- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-18059-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11044-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Proherus“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Proherus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-11028) ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Proherus“ 71 666,61 Eur skolos, 145,55 Eur paskolos palūkanų, 2 250,70 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 86,94 Eur dydžio delspinigius iki paskolos sutarties nutraukimo, 86,94 Eur delspinigių iki sutarties nutraukimo dienos, 3 507,50 Eur dydžio delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovui įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovas įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – akcine bendrove (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (toliau – paskolos davėjas) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą. Paskolos davėjas ir atsakovas 2020 m. liepos 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. K-20-134228-COV (toliau – Sutartis) dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo. 2021 m. sausio 21 d. tarp paskolos davėjo ir atsakovo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuos pagrindu paskolos grąžinimo terminą pratęsiant iki 72 mėn., pakeičiant palūkanų normą į 0,69 proc. bei paskolos grąžinimą atidedant papildomiems 6 mėn. Paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą. Ieškovas atliko patikrą, kurios metu įvertino iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovo apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Sutartyje nustatytomis palūkanomis. Atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimus: 28 333,39 Eur paskolos sumai, 1 532,16 Eur palūkanoms ir 177,74 Eur delspinigiams apmokėti. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovas ir paskolos davėjas sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 37, 2021 m. kovo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 21032501 pagrindu. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašė patenkinti ieškinį, taip pat prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. preliminariu sprendimu bei tos pačio dienos papildomu sprendimu visiškai patenkino ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus (DOK-131608). Nurodė, kad atsakovas siekė taikiai užbaigti bylą ir sudaryti taikos sutartį išdėstant skolos sumokėjimą per terminą, tačiau ieškovas buvo kategoriškas ir neišreiškė noro bendradarbiauti prisidengdamas jo veiksmus pateisinančiomis teisės normomis. Pažymėjo, jog atsakovas iš esmės ieškinį pripažįsta, tačiau priteistų sumų negali sumokėti, nes turi kitų finansinių įsipareigojimų valstybei, privatiems finansuotojams ir bendrovės darbuotojams mokant jų darbo užmokestį bei prašo teismą išdėstyti sprendimo vykdymą. Teigė, kad nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, neturi. Kitas atsakovo turtas tėra automobiliai. Tačiau pastebėjo, kad atsakovas automobilius naudoja savo veikloje, ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindais ir likusi mokėtina suma iki 2023 m. pabaigos sudaro 50 000 Eur. Todėl siekiant vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus lizingo kompanijoms, atsakovas privalo nepertraukiamai vykdyti veiklą. Paaiškino, kad siekiant vystyti veiklą, esant piniginių lėšų trūkumui, atsakovas yra sudaręs 2023 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. FP-23-0052 su UAB „Finpro LT1“, kuri suteikė 20 000 Eur paskolą. Minėta paskola turi būti grąžinta iki 2024 m. birželio 25 d., kas mėnesį mokant po 1 863,60 Eur. Atsakovas pridūrė, kad nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki šiol Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka atsakovo mokestinį tyrimą, kuris nebaigtas ir tęsiamas. Atsakovas, siekdamas ištaisyti jau nustatytus trūkumus, sudarė dvi mokestines paskolos sutartis. Papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovo įmonėje yra 9 darbuotojai, kurių mėnesio darbo užmokesčio fondas sudaro 17 561 Eur.
5. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į prieštaravimus (DOK-136894). Paaiškino, kad nei teisės aktai, nei kitas reglamentavimas, nenumato galimybės atidėti reikalavimo grąžinti paskolą ir palūkanas, atsižvelgiant į paskolos gavėjo (atsakovo) sunkią finansinę būklę ar kitas aplinkybes. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad neteisėtai gauta valstybės pagalba gali būti negrąžinta. Priešingai, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimą, ir Europos Sąjungos teismų praktika reikalauja, jog neteisėtą valstybės pagalbą gavęs ūkio subjektas ją turi grąžinti visais atvejais, bei kad neteisėta valstybės pagalba būtų išsiieškoma (ar grąžinama) nedelsiant ir su palūkanomis. Pažymėjo, jog 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovas perėmęs reikalavimo teises pagal Sutartį, iš atsakovo iki šiol nėra gavęs net dalinio mokėjimo pagal Sutarties grafiką, o atsakovas nuo 2023 m. sausio 5 d. nebevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Ieškovas teigė, kad jeigu atsakovas būtų laikęsis Sutarties finansinių įsipareigojimų, iki šios dienos jau būtų atlikęs papildomai 15 000 Eur sumos pagal Sutarties grafiką. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodė, kad neturi galimybės su atsakovu sudaryti taikos sutarties ar leisti atsakovui likusią įsiskolinimo sumą mokėti dalimis. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį ir sudarytas paskolos sutartis, tačiau ieškovas pastebėjo, jog iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovą matyti, kad atsakovas turi realaus realizuotino turto – nuosavybės teise priklauso 2 automobiliai. Ieškovo manymu, atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia pastarajam realizavus turimą turtą įvykdyti sprendimą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo siūlymu įsiskolinimą grąžinti dalimis. Ieškovas nesutiko su atsakovo prieštaravimais ir laikėsi pozicijos, jog atsakovas neatskleidė esminės informacijos, reikalingos Sutarčiai sudaryti ir/ar pateikė neteisingus duomenis, siekdamas sudaryti Sutartį. Dėl šios priežasties paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Sutartyje nustatytomis palūkanomis ir valstybės pagalbos palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškovas ir atsakovas savo pozicijas aiškiai išdėstė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, prieštaravimuose, atsiliepime į prieštaravimus). Taipogi teismas šalims pasiūlė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus. Per teismo nustatytą terminą papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų, prašymų, byloje negauta.
