- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-215-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 215– 278 / 2009
44.2.4.1; 44.5.2.17; 114.4; 114.8.2;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo ir ieškovo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad gavus pranešimą apie savavališkai kertamą mišką D. D., V. J. ir S. J. priklausančiame miške, ieškovo atstovė H. P. su miško bendrasavininke V. J. 2008-02-12 nuvyko į mišką ir nustatė, kad savavališkai iškirsti žali medžiai, kuriuos padedant V. J. suskaičiavo ir išmatavo jų tūrį. Viso savavališkai buvo nukirta 100 vnt. žalių medžių, kurių bendras tūris yra 61,674 ktm. Neteisėtas kirtimas buvo įvykdytas III brandumo grupės medynuose, todėl skaičiuojant gamtai padarytą žalą taikomas 1,2 koeficientas. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžius neteisėtai iškirto atsakovas A. P.. Prašė teismą priteisti iš atsakovo A. P. 2 960,35 Lt žalos atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovės paaiškinimu, liudytojų parodymais bei patikrinimo aktu įrodyta, jog bendrasavininkams D. D., V. J. ir S. J. priklausančiame miške neteisėtai buvo iškirsti žali medžiai ir šį kirtimą vykdė atsakovas A. P., miško savininko S. J. žodiniu leidimu. Teismas nurodė, kad nors atsakovas neigia iškirtęs žalius medžius, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė bei konstatavo, jog privačios miško valdos patikrinimo akte ir biržės taksavimo lape nustatytu iškirstų žalių medžių kiekiu ir tūrių abejoti nėra pagrindo, nes duomenų teisėtumą patvirtina ne tik ieškovo atstovės paaiškinimas, bet ir liudytojų V. J. ir J. Z. parodymai. Teismas nurodė, kad duomenų, jog miško sklype be atsakovo A. P. medžius būtų kirtę ir kiti asmenys, byloje nėra ir darė išvadą, kad atsakovas A. P. neteisėtai nukirto ieškovo nurodomą žalių medžių kiekį ir tūrį bei padarė žalą aplinkai, kurios dydis apskaičiuotas teisingai, o mažinti žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo atstovė H. P. bei miško bendrasavininkis St.Juozapaitis leido jam vykdyti miško valymo darbus, todėl nepagrįstai pripažino, kad jis savavališkai vykdė kirtimą, be to, nevertino, kad miško bendrasavininkiai jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam nepareiškė. Nurodo, kad nagrinėjant bylą H. P. buvo apklausta kaip liudytoja, vėliau jos procesinė padėtis pasikeitė ir ji dalyvavo kaip ieškovo atstovė. Mano, kad tuo buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi H. P. nebuvo jo prašymu pašalinta iš teismo posėdžio salės, prieš teismo posėdį ji darė poveikį liudytojams J. Z. ir V. J., patarė kaip liudyti teisme. Teismas nevertino, kad atsakovui nebuvo pranešta apie neteisėtai nukirstų medžių skaičiavimą, kad liudytoja V. J. patikrinimo akte nepasirašė ir nebūdama specialiste vertino medžių gyvybingumą, nors specialistė yra H. P.. Teigia, jog teismas neišsiaiškino ar V. J. dalyvavo skaičiuojant ir kleimuojant nukirstus medžius. Šios liudytojos parodymai teisme ir iki jo nesutampa. Mano, kad ieškovas nepateikdamas teismui administracinės bylos medžiagos elgėsi nesąžiningai. Be to, atsakovo apskųstas nutarimas Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo pakeistas, sumažinant paskirtą baudą, todėl mano, kad nutarimas nėra visai teisėtas. Teigia, jog teismas, neturėdamas duomenų apie išnagrinėtą administracinę bylą, jo skundo nagrinėjimą, neištyrė visų aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis miško valymo darbus derino su H. P. bei miško savininku S. J., nes atsakovas nesikreipė dėl leidimo kirsti mišką miško savininkui išdavimo žaliems medžiams. Nurodo, jog atsakovo teiginius, kad jis vykdė tik valymo darbus, paneigia liudytojų parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančio Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr.9 matyti, kad 2008-02-12 Pasvalio rajono Kriklinių girininkijos 65 kvartale buvo nustatyta, jog yra neteisėtai iškirsta 100 vnt. įvairių rūšių žalių medžių (b.l. 9-11). Byloje nustatyta, kad šį neteisėtą kirtimą įvykdė atsakovas A. P., kuris pripažino, kad S. J. sutikimu šiame kvartale pjovė medžius malkoms ir be leidimo buvo nupjauti keli vėjo išversti žali medžiai (b.l. 12, 18). Nors atsakovas nurodė, kad nupjauti žali medžiai buvo vėjovartos ir be viršūnių, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Savavališku medžių ir krūmų kirtimu, naikinimu arba žalojimu privačiuose miškuose pripažįstama tokia veika, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iškirto 100 vnt. medžių, t.y. 61,674 ktm. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais vertinant pripažintina, kad 74 vnt. juodalksnio, 22 vnt. beržo, 3 vnt. eglės ir 1 vnt. pušies medžių iškirtimas negali būti laikomas miško valymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. turėjo žodinį leidimą vykdyti miško valymo darbus, tačiau tai neturi įtakos konstatuojant savavališką žalių medžių kirtimo faktą. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad net ir esant žodiniam savininko leidimui valyti mišką, negali būti atliekami neteisėti veiksmai. Šioje byloje yra sprendžiamas ne žalos miško bendrasavininkiams, o padarytos žalos aplinkai atlyginimo klausimas, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam miško bendrasavininkiai jokių pretenzijų nereiškia, nėra reikšminga.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes teismo posėdyje H. P. dalyvavo ir kaip atstovė, ir kaip liudytoja. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2008-08-13 ir 2008-08-26 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose H. P. atstovavo ieškovą, tačiau, neatvykus atsakovui, šie posėdžiai neįvyko (b.l. 23-24, 29). Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2008-10-23, dalyvaujant ieškovo atstovei E. B., H. P. nutarta apklausti liudytoja, tačiau į 2008-11-20 teismo posėdį ji atvyko kaip Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė, todėl atsakovo teiginys, kad ji byloje anksčiau buvo apklausta liudytoja, o vėliau dalyvavo, kaip ieškovo atstovė, yra nepagrįsti (b.l. 34-36, 43-47). Kadangi H. P. atstovavo ieškovą, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą pašalinti H. P. iš teismo posėdžio salės. Nors atsakovas teigia, kad liudytojos V. J. parodymai teisme ir iki jo nesutampa, o ieškovo atstovė H. P. prieš teismo posėdį darė poveikį liudytojams J. Z. ir V. J., patarė kaip liudyti teisme, minėtų aplinkybių atsakovas nepatvirtino jokiais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismui duoti A. P. paaiškinimai šiuo klausimu neduoda pagrindo daryti išvadą, kad toks poveikis buvo daromas. Nors atsakovas nurodo, kad nebuvo pašalinti tariami liudytojos V. J. parodymuose buvę neaiškumai, tačiau teismas įvertino ne tik jos, bet ir kitus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, tame tarpe ir A. P. rašytinius paaiškinimus, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ir ją privalo atlyginti. Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojos V. J. parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, atitinka rašytiniuose įrodymuose pateiktą informaciją, todėl pirmosios instancijos teismui netikėti jais nebuvo jokio pagrindo.
Atsakovo teiginiai, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai nepateikdamas administracinės bylos medžiagos teismui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pats atsakovas skundė 2008-02-19 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Vyr. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės H. P. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis pagal LR ATPK 62¹ str. 2 d. buvo nubaustas 3 000 Lt bauda ir apie skundo nagrinėjimo rezultatus jam buvo žinoma. Atsakovas taip pat turi pareigą nurodyti visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovas nei įrodymų, nei prašymo išreikalauti administracinės bylos medžiagą nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą (CPK 185 str.). Teismų duomenų bazės Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-03-31 nutartimi pripažino, jog A. P. 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. privačiame D. D., V. J., S. J. miške, esančiame Pasvalio r. Pumpėnų sen. Balčiūniškio km., neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto 100 žalių juodalksnio, beržo, eglės, pušies medžių, kurių bendras tūris sudaro 61,67 kietmetrių medienos, todėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus 2008-02-19 nutarimu jis pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 62¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Minėtas teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą ir pakeitė nutarimu paskirtą 3 000 Lt baudą - ją sumažino iki 800 Lt. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį atsakovas skundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2009-03-05 nutartimi skundą atmetė ir 2008-03-31 nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas teigia, kad aplinkybė, jog pareigūnės nutarimas iš dalies yra neteisėtas, reikšminga sprendžiant civilinę bylą, tačiau akivaizdu, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi pažeidėjui buvo sumažinta tik paskirta bauda. Teismas nenustatė, kad būtų pažeistas įstatymas neteisingai kvalifikuojant padarytą veiką. CPK 182 str. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju įsiteisėjusia Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi yra konstatuotas atsakovo padarytas pažeidimas, t.y. kad jis neteisėtai iškirto 100 vnt. žalių juodalksnio, beržo, eglės, pušies medžių, kurių bendras tūris sudaro 61,67 kietmetrių medienos bei jo kaltė, todėl įsiteisėjus minėtai 2008-03-31 nutarčiai ieškovas nebeturi pareigos įrodinėti nustatytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.