Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. L., dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui R. M., kaltinamajam A. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui, nukentėjusiajam R. D., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) , teistas:

2002-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2004-01-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 25 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 2 d., pagal 2004-01-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2002-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu; paskirta galutinė bausmė – 1 m. 10 mėn;2004-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. - 10 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 8 d., 2004-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-01-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu; paskirta galutinė bausmė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimu su 16 litų vertės turto konfiskavimu; 2004-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 2004-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2002-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu; paskirta galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimas su 100 litų vertės turto konfiskavimu; 2005-09-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė iš dalies subendrinta su 2004-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 m. 21 d. laivės atėmimo bausme; galutinė bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2005-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2005-09-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 m. 4 mėn. laivės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2004-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;2007-12-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 159 str., 178 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo bausme; 2008-02-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 159 str. - 3 m. laisvės atėmimo bausme, 2008-05-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta su 2008-02-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007-12-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2011-01-02 paleistas iš įkalinimo vietos, atlikus bausmę; 2011-12-29 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2012-07-20 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn.; 2014-01-31 paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę; 2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimas; Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi teismo nuosprendis nepakeistas; 2015-05-05 Akmenės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 12 mėn., kurį Šiaulių apygardos teismas 2015-09-17 nutartimi paliko nepakeistą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

2015 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamasis A. Š., atvykęs pas nukentėjusįjį R. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ., susitarė su juo žodžiu dėl benzininio pjūklo „Stihl MS211“, kurio vertė 460 eurų, ir dviejų benzininio pjūklo grandinių, kurių bendra vertė 28 eurai, paskolinimo. Minėtus daiktus tą pačią dieną A. Š. pasiėmė ir jų nukentėjusiajam R. D. negrąžino, ir tokiu būdu, apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą - benzininį pjūklą „Stihl MS211“, kurio vertė 460 eurų, ir dviejų benzininio pjūklo grandinių, kurių bendra vertė 28 eurai, padarydamas nukentėjusiajam R. D. 488 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. keitė savo parodymus, tai pripažindamas kaltę, tai ją neigdamas. Jis pripažino, kad skolinosi iš nukentėjusiojo benzininį pjūklą, jo negrąžino, nes pardavė, tačiau neigia, turėjęs tyčią apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą. Parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena, bet prisimena, kad tai buvo 2015 m. apie kovo mėn., su I. D., S. Ž. ir A. K. važiavo pas I. D. į namus, Skuodo m., pasiimti daiktų, nes pas ją buvo palikęs garso aparatūrą, telefoną ir kitus daiktus. Nuvažiavęs pas I. D., susidėjęs daiktus, kartu su I. D. ir dviem jos vaikais nuvyko pas I. D. tėvus, pas kuriuos yra buvęs ir anksčiau, nes iš jų norėjo pasiimti benzininį pjūklą supjauti medžiams, kurie buvo (duomenys neskelbtini) kaime, be to, buvo kilusi mintis užsidirbti pinigų pjaunant medžius. Po to, pasiėmus benzininį pjūklą, kartu su I. D., S. Ž. ir A. K. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Kadangi I. D. susirašinėjo žinutėmis su tokiu S. D., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tai I. D. ir paliko pas jį, o jis su S. Ž. ir A. K. nuvažiavo pas savo pažįstamą R. J., kuris gyveno Ad (duomenys neskelbtini) . Nuvažiavę į Akmenę, A. K. išleido jį Akmenėje, jis visus turėtus daiktus, taip pat benzininį pjūklą, nusinešė pas R. J., pas kurį kartu ir su S. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus. Ar jis siūlė R. J. pirkti benzininį pjūklą, jis neprisimena, nes buvo neblaivus. Praėjus parai laiko, jam parašė I. D. ir prašė grąžinti jai jos daiktus. Jis jai sakęs, kad ji pasiimtų savo daiktus, tačiau ji vis nepasiėmė. Toks susirašinėjimas tęsėsi tris dienas, o po to jis turėjo išvykti į Norvegiją, daiktus pasidėjo pas tokią močiutę, bet, kadangi jam reikėjo pinigų, jis benzininį pjūklą, priklausantį nukentėjusiajam pardavė (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės Maxima. Prieš išvykstant nukentėjusiajam R. D. benzopjūklo neperdavė, nes neturėjo automobilio, neturėjo nukentėjusiojo telefono numerio. Jis su I. D. nebuvo pora. Jis neturėjo jokio tikslo apgauti nukentėjusiojo. Nors su I. D. kalbėjosi apie sodybos nuomą, tačiau su I. D. norėjo gyventi ne jis, o S. Ž.. Apie tai, kad I. D. kreipėsi į policiją dėl benzininio pjūklo, jis sužinojo tik iš kaltinamojo akto. Kaltinamasis, sakydamas paskutinįjį žodį, nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo už tai, kad apgavo jį ir jo šeimą. Po bausmės atlikimo, žada daugiau nebenusikalsti.

Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad 2015 m. sausio ar vasario mėn., tiksliai datos nepamena, pas jį į namus atvyko jo dukra I. D. su vaikais, buvo ir kaltinamasis. Atsivežė butelį, visi kartu išgėrinėjo, dukra I. D. džiaugėsi geru gyvenimu, sakė, kad A. Š. yra labai geras žmogus, su kuriuo ji sugyvena, jis myli ją ir jos vaikus, žada kartu gyventi. Jam pasirodė, kad dukra ir kaltinamasis yra pora, jie vienas kitą myli, dukra visą vakarą sėdėjo kaltinamajam ant kelių. Tą dieną dukra I. D. jam pasakiusi, jog ji su kaltinamuoju išsinuomojo sodybą prie (duomenys neskelbtini) , kur žada kartu su A. Š. gyventi, taip pat sakė, kad sodybos savininkas paliko tris priekabas medžių, kurias reikia susipjauti, dukra paprašė jo paskolinti benzopjūklą malkoms susipjauti. Kitą dieną, atvažiavo jo dukra su vaikais, kaltinamasis ir dar du vyriškiai, o jis patikėjęs dukters ir kaltinamojo pasakojimu, ir laikydamas A. Š. savo dukters artimu draugu, paskolino dukrai benzopjūklą, dvi grandines, dar tepalų. Benzininį pjūklą padavė kaltinamajam A. Š. tiesiai į rankas. Dukra I. D. jam pasakiusi, kad susipjovus malkas, benzininį pjūklą grąžins. Kitą dieną jo sutuoktinė skambino dukrai, klausė, ką ji veikianti. Jam yra žinoma, kad dukra I. D. jo žmonai papasakojo, kad tvarkosi sodyboje, valo dulkes, o A. Š. pjauna malkas. Pokalbio metu dukra I. D. paklausė jo žmonos, ar yra benzininio pjūklo įsigijimo dokumentai. Jam buvo labai keista, kam dukrai reikalingi benzininio pjūklo dokumentai. Vėliau dukra I. D. prisipažino jam, kad A. Š. dingo, ją paliko, nebėra ir benzopjūklo, ir ji dėl to kreipėsi į policiją. Jam dukra taip pat sakiusi, jog kaltinamasis jai grasino, sakė, jei kreipsis į policiją, išėjęs iš kalėjimo, ją nužudys. Po to, supratęs, kad yra apgautas, kreipėsi į policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Pats kaltinamajam neskambino, nereikalavo grąžinti benzininio pjūklo ir grandinių, kiek jam žinoma tokius reikalavimus A. Š. reiškė jo dukra I. D.. Vėliau benzininis pjūklas buvo surastas, ir jam grąžintas. Jam negrąžintos dvi benzininio pjūklo grandinės, bet kaltinamajam dėl jų pretenzijų neturi. Benzininio pjūklo vertė - apie 500 eurų.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m., žiemos pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, jam paskambino kaltinamasis A. Š., prašydamas pas jį pasidėti kelis savo daiktus. Jam neprieštaravus, pavakaryje, A. Š. atvyko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) , kartu su S., kurio pavardės jis nežino. Kaltinamasis rankose turėjo muzikinį centrą su dviem garso kolonėlėmis, benzininį pjūklą, ir maišą, kuriame buvo rūbai. Tą vakarą A. Š. su Sauliumi buvo atsinešę pakuotę alaus ir jie visi drauge gėrė alų. Saulius vis kažkur išeidavo, tai pareidavo. Kažkokiu metu, jiems begeriant alų, jis nuėjo miegoti, nes buvo girtas. Kai jis pabudo ryte, namuose nebebuvo nei A. Š., nei S., nei jų atsineštų daiktų. Jis prisimena, kad A. Š. jam siūlė pirkti DVD leistuvus, televizorių, ir benzininį pjūklą. Kaltinamasis jam sakė, kad neturi pinigų maistui, todėl jis du DVD leistuvus ir televizorių nupirko už 100 litų, o benzininio pjūklo nepirko, nes jam jo nereikėjo. Apie tai, kad šie daiktai buvo vogti, jis nieko nežinojo. Kitą dieną, po išgertuvių jis buvo darbe, ir jam tuo metu paskambino jo sugyventinė V. J. ir pranešė, kad pas jų buvo policijos pareigūnai, o kartu su jais ir I. D., iš kurios buvo pavogti daiktai, bei S. Ž..

Liudytoja L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau kažkurią diena jos dukra I. D., paskambinusi jai ir paaiškinusi, kad A. Š. surado jiems gyventi sodybą kažkokiame vienkiemyje, yra malkų, tačiau jas reikia susipjaustyti, paklausė, ar tėvas negalėtų paskolinti jiems benzininio pjūklo. Jos dukra I. D. su kaltinamuoju A. Š. pas juos į namus, (duomenys neskelbtini) , buvo atvažiavę keletą kartų. Jie sakė, kad yra pora. A. Š. jau pirmą kartą atvažiavęs pas juos, domėjosi, ar jos vyras turi benzininį pjūklą, tačiau tą kartą jis iš vyro pjūklo nesiskolino. 2014 m. gruodžio pabaigoje, ar 2015 m. sausio pradžioje, tikslios datos negalinti pasakyti, I. D. su vaikais, A. Š. ir S. Ž., bei dar su vienu vyriškiu, kuris buvo automobilio vairuotojas, ir, kurio nei vardo, nei pavardės negali pasakyti, atvažiavo pas juos į namus. A. Š., jai girdint, pasakojo apie esą išnuomotą sodybą vienkiemyje. Ji mačiusi, kad jos vyras R. D. benzininį pjūklą padavė A. Š. tiesiai į rankas, ką R. D. dar prie šio pjūklo padavė kaltinamajam, ji negali pasakyti. Dar tą vakarą A. Š. norėjo, kad I. D. jų namuose pasiliktų su vaikais, o jis su draugais vienas galėtų vykti į tą išnuomotą sodybą, tačiau jos dukra nesutiko, ji paliko pas juos vaikus ir su tais trim vaikinais išvažiavo. Ji I. D. vėliau paskambino telefonu ir paklausė, kaip sekasi, tai ji jai pasakiusi, kad tvarkosi naujuose namuose. Tačiau kitą dieną I. D. telefonu paskambino ir jau pasakė, kad jiems bevažiuojant į Akmenę, A. Š. ją palikęs kažkokiame kaime vieną, pasiėmęs jos daiktus, taip pat ir benzininį pjūklą, pas jos dukrą nebegrįžo. Jai I. D. sakiusi, kad A. Š. benzininį pjūklą išnešė parduoti. Ji su S. Ž. ketino eiti į Akmenės policiją rašyti pareiškimo. Vėliau, kada tiksliai, jau nebepasakys, L. D. I. D. davė ir benzopjūklo įsigijimo dokumentus.

Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo nuvykusi pasiimti senatvės pensijos, ir Naujosios Akmenės mieste, prie didžiosios Maximos parduotuvės, prie jos priėjęs jai nepažįstamas vyras, pasiūlė jai pirkti benzininį pjūklą. Ji jo dar paklausė, ar nėra vogtas, tas vyras jai atsakė, kad ne. Ji už benzininį pjūklą sumokėjo jam 70 eurų. Šį pjūklą ji parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) . Ji vėliau sužinojo, kad benzininį pjūklą nusipirko iš A. Š.. Ji pirko tik benzininį pjūklą, jokių papildomų grandinių prie jo nebuvo. Šioje byloje ji civilinio ieškinio nereiškia, jai žala nepadaryta, ji nieko iš A. Š. nenori.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie tris metus. 2015 metais, gal pavasarį, tiksliai laiko neprisimena, A. Š. jo paprašė, kad jis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) nes jis turi iš kažkokios merginos pasiimti savo daiktus. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas pirmą kartą matytą I. D., kur A. Š. pasiėmė savo daiktus. Po to į automobilį įsėdo S. Ž., I. D. ir A. Š.. Jie visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) , kur gyvena I. D. tėvai. Ten A. Š. nuėjo šnekėtis su I. D. tėvu, išgėrė alaus, po to, jiems bešnekant I. D. tėvas, atnešė benzininį pjūklą, kurį padavė A. Š. į rankas. Kiek jis suprato iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbio, kad A. Š. pjūklą skolinasi trumpam laikui. Kam A. Š. reikėjo benzininio pjūklo, jis nesigilino, tik girdėjo, kad pjūklas buvo reikalingas malkoms pjauti. Jam buvo žinoma, kad A. Š. uždarbiavo pjaudamas malkas, todėl pamanė, kad pjūklo jam reikia uždarbiavimui. Taip pat iš A. Š. ir nukentėjusiojo pokalbio suprato, kad apie pjūklo skolinimąsi jie kalbasi ne pirmą kartą. Kai nukentėjusysis atnešė pjūklą, jis jį padavė kaltinamajam, ir šis minėtą pjūklą nunešė į automobilį ir pasidėjo sau po kojomis priekinėje keleivio sėdynėje. Po to iš Skuodo, jie nuvažiavo į Pavienių kaimą, kur paliko I. D., o jis, S. Ž. ir A. Š. nuvažiavo į Akmenę, kur miesto centre prie „Akmenės baro“ jis išleido A. Š.. A. Š. susirinko visus savo daiktus, tuo pačiu ir benzininį pjūklą, kurį buvo pasiėmęs iš (duomenys neskelbtini) , ir nuėjo gatve einančia palei kavinę. Jis nematė, kur nuėjo A. Š., nes jis iškart nuvažiavo namo.

Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gruodžio mėn., tiksliai datos neprisimena, ji susipažino su kaltinamuoju A. Š.. Ji su juo bendravo, buvo pas juos namuose apsistojęs, manė, kad jis yra jos gyvenimo draugas, ir jie yra pora. Dar prieš įvykį, jie kartu su A. Š. buvo kartu nuvykę pas jos tėvus į svečius, tuomet kaltinamasis A. Š. ir sužinojo, kad jos tėvas R. D. turi benzininį pjūklą, nes jie kalbėjosi apie miško kirtimą ir ūkio darbus. Vieną dieną, 2015 m. sausio mėn pradžioje, atvykęs kaltinamasis A. Š., jai pasakęs, kad prie (duomenys neskelbtini) , yra išnuomojęs sodybą, kurioje jie kartu su jos vaikais galės apsigyventi. Kaltinamasis taip pat užsiminė, kad neva toje išnuomotoje sodyboje yra malkų, kurias reikia susipjauti. Tuomet jos A. Š. ir įkalbėjo, kad ji paprašytų savo tėvo paskolinti benzininį pjūklą, nes reikia supjauti medžius. Ji sutiko tai padaryti, nes A. Š. pasitikėjo ir nieko blogo neįtarė ir nepagalvojo. Tai galėjo būti 2015 m. sausio mėnesio viduryje, kai ji su A. Š., S. Ž. ir K., kurio vardo nežino, pastarojo vairuojamu automobiliu, nuvyko pas savo tėvų į kaimą. Ji tėvo paprašė, kad jai ir A. Š. jis paskolintų benzininį pjūklą. Ji tėvui papasakojo, kad A. Š. išnuomojo sodybą (duomenys neskelbtini) r. ir, kad A. Š. nori ten supjauti esančias malkas, kad ji su juo ten kelsis gyventi. Ji matė, kaip jos tėvas R. D. A. Š. į rankas padavė benzininį pjūklą, dėl kitų daiktų, tokių kaip grandinių ar tepalų, I. D. nieko negali pasakyti, nes nematė, ar tėvas jas A. Š. davė. Tą patį vakarą ji su A. Š., S. Ž. ir K.išvažiavo. A. Š. buvo pažadėjęs ją nuvežti į jo išnuomotą sodybą, tačiau vairuotojas į jokią sodybą nenuvežė, o visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten ją A. Š. paliko pas kažkokį draugą Svajūną, o pats su S.i ir K. išvažiavo. Tą patį vakarą I. D. gavo iš S. Ž. SMS žinutes, kad A. Š. ją apgavo ir ketina parduoti jos tėčio benzininį pjūklą. S. Ž. atvažiavo jos pasiimti ir jie išvyko į Akmenę. Jai skambino jos mama, ji mamai pamelavo, kad ji išnuomotoje sodyboje valo dulkes, o A. Š. pjauna malkas, nes manė, kad pjūklą dar kaip nors susigrąžins. Ji skambino A. Š., tačiau jis neatsakė, nuolat rašė jam SMS žinutes, prašė, kad A. Š. grąžintų benzininį pjūklą, į ką A. Š. atsakydavo jai, kad viskas bus gerai ir jis tą pjūklą grąžins. Kitą dieną, paprašė savo tėvo, kad šis duotų jai pjūklo dokumentus, nes jų reikėjo, rašant pareiškimą policijai. Ji kartu su S. Ž. ir policijos pareigūnu buvo nuvykę į Akmenę, pas kažkokį tai R. J. į jo namus, nes manė, kad A. Š. ten ir pardavė ar paslėpė jos tėvo benzopjūklą, bet pjūklo niekur nerado. A. Š. jai benzininio pjūklo nebegrąžino.

2015-06-17 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamajam nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas įtariamajai I. D. nutrauktas, nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje požymių (1 t., b. l. 5-8).

2015-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. D. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Stihl MS 171,181,211 eksploatavimo instrukciją, prekybinis ženklas MS211, įrenginio gamyklinis numeris 278023820, ir pirkimo data 2010-01-16, pardavėjas UAB Artremas, Kretinga (1 t., b. l. 31-33).

2015-05-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja S. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui oranžinės spalvos benzininį pjūklą STIHL MS 211, įrenginio gamyklinis numeris 278023820 (1 t., b. l. 43).

2015-05-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad A. Š. pasiūlius parodyti R. D. priklausančio benzininio pjūklo buvimo vietą, jis parodė sodybą, kurioje turėtų būti nukentėjusiajam priklausantis turtas (1 t., b. l. 143-144).

2015-05-29 Skuodo rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2015-05-29 baigus įtariamojo A. Š. parodymų patikrinimą vietoje buvo nuspręsta nuvykti į jo namus, esančius Stadiono g. 9-5, Akmenė, kur kaip teigė A. Š. turi būti dvi benzininio pjūklo grandinės, tačiau apžiūrėjus sandėliuką jokių benzininio pjūklo grandinių nerasta (1 t., b. l. 145).

2015-06-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pateiktas benzininis pjūklas STIHL MS 211, ir protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 44).

Fotolentelėse užfiksuotas benzininio pjūklo techninės charakteristikos, gamyklinio numerio detalus vaizdas (1 t., b. l. 44-47).

