- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 1-749-829/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20800-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Raimundas Vasiliauskas
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui Audriui Ažukui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. (D. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), latvis, Latvijos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. M. (D. M.) 2019 m. gegužės 19 d., laikotarpyje nuo 2 val. 20 min. iki 2 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį „Volvo XC90“ Pavilkijo autokroso trasos teritorijoje ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Kaltinamasis D. M. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino. Nurodė, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholį. Policiją iškvietė, nes jį bandė sumušti kiti varžybų dalyviai. Atvykę pareigūnai bendravo tik su lietuviais, kurie buvo įvykio vietoje. Policininkai tik po kurio laiko atsisuko į jį. Atvykęs policininkas kalbėjo lietuvių kalba, kažką aiškino, bet jis nesuprato ko šis iš jo nori. Bandė kalbėti angliškai, bet niekas jo nesuprato. Jis rusiškai nekalbėjo, nes šia kalba labai blogai kalba. Varžybų dalyviai bandė jiems padėti susikalbėti. Mano, kad jie teisinės terminologijos nežinojo. Pareigūnas nesugebėjo jam suprantama kalba paaiškinti dėl ko jis yra kaltinamas. Perskaitytame teisme tekste yra paminėta, kad jam policininkas paaiškino, kad jeigu atsisakys tikrintis girtumą, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau policininkas nesugebėjo jam paaiškinti kam reikia tikrintis. Jis rankose parodė kažkokį aparatą, panašų į alkotesterį, ir davė pasirašyti kažkokius popierius, bet jis nepasirašė. Tada jis buvo pasodintas į policijos automobilį. Jeigu būtų supratęs policijos reikalavimą tikrintis girtumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, būtų pasitikrinęs. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes jam niekas nepaaiškino kam to reikia. Jis klausė kam to reikia, o jam ženklais parodė lyg automobilio vairą, todėl jis atsisakė tikrintis. Jis neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį. Neprisimena gal dėl to, kad buvo susijaudinęs dėl bandymo jį užpilti. Vėliau teigė, kad jis automobilio nevairavo ir į jį įlipęs nebuvo. Transporto priemonė stovėjo uždaroje teritorijoje, netoli jų palapinės. Policijoje duodamas parodymus bandė bendrauti rusų kalba su vertėjo pagalba. Kaltu neprisipažino. Tuomet suprato ne viską, o ko nesuprasdavo vertėja vertė su programėle „Google translate“ iš rusų kalbos į latvių kalbą. Negali pasakyti, ar apklausoje sakė tiesą, nes protokolą ne jis surašė. Protokolą pasirašė, nes jam kažkiek buvo išversta į rusų kalbą. Jam niekas nepasiūlė lietuvių–latvių vertėjo. Surašyto savo ranka teksto perskaityti negali. Vertėja, kuri dalyvavo apklausoje, parašė šį tekstą ant lapo ir paprašė, kad jis tą tekstą perrašytų ant protokolo ir pasirašytų. Po apklausos jis buvo paleistas. Po to vyko kita apklausa. Ten vėl dalyvavo rusų kalbos vertėja. Jo antroje apklausoje niekas nieko neliepė rašyti. Tada jam reikėjo tik pasirašyti. Apklausos esmę suprato. Policijos komisariate suprato, kad yra kaltinamas už tai, kad vairavo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo advokatas. Jis paaiškino jam jo teises. Mano, kad jo ir pareigūnų parodymai skiriasi dėl kalbos barjero. Pareigūnai sako netiesą, kadangi jis automobilio nevairavo. Jie galėjo jį sumaišyti. Jo girtumas buvo tikrinamas uždaroje teritorijoje. Toje trasoje gali dalyvauti asmenys nuo 5 metų amžiaus ir eismas ten ribojamas. Latvijoje baudžiamoji atsakomybė už tokį nusikaltimą netaikoma. Su baudžiamąja byla nesusipažino. Jam buvo įteiktas tik kaltinamasis aktas, kuris buvo rusų kalba. Bylos vertimas į latvių kalbą buvo išverstas tik teisme. Šaukimą į teismą gavo rusų kalba (t. 2, b. l. 42–44).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti D. M. parodymai, duoti 2019 m. gegužės 29 d. įtariamojo apklausos metu. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra įtariamas. 2019 m. gegužės 18 d. jis su savo žmona, mažamečiu vaiku, seneliais, žmonos seserimi ir jos draugu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) trasą, kur įsikūrė, išgėrė alkoholio. Jis viso išgėrė 5 ar 6 skardines nestipraus alaus. Naktį, po 24 valandos, tikslaus laiko nežino, kilo konfliktas, muštynės, kurių metu ir jis nukentėjo, todėl kvietė policiją. Kas vyko toliau jis gerai neprisimena. Neatsimena ar važiavo savo automobiliu pasitikti policijos pareigūnų, ar nevažiavo. Jeigu važiavo, tai ar jis vairavo automobilį. Taip pat neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį tuo metu kai buvo atvykusi policija. Atsimena tik tiek, kad policijos pareigūnai norėjo patikrinti jo girtumą sakydami, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet jis nesutiko to padaryti, sakydamas, kad automobilio nevairavo, nes neprisimena, kad jį būtų vairavęs. Jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą tikrintis girtumą transporto priemonę vairavusiam asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet jis pasakė, kad neprisimena jog būtų vairavęs automobilį, todėl girtumo nesitikrino. Protokolas jam perskaitytas ir išverstas į jam suprantamą rusų kalbą (t. 1, b. l. 98–99).
