Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-214-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
2S-214-227/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02944-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
A. R.

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-214-227/2016Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02944-2015-0Procesinio sprendimo kategorija:(S)3.2.3.4.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37-452/2016, kuria netenkintas ieškovo atstovo prašymas panaikinti paskirtą baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškinyje nurodė, kad bylą ves per advokatą A. J.. Advokatas informavo teismą, kad jis paskirtame 2015-12-07 teismo posėdyje nedalyvaus dėl užimtumo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos, nurodė, kad taikos sutartis nebuvo pasirašyta ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Į 2015 m. gruodžio 7 d. parengiamąjį posėdį neatvyko.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo 2016 m. sausio 21 d. 9 val. ir advokatui A.J. už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties paskyrė 150 Eur bauda.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. spalio 28 d. įvykęs parengiamasis posėdis buvo atidėtas šalių prašymu sudarant jiems galimybę ginčą baigti taikiai, pasirašant taikos sutartį, suderinta sekančio posėdžio data ir dalyvaujantys byloje asmenys buvo pasirašytinai informuoti apie paskirto posėdžio datą (135 b.l.). Advokatas A. J., su kuriuo taip pat buvo derintas posėdžio laikas, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pripažino, kad advokato užimtumas kitoje byloje, negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia advokato nedalyvavimą paskirtame teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad ieškovo atstovė pagal įgaliojimą A. P. nesutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant advokatui, be to, jos dalyvavimas pažeistų CPK 56 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Sprendė, kad ieškovo atstovas į posėdį neatvyko be svarbios priežasties, jam nedalyvaujant teismas negali tinkamai pasirengti civilinės bylos nagrinėjimu, advokato neatvykimas į teismo posėdį, pažeidžia ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principus, todėl advokatui skirta bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str.3d.).

2015 m. gruodžio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas advokato A. J. prašymas dėl 2014 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad jis negalėjo dalyvauti byloje dėl užimtumo kitose bylose ir pateikė prašymą teismui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, telefonu buvo suderinęs su ieškovo atstove pagal įgaliojimą, kad parengiamajame posėdyje ji dalyvaus viena, jam- antram ieškovo atstovui nedalyvaujant. Mano, kad nebuvo kliūčių parengiamąjį teismo posėdį pravesti nedalyvaujant advokatui ir paskirti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi atsakovė A. M. nesiėmė veiksmų dėl taikos sutarties sudarymo, apie ką jis buvo informuotas, kitų prašymų neturėjo, liko neišspręstas atsakovų procesinis klausimas, o tai nuo ieškovo nepriklausė, procesinė padėtis nekeičiama, tęsti derybas dėl taikos sutarties buvo beprasmiška esant aiškiai atsakovės nuomonei, todėl neaišku, kodėl A. P. nesutiko, kad parengiamasis posėdis vyktų be advokato dalyvavimo. Advokatas vilkinti bylos nagrinėjimo neketino.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad advokatas buvo iš anksto tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, su juo šis laikas buvo suderintas asmeniškai, o ieškovo atstovo užimtumas kitoje byloje nelaikomas svarbia priežastimi, pateisinančia nedalyvavimą posėdyje, todėl konstatuota, jog advokatas į parengiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Atsižvelgė į tai, kad byloje buvo rengiamas ne pirmas parengiamasis teismo posėdis, į kurį buvo susirinkę viso proceso šalys, išskyrus ieškovo atstovą advokatą A. J.; nedalyvaujant advokatui nebuvo galima tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir tuo buvo pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Sprendė, kad bauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas A. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi skirtą baudą. Prašymas suformuluotas netinkamai, nes prašoma panaikinti 2015-12-07 nutartį, kuria jam skirta bauda, tačiau iš skundo turinio seka, kad jis nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudos panaikinimo ir prašo šią nutartį (2015-12-17) panaikinti. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme panaikinti baudą. Pažymi, kad parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovė pagal įgaliojimą ir todėl teismas galėjo ruoštis bylai nedalyvaujant jam- antram atstovui. Be to, pagal CPK 246 straipsnį bauda gali būti skiriama už neatvykimą be jokios priežasties, o šiuo atveju priežastis buvo.

Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2p).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atstovui advokatui paskyrė 150 Eur baudą už tai, kad jis neatvyko į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, o taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko advokatui nepagrįstai skyrė 150 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 246 straipsnyje yra reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar atstovo prašymu pateikus iki posėdžio pradžios dokumentus, pateisinančius neatvykimą ir teismas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis. Tačiau svarbiomis neatvykimo priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos, atstovo užimtumas kitose bylose. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui to neprašius- ieškinį palieka nenagrinėtą. Parengiamojo posėdžio atveju neatvykus vienai iš šalių esant kitos šalies prašymui teismas priima sprendimą už akių arba nusprendžia kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys ir atideda teismo posėdį (CPK 230 str. 2 ir 5 d). Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du (CPK 229 str.).

CPK 246 straipsnio 3 dalis nustato, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kartu pabrėžtina, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi akivaizdu, kad proceso šalims yra suteikta teisė nedalyvauti teismo posėdyje, jei dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, o taip pat yra gautas šalies prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 28 d. įvyko pirmas parengiamasis teismo posėdis, kuris buvo atidėtas šalių suderintai dienai- 2015 m. gruodžio 7 dienai suteikiant teisę šalims ginčą baigti taikiai (b.l.134). Prieš paskirtą antrą parengiamąjį teismo posėdį- 2015 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo atstovo advokato prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant dėl užimtumo (įvardintos konkrečios bylos, atstovaujamieji, bei teismai) ir esant suderinimui su ieškovo atstove- įgaliotu asmeniu, nurodė laisvas (neužimtas) posėdžiais dienas. Nurodė, kad atsakovai, pažadėję sudaryti taikos sutartį, nesiėmė jokių priemonių susitarimui realizuoti, tikisi tą padaryti 2015 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje (b.l.155). Taigi ieškovo atstovas, pasinaudodamas įstatymu jam suteikta teise, savalaikiai pateikė prašymą ruoštis bylai jam nedalyvaujant. Ieškovo ar jo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. LITEKO duomenys patvirtina, kad posėdžio dieną (2015-12-07 9 val) advokatas A. J. dalyvavo Kauno apygardos teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr.I-420-594/2014 atstovaudamas nukentėjusiąją L. M.. Todėl negalima daryti išvados, kad jis neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atstovo nedalyvavimo antrame parengiamajame teismo posėdyje negalima vertinti nesąžiningu ir neatsakingu elgesiu ar piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis. Taip pat negalima vertinti, kad dėl to buvo pažeisti ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principai, nes teismas, neatvykus į posėdį ieškovo atstovui (jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu), tačiau jam iš anksto pranešus apie neatvykimą dėl užimtumo kitose bylose bei esant prašymui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, iš galimų procesinių sprendimų pasinaudojo teise atidėti bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismui nebuvo pagrindo ieškovo atstovui advokatui skirti CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria ieškovo A. R. atstovui advokatui A. J. paskirta 150 Eur bauda.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė