Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės ar savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., J. L., institucija teikianti išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens J. L., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, atstovas advokatas V. S. prašė pareiškimą tenkinti. Dėl globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pritaria. Paaiškino, kad pareiškimas yra pagrįstas, nes iš ekspertų išvados matosi, kad J. L. negali atlikti tam tikrų veiksmų. Galbūt jis sugeba susitvarkyti savo daiktus, apsirengti, tačiau spęsti įvairių problemų negali. Todėl pareiškimą prašo patenkinti, nustatyti J. L. globą bei paskirti globėją.

Suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė R. A. palaikė pateiktą išvadą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad J. L. neįgalus nuo vaikystės, be kitų asmenų pagalbos negali pasirūpinti. Juo rūpinasi mama J. L.. Tose ir asmeninių neturtinių santykių srityje reikia pagalbos, jį reikia prižiūrėti. J. L. rūpinasi sūnumi tinkamai, ji ir toliau tinkamai atliks šias pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje nustatoma globa.

Iš pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. L. yra pareiškėjos J. L. sūnus. Iš 2020-12-26 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020-12-04 iki 2022-12-03. Iš 2020-03-17 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis nuo 2020-11-03 iki 2022-12-03. 2021 m. gegužės 19 d. Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Pažymėtina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Vienas iš esminių kriterijų vertinant, ar asmuo gali būti pripažintas neveiksniu, yra ekspertizės išvada. 2021 m. birželio 29 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. J. L. gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) - negali, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. - negali, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) - negali, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) - negali, paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) - negali; dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) - negali; asmeninių neturinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) - iš dalies gali, sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) - negali, socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.) – negali; J. L. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti teismui paaiškinimų.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą.

Neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 41, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą CK iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad J. L. dėl psichikos būklės iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), todėl yra pagrindas pripažinti nurodytoje srityje jį iš dalies veiksniu, o neveiksniu kitose visose ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens J. L. teises ir interesus yra pagrindas jam nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimai civilinio proceso kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. L. neveiksnus tam tikrose srityse, dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam reikalinga kitų asmenų globa. Pripažinus J. L. neveiksniu tam tikrose srityse, jo atžvilgiu nustatytina globa ir skirtina globėja ir turto administratore jo motina J. L., kuri ir dabar jam padeda buityje, jį globoja. J. L. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą žmogų. Teismo nuomone, ji atitinka įstatymo neveiksnaus asmens globėjui ir turto administratoriui keliamus reikalavimus, pasiruošusi ir tinkama atlikti globėjo pareigas, nėra jokių kliūčių skirti ją globėja ar turto administratore (civilinio kodekso 3.242 straipsnio 3 dalis, civilinio proceso kodekso 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).

J. L. išaiškintina, kad globa yra nustatoma siekiant apsaugoti ir J. L. teises ir interesus, ji yra J. L. atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo, ji turi teisę sudaryti neveiksnaus J. L. vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Ji, kaip globėja, savo pareigas atlieka neatlygintinai, privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių J. L. buvo pripažintas neveiksniu, privalo kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo (CK 3.243 straipsnio 1, 5, 6 dalys). Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

J. L. išaiškintina, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, todėl iš dalyvaujančių asmenų jos nepriteisiamos.

Teismo sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai (civilinio proceso kodekso 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268, 468, 496, 507 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

Asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.).

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Nustatyti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą.

Paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.