Liudytojas K. R. parodė, kad įvykį prisimena. Gegužės 19 d. dirbo su kolege V. M. Apie 2 val. nakties iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) trasoje konfliktuoja 12 asmenų. Nuvykus nurodytu adresu prie trasos, ant pagrindinio kelio, juos pasitiko kaltinamasis su automobiliu „Volvo“. Jis buvo ne vienas – keleivio pusėje sėdėjo moteris. Jis emocingai, latvių kalba ir gestais bandė kažką paaiškinti. Panaudoję anglų kalbą suprato, kad turi važiuoti paskui jį. Asmuo sėdo už automobilio „Volvo“ vairo, o jie iš paskos apie pusantro kilometro važiavo paskui jį, nuo trasos viršaus iki beveik trasos galo. Dauguma asmenų įvykio vietoje buvo girti. Šių girtumo jie nepatikrino. Buvo sąmyšis. Sužalotų asmenų nebuvo. Aiškintis įvykio aplinkybes padėjo S. G. ir M. V., kurie įvykio metu buvo blaivūs. Jis kalbėjo lietuviškai, o lietuviai asmenys kaltinamajam vertė į rusų kalbą, o ką pasakydavo latvis, jie išversdavo į lietuvių kalbą. Pagrinde buvo kalbama rusiškai. Kartais ir angliškai. Laisvai rusų kalba kalbėjo tiek lietuviai, tiek latviai. Latviai tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Jam nekilo jokių abejonių, kad latvis kažko nesupranta. Kol aiškinosi įvykio aplinkybes, pastebėjo, kad kaltinamasis vėl įsėda į automobilį „Volvo“ ir transporto priemonė pajuda. Jis suprato, kad už vairo yra neblaivus asmuo, nes kai bendravo su kaltinamuoju nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taip pat jis svirduliavo, buvo nekoordinuoti judesiai. Prieš tai, kai asmuo juos pasitiko, to nepastebėjo, kadangi bendravo per atstumą. Kaltinamasis pavažiavo keletą metrų. Pats sustojo. Paskui pats kaltinamasis priėjo prie jų automobilio. Tai matosi filmuotoje medžiagoje. Jis paėmė alkotesterį ir parodė šiam, kad vairavo, bet asmuo papurtė galvą. Paprašė pasitikrinti blaivumą. Vertėjavo tie patys asmenys. Jis kelis kartus vertėjavusiems asmenims akcentavo, kad atsisakius tikrintis blaivumą gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo gali būti sulaikytas. Kadangi pilietis atsisakė tikrintis, buvo pasodintas į jų tarnybinį automobilį. Aiškinimasis ir įtikinėjimas tikrintis užtruko gan ilgai, nes jie kvietė kitą ekipažą, kur dirbo tyrėjai, kurie pradeda ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš įvykio išvažiavo tik apie 5 val. 30 min., kai jau buvo šviesu. Jie apie 2–3 valandas įkalbinėjo kaltinamąjį tikrintis blaivumą. Kaltinamasis ne tik atsisakė pasitikrinti, bet ir tikino, kad nevairavo, nors jis porą kartų matė kaip šis tai darė. Jie siūlė taip pat atlikti girtumo testą, t. y. piršto galu paliesti nosį, eiti pėda už pėdos, bet ir tai kaltinamasis atsisakė daryti. Po kurio laiko atvažiavo kolegos, išvežė automobilį. Jis kaltinamajam įvykio vietoje nieko nedavė pasirašyti ir jokių dokumentų nepildė. Nėra priežasčių kodėl jis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Jis yra įsitikinęs, kad abu kartus vairavo kaltinamasis, kadangi įsiminė jo veido bruožus. Jis buvo su ilgesne barzda nei dabar (t. 2, b. l. 44–46).
Liudytoja V. M. parodė, kad įvykį prisimena. Šių metu gegužės 19 d. apie 2 val. gavo pranešamą, kad (duomenys neskelbtini), autokroso varžybų trasoje vyksta konfliktas tarp 12 asmenų. Nuvykus į vietą, prie pagrindinio kelio stovėjo automobilis „Volvo“, prie kurio stovėjo kaltinamasis. Kaltinamasis dėvėjo šortus. Jiems sustojus iš keleivio vietos išlipo moteris. Vyras priėjo prie jų ir kažką kalbėjo latvių kalba, bet jie jo nesuprato. Paskui vyras angliškai pasakė, kad jie važiuotų paskui jį į varžybų trasą. Asmuo įsėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti. Jie važiavo iš paskos ir sustojo prie jų palapinės. Trasoje buvo daug neblaivių asmenų. Ji moka tik šiek tiek anglų kalbą, tačiau nekalba nei rusų, nei latvių kalbomis. G. Z. pasikvietė S. G., kuris jiems padėjo susikalbėti. Besiaiškinant aplinkybes pamatė, kad kaltinamasis įsėdo į automobilį, pavažiavo į priekį kelis metrus ir išlipo. Daugiausiai padedant S. G. ir vėliau atvykusiam M. V., pasakė kaltinamajam, kad jis turi nusistatyti neblaivumą, nes būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Kaltinamajam paaiškinta, kad nuo girtumo laipsnio priklausys kokia atsakomybė bus taikoma, o atsisakius tikrintis neblaivumą – taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai jam buvo pasakyta rusų kalba. Ji yra įsitikinusi, jog asmuo suprato reikalavimus, kadangi kai jo paklausdavo jis iškart atsakydavo į klausimus. Ji prie kaltinamojo buvo priėjusi arti. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Iš pradžių, kai atvyko prie pagrindinio kelio, nepastebėjo, kad asmuo neblaivus, nes jis emocionaliai kalbėjo, o be to, tarp jų buvo atstumas, todėl neužuodė alkoholio kvapo. Tik vėliau pamatė, kad yra neadekvati elgsena. Vertėjaujantys asmenys buvo blaivūs. Asmuo tikrintis nesutiko, motyvuodamas tuo, kad nevairavo. Kitas policijos ekipažas į įvykio vietą važiavo ilgai. Su kaltinamuoju ji nėra susipykusi. Vaizdo kamera buvo ant jos rūbų. Atvykus į įvykio vietą yra įjungiama kamera, kuri daro vaizdo įrašus. Yra vaizdo įraše momentas, kur matosi, jog kaltinamasis įsėda į automobilį „Volvo“, pavažiuoja kelis metrus ir ateina (t. 2, b. l. 46–48).
Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Įvykio nematė. Apie 3 val. nakties jam paskambino G. Z. ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Jis buvo iškviestas į varžybų trasą. Atvykus rado pareigūnus, kurie bendravo su dviem ar trimis Latvijos piliečiais. Buvo bendrauja rusų ir latvių kalbomis. Jis trumpai pabuvo ir išvažiavo, nes nesuprato kas ten įvyko. V. N. jam pasakojo, kad sakė asmeniui, jog šis pasitikrintų girtumą (t. 2, b. l. 48).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, duoti 2019 m. gegužės 27 d. liudytojo apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jam paskambino G. Z. ir pasakė, kad tarp varžybų dalyvių kilo konfliktas, yra atvykusi policija ir ieško renginio organizatorių. Tada jis kartu su trasos savininku V. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini) trasą, kur rado stovintį policijos tarnybinį automobilį, jame buvo sulaikytas Latvijos pilietis. Jokių konfliktuojančių asmenų ten nebuvo, niekas niekam jokių pretenzijų neturėjo. Latvis kaip suprato buvo sulaikytas dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir atsisakė pasitikrini girtumą. Jis pats su sulaikytu Latvijos piliečiu nebendravo, su juo kalbėjosi V. N., bandė jį įtikinti pasitikrinti girtumą, bet latvis buvo stipriai girtas, nelaibai susigaudė situacijoje ir įtikinti jo pasitikrinti girtumą nepavyko. Po to jis su V. N. išvyko, policija dar liko trasoje (t. 1, b. l. 65).
Liudytojas G. Z. parodė, kad kaltinamasis jam matytas. Būnant varžybose kilo konfliktas. Buvo netoli, todėl pribėgo pažiūrėti kas vyksta. Buvo daug žmonių, vieni per kitus šnekėjo. Suprato gal iš rusiškų, o gal iš latviškų žodžių, kad kaltinamasis skambino policijai, bet nemokėjo paaiškinti kur reikia jiems atvykti. Pasisiūlė šiam padėti ir paėmęs telefoną policijai paaiškino kur reikia atvažiuoti. Tarp jo ir latvio buvo vieno metro atstumas. Mano, kad kaltinamasis kažkiek buvo išgėręs. Vykstant šurmuliui, į uždarą parką atvyko policija. Jis nežino kas vyko pasitikti pareigūnų. Kaltinamasis su pareigūnais kalbėjo latviškai. Bandė kalbėti ir rusiškai, ir angliškai. Mano, kad vertėjavo kas ką suprato. Jis pats kelis žodžius pasakė rusiškai, kelis – angliškai, bet žodis žodin nevertė. Tarp jų ilgo ir tikslaus pokalbio nebuvo. Neprisimena, ar vertė latviui, kad reikia tikrintis neblaivumą. Nežino kaip į rusų ar anglų kalbą reikia išversti frazę „baudžiamoji atsakomybė“. Tokių žodžių tikrai nemoka. Nežino, ar jo vertėjavimą galima pavadinti vertėjavimu. Jis moka tik kelis rusiškus žodžius. Kažką rodė ir gestais. Jis nemoka latvių kalbos. Negali pasakyti, ar Latvijos piliečiui buvo siūloma tikrintis girtumą. Vėliau teigė, kad pareigūnai prašė šio pasitikrinti girtumą. Jam atrodo, kad asmuo nesuprato ko iš jo norima. Matė, kad kaltinamasis pavažiavo nuo policijos pareigūnų kelis metrus ir parėjo prie šių. Tada policininkas jam lietuviškai pasakė, kad jis vairavo išgėręs. Pagarsinti parodymai teisingi. Parodymai skiriasi, nes yra praėję daug laiko (t. 2, b. l. 49–50).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo G. Z. parodymai, duoti 2019 m. gegužės 20 d. liudytojo apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 1 val. 50 min. jis kartu su S. G. būdami palapinėje išgirdo triukšmą, konfliktą, pagalbos šauksmus sklindančius nuo latvių stovyklavietės, kuri buvo gal už 50 metrų nuo S. G. palapinės. Jiems ten nuėjus buvo daug žmonių, kurie konfliktavo. Jis matė vieną kaip suprato Latvijos pilietį, nes jis kalbėjo rusiškai, kurio rankos buvo kruvinos, kitų sužalojimų nematė. Vienas iš latvių buvo paskambinęs į bendrąjį pagalvos centrą ir kalbėjo su operatore, bet jam sunkiai sekėsi susikalbėti, matėsi, kad jis yra pasimetęs, nesugeba paaiškinti kas ir kur įvyko, todėl paėmė iš jo telefoną ir operatorei pasakė, kad latvis nori išsikviesti pagalbą bei pasakė kur reikia atvykti. Po to jis su S. G. grįžo į šio palapinę, kur būdamas matė, kad nuo latvių stovyklavietės link uždaros teritorijos vartų nuvažiavo džipas „Volvo“, palaukė kol atvyko policijos automobilis ir džipas bei policijos automobilis nuvažiavo prie