą patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 12-13), žemės nuomos pažyma (b. l. 14) ir kt. įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir argumentų nekartoja.
Iš teismo nutarimo seka, kad už nelegaliai dirbantį asmenį teismas paskyrė R. S. mažiausią įstatymo numatytą nuobaudą. Teismas taip pat nenustatė, kad pagal įstatymą paskirta nuobaudą būtų aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.