2015-06-04 pakvitavimu nustatyta, kad nukentėjusiajam R. D. buvo grąžintas benzininis pjūklas STIHL MS 211, įrenginio gamyklinis numeris 278023820 (b. l. 49). 2015-06-04 R. D. pareiškimą nurodė, kad civilinio ieškinio nebereiškia, nes jam turtinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 17).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje sukčiavimo nusikaltimo padarinys – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo R. D. turtą - benzininį pjūklą „Stihl MS211“, 460 eurų vertės, ir dviejų benzininio pjūklo grandinių, bendros 28 eurų vertės. Kaltinamojo A. Š. kaltė dėl šios veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo R. D., liudytojų I. D., L. D., A. K., R. J., S. B. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga, taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, abejoti jų patikimumu, objektyvumu, nes jie yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs viso proceso metu, patvirtina, papildo vieni kitus, atitinka rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje fakto iš nukentėjusiojo paėmus jam priklausantį turtą - benzininį pjūklą ir dvi grandines, neginčijo, tačiau tvirtino tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą neturėjęs. Tokie kaltinamojo paaiškinimai teismo vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, sušvelninti savo padėtį, imant domėn, kad kaltinamasis keitė savo parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu, tai pripažįstant kaltę padarius nusikalstamą veiką, tai ją neigiant.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, apie kaltininko veikos subjektyviąją pusę sprendžiama ne tik pagal jo paties parodymus, bet ir pagal jo veikos objektyviuosius požymius. Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu konstatuotos veikos aplinkybės suponuoja vienintelę objektyvią ir pagrįstą išvadą - kaltinamojo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo, požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. ir nukentėjusiojo R. D. dukra I. D. artimai bendravo, liudytojos I. D. teigimu, jie buvo pora, ji pasitikėjo kaltinamuoju, tikėjosi kartu gyventi. Nei nukentėjusiajam R. D., nei liudytojai L. D. nekilo abejonių dėl jų dukters I. D. ir kaltinamojo A. Š., kaip poros, ketinančios kartu apsigyventi, santykių. Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis pažadėjo jai apsigyventi kartu neva tai išnuomotoje gyvenamojoje sodyboje, (duomenys neskelbtini) . Po ko, liudytoja I. D., patikėjusi kaltinamuoju dėl bendro jų gyvenimo, kartu su A. Š., ir ne vieną kartą, buvo nuvykę pas I. D. tėvą nukentėjusįjį R. D.. Tiek nukentėjusysis R. D., tiek ir liudytojos I. D., L. D. patvirtino, kad kaltinamasis A. Š. save pateikė kaip nukentėjusiojo dukters artimas draugas, ketinantis kartu su dukra apsigyventi išnuomotoje sodyboje. Visos šios aplinkybės ir sudarė pakankamą pagrindą, paskatino nukentėjusįjį pasitikėti kaltinamuoju, paskolinti jam šio prašomą benzininį pjūklą, juolab, paprašytas savo dukters, kuri taipogi besąlygiškai pasitikėjo A. Š.. Kaltinamojo naudota apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, patikinęs, kad benzininis pjūklas jam reikalingas tik supjauti malkoms, esančioms sodyboje, kurią neva tai išnuomojo nukentėjusiojo dukters ir savo bendram gyvenimui, o supjovus malkas, benzininis pjūklas bus grąžintas nukentėjusiajam, įtikino nukentėjusįjį paskolinti jam savo turtą. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį dėl turto – benzininio pjūklo, perleidimo kaltinamajam. Akivaizdu, kad, jei nukentėjusysis būtų žinojęs tikruosius kaltinamojo ketinimus, nebūtų skolinęs kaltinamajam savo benzininio pjūklo. Nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltinamojo ketinimų turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl benzininio pjūklo perdavimo. Kaltinamojo A. Š. tolimesni veiksmai tik patvirtina jo aptariamos nusikalstamos veikos tyčios kryptingumą. A. Š., įgijęs nukentėjusiajam priklausantį benzininį pjūklą, priešingai, nei teigia kaltinamasis, jo net neketino grąžinti teisėtam savininkui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., pasiėmęs benzininį pjūklą iš nukentėjusiojo R. D., I. D. pažadėjęs nuvežti į neva tai išnuomotą sodybą, į jokią sodybą jos nevežė, ji buvo nuvežta į Pievenų kaimą, kur A. Š. ją paliko, o pats su S. Ž. ir A. K. išvažiavo į Akmenę. Liudytojas R. J. patvirtino, kad jau tą patį vakarą, A. Š. benzininį pjūklą siūlė pirkti jam, tačiau R. J. nesutikus pirkti pjūklo, kaltinamasis pasiskolintą benzininį pjūklą pardavė liudytojai S. B., o pinigus už parduotą pjūklą panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti. Kaltinamojo paaiškinimai, kad jis siūlęs I. D. pasiimti benzininį pjūklą, kad jo negalėjęs grąžinti nukentėjusiajam dėl to, kad jis neturėjęs nukentėjusiojo kontaktų, transporto priemonės, kuria galėtų nuvežti nukentėjusiajam jam priklausantį benzininį pjūklą, vertinami kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais ir aptartais įrodymais, tiek ir nukentėjusiojo R. D., bei liudytojų L. D., I. D., R. J., S. B. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs pastangas nukentėjusiajam grąžinti benzininį pjūklą byloje nėra, priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis liudytojos I. D. raginamas grąžinti jos tėvui priklausantį daiktą, jo negrąžino. Liudytoja I. D. parodė, kad ji skambinusi A. Š., tačiau jis neatsakė, nuolat jam rašė SMS žinutes, ragindama A. Š. grąžinti benzininį pjūklą, į ką A. Š. atsakė, kad viskas bus gerai ir benzininį pjūklą jis grąžins, tačiau benzininio pjūklo teisėtam savininkui negrąžino, ir jį pardavė. Visos nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamojo elgesį veikti apgaule. Taigi, kaltinamojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Apgaule įgyto turto vertė - 488 eurų, viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamojo tyčia buvus akivaizdi, maža to, kryptinga ir tikslingai nukreipta turint konkrečiai apibrėžtą tikslą - apgaule, tai yra sukčiaujant, įgyti svetimą turtą.