latvių stovyklavietės. Kas vairavo tuo metu džipą jis nematė. Policijai atvykus į latvių stovyklavietę jis su S. G. vėl ten nuėjo ir padėjo latviui, kuris kvietė pagalbą ir jo žmonai bendrauti su policiją. Tuo metu automobilis „Volvo“ stovėjo prie pat policijos autobusiuko, jame už vairo nieko nebuvo, viduje buvo mažas vaikas, kaip suprato to vaiko močiutė. Vaikas buvo išsigandęs, latvio žmona jį vis nueidavo paraminti, po to vėl grįždavo prie vyro ir policijos. Jam vertėjaujant tas latvis pasakojo, kad konfliktas kilo dėl kažkokio pavydo ir panašiai, gerai taip ir nesuprato dėl ko kilo konfliktas ir kas jame dalyvavo. Kaip suprato, tai policiją kvietęs latvis turėjo kažkam pretenzijų, bet kam ir dėl ko nesuprato. Atvykę policijos pareigūnai sėdėjo automobilyje, už vairo buvo mergina, o vyriškis keleivio vietoje, o latviai ir jie buvo šalia jų automobilio. Po to policiją kvietęs latvis nuėjo prie automobilio „Volvo“, sėdo į jį ir pavažiavo gal 2 metrus į priekį. Po to jis sustojo, išlipo iš automobilio ir grįžo prie policijos automobilio. Tada iš policijos automobilio išlipo keleivio vietoje sėdėjęs pareigūnas ir pasakė latviui, kad jis girtas vairavo automobilį. Latvis pasakė, kad jie niekur nevažiavo, tik patraukė automobilį į priekį, kad į jį nešviestų policijos automobilio šviesos, nes jame yra išsigandęs jo sūnus. Tada pareigūnas liepė latviui pasitikrinti girtumą alkotesteriu, bet jis atsisakė. Po to pareigūnai latvį įsisodino į tarnybinį automobilį, kiti latviai dar prašė jį paleisti, bet pareigūnai jo nepalaido. Jis dar kvietė atvykti renginio organizatorių A. R., kuris neužilgo atvyko. Po to atvykęs A. R. bendravo su pareigūnais ir latviais, jis tuo metu jau buvo nuošalyje ir niekur nesikišo. Kaip suprato, tai apie konfliktą dėl kurio buvo kviesta policija jau niekas nekalbėjo, nesiaiškino kas ir dėl ko konfliktavo, kalba buvo tik apie latvio vairavimą (t. 1, b. l. 55–56).
Liudytojas M. V. parodė, kad iš matymo kaltinamąjį pažįsta. Įvykį atsimena. Apie 3 val. jam paskambino draugas K. S. (K. S.), kuris pasakė, kad jo draugas papuolė į bėda, nesusikalba ir paprašė padėti. Jis į įvykio vietą atvažiavo vienas. Buvo blaivus. Kaltinamąjį rado sėdintį policijos automobilyje ir jis buvo sulaikytas. Pareigūnai jam paaiškino, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus. Suprato, kad jie nesusikalbėjo, nes pareigūnai nekalbėjo nei rusiškai, nei angliškai. Bendravo su kaltinamuoju rusų kalba. Bendravo iki 1 metro atstumo. Nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nejautė. Negali pasakyti, kad labai gerai kalba rusiškai. Nemano, kad ir jų pokalbis su kaltinamuoju pavyko, kadangi žmogus buvo piktas, kaip suprato, jis nesuprato kas vyksta. Kaltinamasis iš pradžių ir su juo nekalbėjo. Pabandė šiam paaiškinti tai, ką sakė policija, t. y. kad reikia tikrintis blaivumą. Pareigūnai prašė asmens tikrintis blaivumą, stengėsi paaiškinti kas gresia atsisakius tai daryti. Kaltinamasis kategoriškai nesakė, kad nesitikrins, tik sakė, kad sutinka tikrintis girtumą, jeigu to tikslas nėra, kad jis vairavo išgėręs. Jeigu gerai pamena, kaltinamasis klausė kodėl jis turi tikrintis, nes nevairavo. Buvo kalbėta dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pareigūnai pasakė, kad jeigu asmuo atsisakys tikrintis blaivumą, tai nuveš automobilį ir patį kaltinamąjį išsiveš. Negali garantuoti, kad kaltinamasis tai suprato, nes jų pokalbis buvo sunkus. Sakytų, kad kaltinamasis rusų kalba kalbėjo sunkai. Jis pats kartais jo nesuprato. Žmogus buvo piktas, streso būsenoje. Jis lyg nusiramindavo ir vėl klausdavo kas čia vyksta. Tarp jo ir kaltinamojo bendravimas vyko nedraugiškai. Kiek buvo nematė, kad kaltinamasis būtų pasitikrinęs girtumą. Kaltinamajam reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Gerokai vėliau asmeniui buvo pasiūlyta dar kartą atlikti kitą blaivumo testą ir duota pasirašyti kažkokį dokumentą. Kaltinamasis atsisakė, kadangi ten nebuvo nieko užpildyta. Jis pasakė, kad nežino ką pasirašo, todėl nepasirašinės. Neatsimena, ar kaltinamasis prašė vertėjo paslaugų. Jis jo to neprašė (t. 2, b. l. 61–62).
Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas. Turėjo ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio arba atsisakymo nusistatyti girtumą. Kiek pamena su asmeniu teko matytis du kartus: vieną kartą kai tik jis buvo sulaikytas, o antrą kartą – kai atvyko ikiteisminio tyrimo užbaigimui. Abu kartus su asmeniu bendravo rusų kalba. Pirmą kartą jie bendravo be vertėjo, nes asmuo tikriausiai jau buvo apklaustas. Antrą kartą kvietėsi vertėją. Kadangi jiems pirmą kartą ėjo susikalbėti rusų kalba, tai antrą kartą taip pat pakvietė rusų kalbos vertėją. Jeigu būtų nėję susikalbėti, jie tikrai būtų ieškoję latvių kalbos vertėjo. Jie susikalbėjo, todėl vertėjas buvo formaliai, kaip numato BPK. Antrą kartą jis buvo atsivežęs draugą, kuris buvo pristatytas kaip rusų kalbos žinovas. Kaltinamasis norėjo, kad šis asmuo pabūtų. Kartais, jeigu būdavo neaiškus koks procesinis terminas ar kas, tas draugas patikslindavo, bet esmė buvo aiški. Kaltinamasis suprato apie ką eina kalba. Tiek jis suprato ką D. M. jam sako, tiek ir šis, suprato jį. Bendravime problemų nebuvo. Kaltinamasis latvių kalbos vertėjo neprašė. Mano, kad nebuvo perrašinėjamas kitų asmenų surašytas tekstas. Tokio poreikio nebuvo, nes kai dalyvauja vertėjas, užtenka tik kaltinamojo parašo. Filmuotoje medžiagoje matosi kaip vyksta pokalbis tarp pareigūnų ir kitų asmenų, kaip kaltinamasis sėdi už automobilio „Volvo“ vairo, po to automobilis pajuda kažkiek metrų į priekį ir sustoja. Tada matosi, kad išlipa kaltinamasis ir prieina prie transporto priemonės, o pareigūnas K. R. paprašo pasitikrinti girtumą (t. 2, b. l. 63–64).
2019 m. gegužės 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog vaizdo įrašas peržiūrimas tarnybiniame kompiuteryje, kuriame yra vaizdo kameros, prisegtos prie policijos pareigūno drabužių filmuota medžiaga. Įraše matomas policijos tarnybinio automobilio vidus, atidarytos priekinės keleivio durys ir prie jų esantys žmonės. Įraše girdisi vyrų ir moterų balsai anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, kurie vienas kitą peršaukia, kalba emocingai. Pro atidarytas tarnybinio automobilio dureles matosi ir dešinėje šio automobilio stovintis automobilis „Volvo XC90“. Praėjus 1 min. 30 sek. nuo įrašo pradžios pasimato, kad automobilio „Volvo“ vairuotojo durelės atidarytos, už vairo sėdi mėlynos spalvos viršutinės kūno dalies drabužį vilkintis asmuo. 1 min. 42 sek. nuo įrašo pradžios automobilis „Volvo XC 90“ lėtai pradeda važiuoti į priekį, pavažiavęs keletą metrų sustoja (1 min. 50 sek. nuo įrašo pradžios), matosi kaip iš jo vairuotojo vietos išlipa mėlyną džemperį vilkintis asmuo, tai yra kaltinamasis. Tuo metu įraše pasigirsta kaip policijos pareigūnas pasako, kad reikės pasitikrinti girtumą, matomas ruošiamas naudoti alkotesteris. Po to matosi, kad prie tarnybinio policijos automobilio atidarytų keleivio durų prieina D. M. ir atsisako pasitikrinti girtumą. Toliau mąstosi, kad policijos pareigūnas, prie kurio drabužių pritvirtintas šį įrašą nufilmavusi kamera, išlipa iš tarnybinio automobilio, priėjęs prie D. M. jį nusiveda. Toliau matosi atidaromos tarnybinio automobilio galinės durelės, kur yra įrengta laikino sulaikymo vieta, ir įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 38–39).
2019 m. gegužės 19 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, 2019 m. gegužės 19 d. 2 val. 9 min. vyriausiasis patrulis K. R. dirbdamas su vyriausiąja patrule V. M. ir nuvykęs į (duomenys neskelbtini) autokroso trasą dėl ten kilusio konflikto užfiksavo, kad Latvijos Respublikos pilietis D. M., būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairavo automobilį „Volvo XC90“ ir vengė blaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 8).
2019 m. gegužės 19 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta D. M. nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena ir nerišli kalba (t. 1, b. l. 9).
2019 m. gegužės 19 d. sprendime nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo užfiksuotas D. M. kaip vairuotojas vengiantis neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 10).
2019 m. gegužės 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, fotolentelėje užfiksuotas transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas iš įtariamojo D. M. (t. 1, b. l. 11–13; 14–26).
Automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas ir saugomas individualioje įmonėje (toliau – IĮ) ,,Jomamotors“, adresu: Tauragė, Paberžių g. 7 (t. 1, b. l. 28, 29).
