Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-559-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-559-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos
Atsakovas
J. R.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 559 – 227 / 2008

Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)99.11; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto ieškinį atsakovui J. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 000 Lt žalos atlyginimą, 180 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovas, žinodamas pažeidęs turto vertintojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, be pagrindo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį ir prašė panaikinti ieškovo įstaigos tarybos nutarimus. Siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų atsakovo reiškiamų reikalavimų, jis (ieškovas) 2008 m. vasario 11 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos su advokato R. D. kontora. Tą pačią dieną sumokėjo advokatui R. D. už teisinę pagalbą 6 000 Lt. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėjo atlyginimo teisinei pagalbai apmokėjimo klausimo, todėl dėl tokio atsakovo nepagrįsto bylinėjimosi ir piktnaudžiavimo savo teisėmis patyrė 6 000 Lt žalą, kurią atsakovas ir privalo atlyginti. Ieškovo nuomone, tam yra visi žalos padarymo faktui konstatuoti būtini elementai - kaltė, nes atsakovas sąmoningai ir valingai nepagrįstai kreipėsi į teismą ir piktnaudžiavo savo teisėmis, žinodamas, kad iš tiesų yra padaręs turto vertintojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; priežastinis ryšys - būtent dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas turėjo už teisinę pagalbą sumokėti 6 000 Lt; pasekmės - patirtos žalos dydis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 25,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto taryba 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 3-11.2 dėl akivaizdžių turto vertintojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sustabdė vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų J. R., galiojimą. Nutarimas įsigaliojo jį paskelbus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2006 m. birželio 9 d. Nr. 43. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, Instituto tarybos 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 1-7.2 buvo panaikintas minėtų kvalifikacijos pažymėjimų, išduotų atsakovui, galiojimas. Šis nutarimas įsigaliojo jį paskelbus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2007 m. sausio 26 d. Nr. 7. Dėl šių priežasčių atsakovas 2008 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš dalies panaikinti ieškovo tarybos nutarimą dėl vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo J. R.. Teismas 2008-04-24 sprendimu skundą atmetė. Nors nagrinėjant atsakovo skundą ieškovo atstovas advokatas R. D. prašė prijungti prie bylos kvitą dėl advokato apmokėjimo (Administracinė byla Nr. I-2720-789/2008, b. l. 179-182), tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui raštu prašymo dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nedetalizavo, kiek ir už kokių procesinių veiksmų atlikimą buvo sumokėta ieškovo advokatui R. D. (Administracinė byla Nr. I-2720-789/2008, b. l. 179-182, 197). Be to, nustatė, kad 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti, tačiau 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi teismas netenkino prašymo, nurodydamas, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl išlaidų advokato pagalbai pritiesimo (Administracinė byla Nr. I-2720-789/2008, b. l. 197).

Teismas, vertindamas, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą, nurodė, jog tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Vertindamas, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėjo, kad esminės reikšmės turi ne faktas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė atsakovo skundą, o atsakovo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Tokiu būdu, šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl administracinių bylų teisenos proceso, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybės neįrodo aukščiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra sąlygų ir jo deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008-02-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-756-155/2008 konstatavo, kad prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą turėtų būti atlyginta, tačiau ieškovas šio reikalavimo nepaisė nei 2008-05-23 pateikdamas prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl advokato išlaidų pritiesimo, nei reiškiant ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Nurodė, kad nors administracinėje byloje, pradėtoje pagal atsakovo skundą, teismas neišsprendė ieškovo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovo teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str.). Be to, ne civilinio, o administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka nagrinėtini ir ieškovo argumentai dėl tokių procesinių išlaidų vertinimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 1 straipsnio taikymo aspektu. Teismas, netenkindamas ieškinio, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, sprendė, kad bylos išsprendimui yra nereikšmingi kiti ieškinio argumentai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą, kaip neteisėta ir nepagrįstą, panaikinti ir ieškinį patenkinti - priteisti iš atsakovo 6 000 Lt žalos atlyginimo, 360 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad priešingai nei nustatė apylinkės teismas, atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu. Atsakovas piktnaudžiavo savo civilinėmis teisėmis, t. y. teise kreiptis į teismą ir taip pažeidė CK 1.137 str. 3 d. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą atsakovas kreipėsi net nesitikėdamas, jog bus panaikintas viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2007-01-19 nutarimas Nr. 1-7.2, o tik siekė užvilkinti laiką. Būtent toks atsakovo elgesys ir padarė ieškovui 6 000 Lt žalą. Teigia, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kuria vadovaujantis nėra svarbus tas faktas, kad ieškovas pažeidė numatytas procedūrines taisykles ir pavėlavo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Šiuo atveju jis (ieškovas) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir tam yra visos tokiam reikalavimui būtinos sąlygos: kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas teisingas, atitinka tikrąją teisės prasmę ir faktines bylos aplinkybes. Teismas aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl situacijos, kylančios iš administracinių bylų teisenos įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnyje (CPK 320 str.).

Ieškovas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 6 000 Lt išlaidų , turėtų advokato pagalbai apmokėti kitoje, išnagrinėtoje iš esmės byloje. Jo turėtas, bet nepriteistas teismo, atstovavimo išlaidas ieškovas vertino tai kaip žalą, kuri atsirado 2008-02-11 sumokėjus advokatui R. D. už teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2720-789/2008. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo atstovas advokatas R. D. nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme prašė prijungti prie bylos kvitą dėl advokato apmokėjimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui raštu prašymo dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. 2008-05-26 ieškovas dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, įstatymas nenumato, kad teismas savo iniciatyva turi pasisakyti dėl advokato, advokato padėjėjo ar kito atstovo atlygintinos pagalbos išlaidų priteisimo. Civilinio proceso dispozityvumo principas nulemia, jog tokios išlaidos gali būti priteisiamos tik esant procesą laimėjusios šalies prašymui. Kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme tokia įstatymo suteikta teise tinkamai nepasinaudojo. Pažymėtina, kad civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Būtent CPK 98 str. įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 konstatavo, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 98 str. pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 270 str. 5 d. 3 p. numato, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti apie teismo išlaidų paskirstymą. Vadinasi, išsprendžiant bylą iš esmės teismo sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui, turi būti nurodomas ir CPK 98 str. numatytų išlaidų paskirstymas. Jeigu teismas sprendime neišsprendė kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomasis sprendimas (CPK 277 str.).

Kolegija sprendžia, kad šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai, visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog neišspręstas ieškovo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas administracinėje byloje nesudaro pagrindo reikalauti tokių proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl sprendimą naikinti pagal ieškovo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) ir iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto, į. k. (duomenys neskelbtini), 10,00 Lt (dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas