- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- I2-10225-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00606-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. Sg-184 „Dėl darbo paieškos išmokos“.
Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad darbo paieškos išmokos buvo mokamos Užimtumo tarnyboje registruotiems ir tuo metu nedalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenims, siekiant sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes. Paaiškino, kad nei elektronine forma, nei tiesiogiai Užimtumo tarnyboje pareiškėja negalėjo pateikti prašymo, kadangi nebuvo galimybės užpildyti prašymo formos, kurioje buvo reikalaujama nurodyti banko sąskaitą, kurios neturi. Teigia, jog darbo paieškos išmokų, mokėtų siekiant sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes, negavo dėl Užimtumo tarnyboje galimai vykdyto asmenų diskriminavimo, kadangi tokios išmokos mokėtos tik tiems darbo ieškojusiems asmenims, kurie turėjo banko sąskaitas ir galėjo mokėti aptarnavimo mokesčius.
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog pareiškėja Užimtumo tarnyboje registruota buvo keturis kartus, paskutinė registracija nuo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Darbo paieškos išmoka (toliau – ir DPI) pareiškėjai nebuvo skirta, nes pareiškėja aukščiau nurodytu laikotarpiu nepateikė prašymo dėl jos. Nesant pateikto prašymo, nebuvo patikrinta ir pareiškėjos atitiktis įstatyme nustatytoms sąlygoms DPĮ išmokai gauti. Pažymėjo, jog pareiškėja 2020 m., norėdama gauti DPI, pirmiausia pati turėjo atlikti aktyvius veiksmus ir išreikšti savo valią DPI gavimui, pateikiant prašymą, tačiau to nepadarė. Įstatymas ir nuostatai, reglamentavę DPI skyrimą, mokėjimą, mokėjimo sustabdymą, neskyrimą, mokėjimo atnaujinimą bei mokėjimo nutraukimą, neteko galios nuo 2022 m. liepos 1 d., todėl nebėra teisinių pagrindų prašymų skirti DPI priėmimui ir išmokos skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. J. skundas ir patikslintas skundas atmestini.
Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. Sg-184 „Dėl darbo paieškos išmokos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė pretenziją „Dėl negautų darbo paieškos išmokų per COVID-19 laikotarpį, mokėtų užimtumo tarnyboje registruotiems ir darbo ieškojusiems asmenims“ dėl negautos paramos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyrius 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. Sg-184 „Dėl darbo paieškos išmokos“ pareiškėjos pretenzijos netenkino bei nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo, todėl DPI už minėtą laikotarpį negalėjo būti paskirta ir mokama.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 patvirtinti Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 48¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo: 1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas; 2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad darbo paieškos išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina ir nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos. 48¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 patvirtintų Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte numatyta, jog jie nustato kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Nuostatų 4.2 punkte numatyta, kad prašymas gali būti pateiktas iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje registruotam asmeniui: 1) apsilankymo Klientų aptarnavimo skyriuje metu; 2) iš darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą prašymą į Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame asmuo yra registruotas; 3) paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame asmuo yra registruotas (nuostatų 4.2.1 – 4.2.3 papunkčiai).
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu skirti darbo paieškos išmoką, todėl atsakovė neturėjo pareigos įvertinti, ar pareiškėja atitinka įstatyme numatytas sąlygas išmokos gavimui.
Pareiškėja skunde nurodė, jog prašymo pateikti negalėjo dėl to, jog nebuvo galima jo užpildyti nenurodant banko sąskaitos, kurios ji neturi. Nuostatų 9 punkte numatyta, kad išmoką moka Užimtumo tarnybos Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių apskaitos skyrius, pervesdamas išmoką į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose arba asmeninę sąskaitą užsienio valstybėje įregistruotoje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje (filiale). Nuostatų 1 punktu nustatyta Prašymo dėl darbo paieškos išmokos skyrimo forma, kurioje kaip ir nurodo pareiškėja, nėra skilties, kurią galėtų užpildyti asmenys, neturintys asmeninės sąskaitos.
Iš byloje esančios pareiškėjos pateiktos pretenzijos matyti, jog išmoką ji tikėjosi gauti už laikotarpį nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., tačiau su pretenzija į atsakovę kreipėsi tik 2024 m. balandžio 4 d., t. y. po 4 metų nuo galimai įgytos teisės į išmoką.
Šiuo konkrečiu atveju, teisiškai nereikšminga aplinkybė, jog atsakovės darbuotoja pasiūlė užpildyti prašymą, tačiau atsakovė jo negalėjo pateikti dėl to, jog neturi banko sąskaitos. Pažymėtina, jog pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo teises privalo būti aktyvi bei neatidėlioti jų įgyvendinimo neapibrėžtam laiko tarpui. Tuo atveju, jeigu pareiškėja negalėjo pilnai užpildyti prašymo, turėjo pateikti nepilnai užpildytą prašymą, o nesutinkant su atsakovės veiksmais priimant / nepriimant prašymą ir manant, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės, teikti pretenziją / skundą atsakovei, kuri, įstatymo galiojimo laikotarpiu būtų privalėjusi įvertinti pareiškėjos situaciją ir priimti atitinkamą sprendimą.
Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnis, reglamentavęs darbo paieškos išmoką, 2022 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XIV-1106 pagrindu nuo 2022 m. liepos 1 d. neteko galios. Taip pat Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-172 darbo išmokos skyrimą reglamentavę Nuostatai nuo 2022 m. liepos 1 d. neteko galios.
Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000). Taigi, pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja įstatymo galiojimo laiku nei prašymo, nei pretenzijos dėl to, jog jos prašymas nepriimtas, nepateikė, t. y. įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės į darbo paieškos išmoką, todėl netekę galios teisės aktai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovės Užimtumo tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. Sg-184 „Dėl darbo paieškos išmokos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.