2019 m. spalio 2 d. rašte AS „mogo“ nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. tarp AS „mogo“ ir D. M. buvo sudaryta atvirkštinio lizingo sutartis. AS „mogo“ neturėjo informacijos, kad transporto priemonė galėtų būti naudojama nusikaltimui įvykdyti. Be to prašo grąžinti transporto priemonė jos teisėtam savininkui AS „mogo“. AS „mogo“ teigia, kad nusikaltime dalyvavusi transporto priemonė nebus grąžinta nuomininkui (t. 2, b. l. 29, 37).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamojo D. M. veika, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis laikotarpyje nuo 2 val. 20 min. iki 2 val. 40 min. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o vėliau apklausiamas pozicijos dėl kaltės pripažinimo ar nepripažinimo neišsakė. 2019 m. gegužės 19 d. apklausose D. M. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaime vykstančias motokroso varžybas atvažiavo automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į mototrasą vartojo alkoholį, gėrė alų. Išgėrė 4 skardines 0,5 l talpos alaus. 2 val. kilo konfliktas. Į motokroso teritoriją atvyko policijos pareigūnai. Jis stovėjo ir parodė asmenis, kurie norėjo jį sumušti. Tada nuėjo į automobilį „Volvo XC90“. Automobilio buvo užvestas variklis nuo 2019 m. gegužės 18 d. 22 val., kadangi tuo metu automobilyje miegojo vaikas. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą ir išsiėmė cigaretę, prisidegė cigaretę automobilyje esančiu mašininiu žiebtuvėliu. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie policijos pareigūnų. Jam policijos pareigūnai paaiškino, kad jis vairavo automobilį, liepė pūsti. Jis atsisakė pasitikrinti girtumą, kadangi automobilio jis nevairavo apie 6 valandas. Automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. 2019 m. gegužės 29 d. apklausoje kaltinamasis parodė, kad atvažiavo į autokroso trasą, kur įsikūrė, išgėrė alkoholio. Jis viso išgėrė 5 ar 6 skardines nestipraus alaus. Kilus konfliktus, jis iškvietė policiją. Neprisimena važiavo savo automobiliu pasitikti policijos ar nevažiavo. Jei važiavo, tai ar jis vairavo automobilį. Taip pat neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį tuo metu kai buvo atvykusi policija. Atsimena tik tiek, kad policijos pareigūnai norėjo patikrinti jo girtumą sakydami, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet jis nesutiko to padaryti, sakydamas, kad automobilio nevairavo, nes neprisimena, kad jį būtų vairavęs. Jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą tikrintis girtumą transporto priemonę vairavusiam asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet jis pasakė, kad neprisimena jog būtų vairavęs automobilį, todėl girtumo nesitikrino.
Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholį. Atvykęs policininkas kalbėjo lietuvių kalba, kažką aiškino, bet jis nesuprato ko jis iš šio nori. Jie bandė kalbėti angliškai, bet niekas nesuprato. Jis rusiškai nekalbėjo, nes ja labai blogai kalba. Varžybų dalyviai bandė jiems padėti susikalbėti. Mano, kad jie teisinės terminologijos nežinojo. Pareigūnas nesugebėjo jam suprantama kalba paaiškinti dėl ko jis yra kaltinamas. Policininkas rankose parodė kažkokį aparatą, panašų į alkotesterį, ir davė pasirašyti kažkokius popierius, bet jis nepasirašė. Jeigu būtų supratęs policijos reikalavimą tikrintis girtumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, būtų pasitikrinęs. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes jam niekas nepaaiškino kam to reikia. Jis klausė kam to reikia, o jam ženklais parodė lyg automobilio vairą, todėl jis atsisakė tikrintis. Jis neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį. Vėliau teigė, kad jis automobilio nevairavo ir į jį įlipęs nebuvo. Jo transporto priemonė buvo uždaroje teritorijoje, netoli jų palapinės. Apklausoje bandė bendrauti rusų kalba su vertėjo pagalba. Tuomet suprato ne viską, o ko nesuprasdavo vertėja vertė su programėle „Google translate“ iš rusų kalbos į latvių kalbą. Negali pasakyti, ar apklausoje sakė tiesą, nes protokolą ne jis surašė. Protokolą pasirašė, nes jam kažkiek buvo išversta į rusų kalbą. Jam niekas nepasiūlė lietuvių–latvių vertėjo. Surašyto savo ranka teksto perskaityti negali. Vertėja, kuri dalyvavo apklausoje, parašė šį tekstą ant lapo ir paprašė, kad jį perrašytų ant protokolo ir pasirašytų. Po to vyko kita apklausa. Ten vėl dalyvavo rusų kalbos vertėja. Jo antroje apklausoje niekas nieko neliepė rašyti. Tada jam reikėjo tik pasirašyti. Apklausos esmę suprato. Policijos komisariate suprato, kad yra kaltinamas už tai, kad vairavo išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo advokatas. Jis paaiškino jam jo teises. Pareigūnai sako netiesą, kadangi jis automobilio nevairavo. Jie galėjo jį sumaišyti. Latvijoje baudžiamoji atsakomybė už tokį nusikaltimą netaikoma.
Sistemiškai analizuojant kaltinamojo D. M. parodymus matyti, jog jis, kalbėdamas apie įvykį, nebuvo visiškai nuoseklus, jo dėstomos įvykio aplinkybės prieštarauja liudytojų parodymams, taip pat ir kitai byloje surinktai medžiagai.
Ginčo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs nekilo. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis ir liudytojas G. Z. 2019 m. gegužės 19 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. M. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, jo neadekvati elgsena, nerišli kalba. Šias nustatytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. M. ir K. R., kurie buvo arti kaltinamojo. Taip pat pažymėjo, kad atvykus prie pagrindinio kelio, nepastebėjo, kad asmuo yra neblaivus, nes jis emocionaliai pasakojo, kad jie važiuotų paskui jį, be to, tarp jų buvo atstumas.
