- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-185/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. R., N. C., A. U., D. P.-Z., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams D. V., A. D., E. Ž., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir teisėjui V. B. dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teises BPK ir CPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3606-392/2012 nagrinėjimo metu ir dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai E. Ž., A. D. bei D. V., Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. R. pažeidė ieškovo teises ir sudarė nepatogumus bei trukdė jas realizuoti Lietuvos teismuose, dengdami nuo atsakomybės atsakovų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. U., N. C., D. P.-Z., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir teisėjo V. B. neteisėtus veiksmus, taip pat prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti už ieškovo teisių sistemingą pažeidinėjimą ir suvaržymą Lietuvos teismuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, tačiau ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, o taip pat ir CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamų reikalavimų, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas neaiškiai, negalima suprasti, kokiais konkrečiais kiekvieno iš atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas taip pat nenurodė, kaip jo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, ieškovui būtina nurodyti priežastinį ryšį, tai yra nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala yra nulemta ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų pasekmė.
Ieškovas savo ieškinį reiškia atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. R., N. C., A. U., D. P. – Z., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams D. V., A. D., E. Ž., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir teisėjui V. B., tačiau prašomą žalą prašo priteisti tik iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos. Teismas nurodė, jog nėra aišku, kodėl atsakovais byloje įtraukiami teisėjai ir teismai, nors ieškovui A. B. jau ne kartą jo bylose buvo išaiškinta, kad CK 6.272 str. 2 d. norma yra imperatyvi, todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį teismui ir teisėjams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-2012).
Pareiškėjas privalo savo reikalavimus įrodyti, tai yra pateikti įrodymus, kurie kartu su ieškinio nuorašu turi būti įteikti atsakovams. Tačiau pareiškėjas įrodymų nepateikė, o tik prašo teismo išreikalauti civilines bylas.
Teismas taip pat nurodė, jog kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.), kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas turi nurodyti savo nuomonę dėl sprendimo priėmimo už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, taip pat pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, ir tiek ieškinio egzempliorių, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų.
Teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, kadangi pareiškėjo ieškinys yra visiškai neaiškus ir neatitinka jokių CPK keliamų reikalavimų, o minėti reikalavimai ieškovui A. B. jau ne vieną kartą buvo išaiškinti tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, todėl pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jei yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas A. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nutartyje netinkamai taikomas ir aiškinamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, tai teismas nutartyje privalo motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis ginti pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Nutartyje formaliai nustatoma, jog neva ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nutartyje teismas pripažįsta, kad ieškinys yra nagrinėtinas teisme, jeigu bus pašalinti ieškinio trūkumai. Ši aplinkybė pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5-7 straipsnius ir suvaržo bei trukdo kreiptis į teismą teisminės gynybos. Jei nustatomi ieškinio trūkumai, jie šalinami CPK nustatyta tvarka ir terminais, todėl neteisinga nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 137 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismas nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2-8 punktų pagrindu, bet ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis ir nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, nes šališką ir priklausomą nutartį priėmė suinteresuotas bylos baigtimi Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja Jūratė Varanauskaitė. Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai nutartimis nusišalindavo nuo ieškinių priėmimo ir civilinių bylų nagrinėjimo, kai atsakovais buvo Vilniaus apygardos teismas ar jo teisėjai, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytas privalomas precedento taikymas civiliniame procese. Tačiau šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas ir teisėja J. Varanauskaitė tyčia nenusišalina nuo ieškinio priėmimo ir civilinės bylos nagrinėjimo, kad, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-4233-781/2012, vėl atsisakytų priimti ieškinį tais pačiais neteisėtais pagrindais ir vilkintų ieškinių išnagrinėjimą ir esmės, kadangi procesiniai sprendimai gali turėti įtakos atsakovų teisėjų teisėms ir pareigoms. Apelianto nuomone, nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas A. B. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir skundžiamoje nutartyje, be kitų A. B. ieškinio neatitikimų keliamiems reikalavimams, nurodė, kad apelianto paduoto ieškinio faktinis pagrindas yra neaiškus. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šie ir kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tą iš esmės pripažįsta ir pats pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jei yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudančios priimti ieškinį. Įstatymas aiškiai nustato, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, ieškinys būtų laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog šališką ir priklausomą nutartį priėmė suinteresuotas bylos baigtimi Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja Jūratė Varanauskaitė, jog kitose civilinėse bylose Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai nutartimis nusišalindavo nuo ieškinių priėmimo ir civilinių bylų nagrinėjimo, kai atsakovais buvo Vilniaus apygardos teismas ar jo teisėjai, jog neturi būti pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytas privalomas precedento taikymas civiliniame procese. Nušalinimo (nusišalinimo) klausimai turi būti sprendžiami CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti nurodytais klausimais, taip pat spręsti tais pačiais argumentais grindžiamo prašymo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.