Kaltinamajame akte aprašant šį kaltinamajam A. Š. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė turėdamas tikslą padaryti sukčiavimą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama. Be to, kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam A. Š. pareikštą kaltinimą, taip pat buvo nurodyta aplinkybė, kad A. Š. pasiėmęs benzininį pjūklą ir dvi grandines, jų nukentėjusiajam R. D. reikalaujant negrąžino. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis R. D. iš kaltinamojo A. Š. pats nereikalavo grąžinti benzininio pjūklo, tokius reikalavimus reiškė liudytoja I. D.. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad nukentėjusysis R. D. reikalavo kaltinamojo grąžinti benzininį pjūklą iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas tokį A. Š. prisipažinimą nepripažįsta savanorišku prisipažinimu, nuoširdžia atgaila ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis darė kliūtis tirti aptariamą nusikalstamą veiką: ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė esmines įvykio aplinkybes, vėliau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teisiamojo posėdžio metu vėl keitė savo parodymus, taip klaidindamas teismą – iš pradžių, neigdamas, turėjęs tyčią apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą, tačiau vėlesnėje teisminio nagrinėjimo stadijoje, taip pat ir paskutinio žodžio metu, prisipažindamas, jog visgi svetimą turtą įgijęs apgaulės būdu, norėdamas jį parduoti, o pardavęs svetimą turtą, pinigus panaudoti savo reikmėms. Todėl akivaizdu, kad A. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik dėl surinktų įrodymų, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas sušvelninti savo padėtį. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2013). Nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, kad gailisi, tačiau tai darė deklaratyviai, kritiškai savo elgesio nevertino, ir tik formaliai atsiprašė nukentėjusiojo, todėl teismui nėra jokio pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti jo ginamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas liudytojos I. D. elgesys, motyvuojant tuo, kad liudytojos I. D. elgesys buvęs patiklus, neatsakingas, ji vos mėnesį pažinojusi kaltinamąjį, su juo sutiko gyventi kaip pora, o kaltinamajam jos prašius pasiimti benzininį pjūklą, ji jo nepasiėmė, ir tai išprovokavo kaltinamąjį pjūklą parduoti.

Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, bet ne į įvykio liudytojos elgesį. Šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės individualizavimo kaltinamajam klausimą, liudytojos I. D. elgesys jokios teisinės reikšmės neturi. Tuo tarpu, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. D. būtų elgęsis provokuojamai ar rizikingai, todėl teismui nėra jokio pagrindo pripažinti Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. numatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, nukreipta prieš vieną pagrindinių konstitucinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Nusikalstama veika padaryta siekiant išimtinai savanaudiškų tikslų – gauti svetimą turtą. Kaltinamasis anksčiau teistas keletą kartų už tyčines nusikalstamas veikas, kurių dauguma taip pat nusikalstamos veikos nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka. Šią aptariamą nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nebuvo įgijęs verslo liudijimo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nesiregistravo, nuosprendžio priėmimo metu yra suimtas. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra priimti dar trys teismo nuosprendžiai, kurie nėra įsiteisėję. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam reali turtinė žala nepadaryta, benzininis pjūklas grąžintas nukentėjusiajam, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, tačiau, kaltinamojo teigimu, jis turi šeimą – sugyventinę, ir bendrą jų sūnų. VšĮ Akmenės rajono ir VšĮ Panevėžio rajono psichikos sveikatos centruose jam paslaugos neteiktos, priklausomų ligų registre nėra registruotas (1 t., b. l. 85, 87).

Įvertinus kaltinamąjį A. Š. apibūdinančias bei kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 57 straipsniu, 61 straipsniu, skiriama griežčiausia, Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, – laisvės atėmimas, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis A. Š. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė - vienerių metų laisvės atėmimo, bausmė. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2015-07-02, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiu 2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kiti kaltinamajam priimti teismo nuosprendžiai - 2015-08-06 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis, 2015-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis, subendrintas su įsiteisėjusiu 2015-05-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir 2015-09-22 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis, nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtais teismo nuosprendžiais A. Š. paskirtomis bausmėmis nebendrintina.

Kaltinamasis A. Š. ir jo gynėjas prašė taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, tačiau ši nuostata taikytina baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra išnagrinėta ne pagreitinto proceso tvarka. Joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikyti A. Š. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bei sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nėra jokio teisinio pagrindo. Minėta, jog viso teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š. klaidino teismą ir trukdė nustatyti tiesą byloje, todėl vien tai, jog A. Š. deklaratyviai nurodė prisipažįstąs padaręs nusikalstamą veiką, deklaravo, jog gailisi, teisiamojo posėdžio metu formaliai atsiprašė nukentėjusiojo, nesudaro sąlygų Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taikymui.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146), tačiau šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. Š. buvo suimtas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, be to, yra pateiktas vykdyti ankstesnis nuosprendis dėl A. Š. paskirto terminuoto laisvės atėmimo, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tapo nebereikalinga, ir nuosprendį paskelbus, panaikinama. Dėl tų pačių priežasčių iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam netikslinga skirti kitą kardomąją priemonę.

Daiktinis įrodymas – TELE2 Pildyk SIM kortelė, priklausanti liudytoja apklaustai I. E., saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtai savininkei (1 t., b. l. 41, 42) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą 2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti jas iš dalies sudedant - prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos teismo nuosprendžius A. Š. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2015-05-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo nuosprendį paskelbus.

Daiktinį įrodymą – TELE2 Pildyk SIM kortelę, priklausančią I. E., saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai savininkei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.