Tačiau kaltinamasis iškėlė versiją, kad jis nevairavo automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būdamas palapinėje matė, kad nuo latvių stovyklavietės link uždaros teritorijos vartų nuvažiavo džipas „Volvo“, palaukė kol atvyko policijos automobilis ir džipas bei policijos automobilis nuvažiavo prie latvių stovyklavietės. Kas vairavo tuo metu džipą nematė. Šią D. M. iškeltą versiją paneigia ir liudytojų policijos pareigūnų K. R. ir V. M. parodymai. Liudytojas K. R. nurodė, kad atvykus nurodytu adresu prie trasos, ant pagrindinio kelio, juos pasitiko kaltinamasis su automobiliu „Volvo“. Asmuo sėdo už automobilio „Volvo“ vairo, o jie iš paskos apie pusantro kilometro važiavo paskui jį, nuo trasos viršaus iki beveik trasos galo. Kol įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes, pastebėjo, kad kaltinamasis vėl įsėda į automobilį „Volvo“ ir transporto priemonė pajuda. Kaltinamasis pavažiavo keletą metrų. Pats sustojo ir vėl priėjo prie jų automobilio. Tas pačias įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytoja V. M. Taip pat minėtas liudytojas G. Z. nurodė, kad matė kaip kaltinamasis pavažiavo nuo policijos pareigūnų kelis metrus ir vėl grįžo prie policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas šią matytą aplinkybę dar detalizavo, nurodydamas, kad latvis policijos pareigūnui pasakė, kad jie niekur nevažiavo, tik patraukė automobilį į priekį, kad į jį nešviestų policijos automobilio šviesos, nes jame yra išsigandęs sūnus. Tai netiesiogiai patvirtina ir byloje esanti skaitmeninė laikmena, iš kurios matyti, kad netoli policijos pareigūnų esančio automobilio galinės šviesos užsidegusios, jos šiek tiek pajuda. Taigi teismas laiko, kad kaltinamasis 2019 m. gegužės 18 d. laikotarpyje nuo 2 val. 20 min. iki 2 val. 40 min. 2 kartus važiavo su automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): pirmą kartą pasitinkant policijos pareigūnus nuo (duomenys neskelbtini) trasos viršaus iki beveik trasos galo, o antrą kartą apie 2 metrus trasoje, norėdamas patraukti automobilį.
Kaltinamasis teigia, kad viskas įvyko Pavilkijo autokroso trasos teritorijoje. Tai yra uždara trasa. Toje trasoje gali dalyvauti asmenys nuo 5 metų amžiaus ir eismas ten ribojamas. Šiuo atveju D. M. automobilį vairavo ne kaip sportininkas, kuriam besitreniruojant ar dalyvaujant varžybose, trasoje negalioja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai, o važiavo automobiliu kaip eilinis pilietis, varžyboms pasibaigus. Darytina išvada, kad D. M. privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, KET 14 punkto reikalavimu, draudžiančiu vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims.
Kaltinamasis D. M. kiekvieną kartą duodamas parodymus nurodydavo vis skirtingas priežastis, kodėl jis nesutiko pasitikrinti neblaivumą. Pirmiausiai nurodė, kad jam policijos pareigūnai paaiškino, kad jis vairavo automobilį, liepė pūsti. Jis atsisakė pasitikrinti girtumą, kadangi automobilio jis nevairavo apie 6 valandas, vėliau nurodė, kad policijos pareigūnai norėjo patikrinti jo girtumą sakydami, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet jis nesutiko to padaryti, sakydamas, kad automobilio nevairavo, nes neprisimena, kad jį būtų vairavęs. Jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą tikrintis girtumą transporto priemonę vairavusiam asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet jis pasakė, kad neprisimena jog būtų vairavęs automobilį, todėl girtumo nesitikrino. Galiausiai nurodė, kad jeigu būtų supratęs policijos reikalavimą tikrintis girtumą, nes gresia baudžiamoji atsakomybė, būtų pasitikrinęs. Nors liudytojas G. Z. nurodė, kad įvykio vietoje Latvijos piliečiams vertėjavo ten buvę kiti lietuviai, o jis pats kelis žodžius pasakė rusiškai, kelis – angliškai, kažką rodė ir gestais, bet žodis žodin policijos pareigūnų pasakymų nevertė, tačiau policijos pareigūnai K. R. ir V. M. nenurodė, kad G. Z. būtų jiems padėjęs susikalbėti su kaltinamuoju D. M. Minėti policijos pareigūnai nurodė, kad jiems aiškintis įvykio aplinkybes padėjo S. G. ir M. V., kurie įvykio metu buvo blaivūs. Pareigūnai kalbėjo lietuviškai, o lietuviai asmenys kaltinamajam vertė į rusų kalbą, o ką pasakydavo latvis, šie jiems išversdavo į lietuvių kalbą. Pagrinde buvo kalbama rusiškai. Kartais ir angliškai. Laisvai rusų kalba kalbėjo tiek lietuviai, tiek latviai. Latviai tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendravo su kaltinamuoju rusų kalba. Negali pasakyti, kad labai gerai kalba rusiškai. Pabandė paaiškinti tai, ką sakė policija, t. y. kad reikia tikrintis blaivumą, stengėsi paaiškinti kas gresia atsisakius tai daryti. Jeigu gerai pamena, kaltinamasis klausė kodėl jis turi tikrintis, nes nevairavo. Buvo kalbėta dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Kaltinamasis kategoriškai nesakė, kad nesitikrins, tik sakė, kad sutinka tikrintis girtumą, jeigu to tikslas nėra, kad jis vairavo išgėręs. Taigi teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam buvo tinkamai išaiškintos vengimo pasitikrinti blaivumą pasekmės, jas tiksliai kaltinamajam išvertė liudytojas M. V., o šis tyčia vengė pasitikrinti blaivumą.