Priimtinas galutinis sprendimas.
7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies punktuose nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti ir ieškinį atmesti, sprendimą pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
8. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Ieškinys tenkinamas.
9. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
10. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Proherus“ nurodė iš esmės sutinkantis su ieškiniu, skolos fakto neginčijo, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
11. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, kuria pavedė ieškovui įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovas, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę, pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – AB „Šiaulių bankas“ ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą. Paskolos davėjas ir atsakovas 2020 m. liepos 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. K-20-134228-COV dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo. 2021 m. sausio 21 d. tarp paskolos davėjo ir atsakovo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kurio pagrindu paskolos grąžinimo terminą pratęsiant iki 72 mėn., pakeičiant palūkanų normą į 0,69 proc. bei paskolos grąžinimą atidedant papildomiems 6 mėn. Paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą. INVEGA atliko patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovo apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Sutartyje nustatytomis palūkanomis. Atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimus: 28 333,39 Eur paskolos sumai, 1 532,16 Eur palūkanoms ir 177,74 Eur delspinigiams apmokėti.
12. 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovas ir paskolos davėjas sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 37, 2021 m. kovo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 21032501 pagrindu. Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus atsakovas informuotas paskolos davėjo 2022 m. gruodžio 20 d. pranešimu.
13. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs likusią paskolos sumą ieškovui (CPK 178 straipsnis), atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl reikalaujamo įsiskolinimo ar jo dydžio, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles. Konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 71 666,61 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis 6.63 straipsnis 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis).
14. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 145,55 Eur nesumokėtas paskolos palūkanas. Susitarimu Nr. 1 dėl Sutarties pakeitimo šalys susitarė dėl 0,69 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Atsižvelgdamas į tai, iš atsakovo priteistina 145,55 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. kovo 25 d.
15. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2 250,70 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų pagal su ieškiniu pateiktą šių palūkanų apskaičiavimo lentelę, skaičiuojamus nuo pinigų atsakovui išmokėjimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 26 d.) (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisyklės, Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 16 dalis).
16. Ieškovas prašo priteisti 3 594,44 Eur delspinigius. Sutarties specialiųjų sąlygų skiltyje „Finansavimo sąlygos“ nustato, kad atsakovui vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, jis privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Ieškovas paskaičiavo 3 594,44 Eur 0,04 proc. dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 594,44 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).
17. Ieškiniu prašoma priteisti neteisėtų valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas tenkina tokį ieškovo reikalavimą ir priteisia ieškovui iš atsakovo neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
18. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (77 657,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
20. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 77 657,30 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 695 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis.
21. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Dėl atsakovo prašymo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis
22. Atsakovas UAB „Proherus“ prieštaravimuose prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagal prieštaravimuose nurodytą grafiką, nes priešingu atveju sutriks bendrovės įsipareigojimų vykdymas bendrovės darbuotojams, valstybei ir kitiems finansuotojams. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus kategoriškai nesutiko su tokia atsakovo pozicija, teigė, kad atsakovas nesistengia dengti susidariusio įsiskolinimo pagal Sutartį, turi galimybę realizuoti turimą įmonės turtą ir taip grąžinti skolą.
23. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
24. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nėra pakankami įrodymai sunkiai atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti. Kitų dokumentų (nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui duomenų iš kredito įstaigų apie jo turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, taip pat nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o apsiribojo teiginiais apie sudarytas paskolos sutartis, negalėjimą realizuoti įmonės turto ar vyksiančiais bendrovės mokestiniais patikrinimais.
25. Pabrėžtina, kad nors sunki skolininko turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo prašomam terminui. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. preliminarų sprendimą ir papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. e2-18059-909/2023 (proceso Nr. 2-68-3-11044-2023-6), palikti nepakeistus:
„Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ 71 666,61 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 61 ct) skolą, 145,55 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 55 ct) paskolos palūkanų, 2 250,70 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 70 ct) valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 86,94 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 94 ct) delspinigių iki sutarties nutraukimo, 3 507,50 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 50 ct) delspinigių po sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (77 657,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ 695 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.“
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Proherus“ valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.