Kaltinamasis nurodo, kad Latvijoje baudžiamoji atsakomybė už tokį nusikaltimą netaikoma. Šiuo atveju galioja bendroji taisyklė, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis atsisakydamas tikrintis blaivumą veikė savo rizika.
Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesupranta rusų kalbos. Į bylą pateikė priedą prie atestato apie bendrą vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis mokėsi šias užsienio kalbas: anglų ir vokiečių. Rusų kalbos įvertinimo nėra gavęs. 2019 m. gegužės 19 d. įtariamojo apklausos protokole D. M. ranka yra rusiškai parašytas sakinys ir šis jo pasirašytas, tačiau kaltinamasis teigia, kad vertėja, kuri dalyvavo apklausoje, parašė šį tekstą ant lapo ir paprašė, kad jį perrašytų ant protokolo ir pasirašytų. Jis negali parašyti teksto net perskaityti. Pažymėtina, kad minėtoje apklausoje dalyvavo tyrėja V. M., kuri surašė protokolą, pats kaltinamasis, vertėja V. K., bei D. M. gynėjas advokatas V. J., todėl reikiama teisinė pagalba jam buvo teikiama. Nei vienam minėtam asmeniui neatrodė, kad kaltinamasis nemokėtų rusų kalbos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateiktas nei vienas skundas, kaltinamasis neprašė latvių kalbos vertėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nurodė, kad įvykio vietoje nepasirašinėjo ant popierių, kurių nesuprato. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. gegužės 19 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kur kaltinamasis atsisakė nuo parašo. Iš skaitmeninės laikmenos matyti, kad kaltinamasis prie policijos pareigūnų automobilio su policininkais bendrauja rusų kalba. Liudytojams K. R. ir V. M. nekilo jokių abejonių, kad kaltinamasis kažko nesupranta. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su asmeniu teko matytis du kartus. Abu kartus su asmeniu bendravo rusų kalba. Pirmą kartą jie bendravo be vertėjo, nes asmuo jau buvo apklaustas. Antrą kartą ikiteisminio tyrimo užbaigimui kvietėsi vertėją. Kadangi jiems pirmą kartą ėjo susikalbėti rusų kalba, tai antrą kartą taip pat pakvietė rusų kalbos vertėją. Jie susikalbėjo, todėl vertėjas buvo formaliai, kaip numato BPK. Jeigu būtų nėję susikalbėti, jie būtų ieškoję latvių kalbos vertėjo. Antrą kartą jis buvo atsivežęs draugą, kuris buvo pristatytas kaip rusų kalbos žinovas. D. M. norėjo, kad šis asmuo pabūtų. Kartais, jeigu būdavo neaiškus koks procesinis terminas ar kas, tas draugas patikslindavo, bet esmė buvo aiški. Nors liudytojas M. V. parodė, kad negali garantuoti, kad kaltinamasis suprato ką jis šiam išvertė, nes jų pokalbis buvo sunkus, kaltinamasis rusų kalba kalbėjo sunkai, tačiau šiuo atveju teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis nesupranta rusų kalbos ir ja nešneka.
Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų K. R., V. M., G. Z. ir M. V. parodymais. Liudytojai parodymus davė prisiekę, apkalbėti D. M. ar jam pakenkti pagrindo neturi, be to, jų nurodytos aplinkybės sutampa pateiktais vaizdo įrašais. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl D. M. kaltės, todėl kaltinamojo D. M. iškelta versija, kad jis nevairavo automobilio, nesupranta rusų kalbos, kad jam nebuvo išaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai atmetama. Kaltinamojo D. M. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant kaltinamajam D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis; charakteristikoje nurodoma, kad savo tiesiogines pareigas vykdo sąžiningai ir profesionaliai. Jis neturi darbo disciplinos pažeidimų, darbo vietoje nėra buvęs apsvaigęs nuo alkoholio; duomenų ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus bausmę – 70 MGL (BBND) baudą.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam D. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Nustatyti, D. M., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 19 d.
D. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gegužės 19 d. 3 val., paleistas 2019 m. gegužės 20 d. 13 val. 16 min., todėl į bausmę įskaitytinas šis sulaikymo laikotarpis (t. 1, b. l. 69–70, 85).
Kaltinamajam D. M. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėtos transporto priemonės savininkas yra AS „mogo“, kaltinamasis nėra sumokėjęs visų lizingo įmokų. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš D. M. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)4, vertę, t. y. 3 654 Eur (be PVM). Neskirti D. M. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. LL4844, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. M.
Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.
Skaitmeninės informacijos laikmenos (kompaktiniai diskai), paliktinos baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 70 MGL (BBND) (3 500 Eur) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2019 m. gegužės 19 d. 3 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 13 val. 16 min., t. y. vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL(BBND) dydžio baudai (1:2) ir nustatyti galutinę bausmę – 68 MGL (BBND) (3 400 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamajam D. M. (D. M.) kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. M. (D. M.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.
Nustatyti, kad D. M. (D. M.), specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 19 d.
Paskirti D. M. (D. M.) BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš D. M. (D. M.) automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 654 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) valstybės naudai, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Transporto priemonė – automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas D. M. (D. M.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Skaitmeninės informacijos laikmenas (kompaktinius diskus) palikti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;
2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
3. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
4. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas;
5. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas;
6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB;
7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.