Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-62-2107-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-08-20
Bylos Nr.: N-62-2107-08
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Pažeidėjas: A. P.

Administracinė byla Nr. N – 062 – 2107/2008Procesinio sprendimo kategorija – 40.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Romos Sabinos Alimienės ir Stasio Gagio (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. lapkričio 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. už tai, jog jis, A. P., būdamas darbdavio atstovu – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (Institutas) direktoriumi, neužtikrino, kad būtų apmokama ne mažiau kaip dvigubai už darbą numatytomis pagal grafiką poilsio dienomis jo vadovaujamos įstaigos darbuotojams – budintiems sanitarams – A. R. už darbą 2007 m. rugpjūčio 8–11 dienomis, A. L. už darbą 2007 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, M. K. už darbą 2007 m. rugpjūčio 19–20 dienomis, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Darbo kodeksas) 194 straipsnio l dalies reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad A. P. neužtikrino, jog darbuotojų darbo laikas per septynias dienas neviršytų 48 darbo valandų, t. y. budintiesiems sanitarams A. R. 2007 m. rugpjūčio mėn. laikotarpyje nuo l iki 7 dienos buvo leista dirbti 64 darbo valandas, A. L. 2007 m. rugpjūčio mėn. nuo l iki 7 dienos buvo leista dirbti 60 darbo valandų, nors su juo darbo sutartyje sulygtos darbo savaitės trukmė - 20 darbo valandų. Už dirbtą viršvalandinį darbą minėtiems darbuotojams neapmokėjo, tuo pažeisdamas Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (Inspekcija) 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. P. už padarytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41⁴ straipsnio l dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė 2750 litų baudą. Inspekcija pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Šalies argumentai

A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad netinkamai pritaikyta Darbo kodekso 194 straipsnio l dalis, nes paminėti darbuotojai dirbo pagal patvirtintą grafiką. Pažymėjo, kad už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimus netaikytina atsakomybė, numatyta ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje. Taip pat nurodė, kad už Darbo kodekso 193 straipsnio pažeidimus yra atsakingas ne jis, bet Instituto padalinio, kuriame dirbo minėti asmenys, vadovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė skundžiamo Inspekcijos nutarimo dalį, kurioje A. P. paskirta 2750 Lt dydžio bauda ir baudą sumažino iki 600 litų. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas, remdamasis byloje išdėstyta medžiaga, nurodė, jog A. P. pažeidė Darbo kodekso 194 straipsnio l dalį, kurioje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau, kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų, nes jo vadovaujamo Instituto darbuotojams – budintiems sanitarams – už darbą numatytomis pagal darbo grafiką poilsio dienomis nebuvo apmokėta.

Apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad darbuotojų darbo laikas per septynias dienas viršijo 48 darbo valandas, o už dirbtą viršvalandinį darbą jiems neapmokėta, konstatavo, jog A. P. pažeidė Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio reikalavimus, kuriuose numatyta, jog maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų, o už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

Teismas taip pat pažymėjo, jog A. P. nebuvo nubaustas už Darbo kodekso 147 straipsnio, reglamentuojančio darbo laiko režimą, pažeidimus, nes už minėto straipsnio l ir 3 dalių pažeidimus Inspekcijos 2007 m. vasario 19 d. nutarimu pagal ATPK 41 straipsnio l dalį nubaustas Instituto Vilniaus skyriaus vadovas P. P. (b. 1. 73).

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo A. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio l dalį už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies bei 194 straipsnio l dalies pažeidimus ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Likusią apygardos administracinio teismo nutarties dalį A. P. prašo palikti nepakeistą. Savo reikalavimą administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo grindžia šiais argumentais:

1. Iš Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies matyti, kad už darbą poilsio dienomis turi (gali) būti mokama darbuotojui dvigubai tik tuo atveju, jei toks darbas poilsio dieną nėra numatytas darbo grafike. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju minėtų darbuotojų darbo laikas buvo numatytas 2007 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike, o dėl darbo grafike nurodytomis dienomis šie darbuotojai savo sutikimą buvo išreiškę raštu iš anksto. Kadangi minėtų darbuotojų darbas nurodytomis dienomis buvo numatytas darbo grafike, pareigos darbdaviui mokėti už šį darbą dvigubai nebuvo ir nėra. Todėl Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

2. Iš Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies nuostatos matyti, jog už darbo grafike nenumatytą darbą poilsio dienomis nebūtinai turi būti apmokama dvigubai, gali būti kompensuojama kitais būdais. Todėl vien ta aplinkybė, jog darbuotojams už darbą nėra apmokėta dvigubai, nėra ir negalėtų būti pagrindas konstatuoti minėtos nuostatos pažeidimą.

3. Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies nuostata nereglamentuoja darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Tuo tarpu ATPK 41⁴ straipsnio l dalis numato atsakomybę tik už Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pažeidimą. Todėl sprendimas patraukti atsakomybėn už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimą pagal ATPK 41⁴ straipsnio l dalį yra neteisėtas. A. P. taip pažymėjo, kad jis nėra atsakingas už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes darbuotojų darbo laikas yra nustatomas, sudarant bei tvirtinant mėnesinius darbuotojų darbo grafikus, už kurių sudarymą bei tvirtinimą yra atsakingi padalinių vadovai – šiuo atveju Instituto Vilniaus skyriaus vedėjas P. P.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. A. P. nenubaustas už pažeidimą, susijusį su darbo grafikų sudarymu, o už Darbo kodekso 193 straipsnio pažeidimus, t. y. darbuotojams nebuvo apmokėta už viršvalandžius, kurie atsirado pažeidus Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies nuostatas (leidus darbuotojams dirbti viršijant maksimaliai leistiną darbo laiko trukmę per septynias dienas). Nors įstaigos vadovas ir yra savo įsakymu pavedęs padalinių vedėjams vesti darbo laiko apskaitą ir kontroliuoti, kad padalinių darbuotojai dirbtų pagal jų pačių sudarytus ir patvirtintus darbo grafikus, tai nepanaikina įstaigos vadovo prievolės kontroliuoti, ar šis įsakymas yra vykdomas nepažeidžiant darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų. Įstaigos vadovo nurodymu viršvalandžiai darbuotojams buvo apmokėti tiktai įvykdžius Inspekcijos reikalavimą, o ne apskaitiniam mėnesiui pasibaigus.

2. A. L., A. R. ir M. K. rašytinių sutikimų 2007 m. rugpjūčio mėnesį dirbti viršijant darbo sutartyje sulygtą darbo laiką nebuvo, o darbo sutarčių sąlyga dėl nustatytos kitokios darbo laiko trukmės atostogaujančių darbuotojų pavadavimo laikotarpiams pakeista taip pat nebuvo. Todėl traktuotina, kad šie darbuotojai dirbdami papildomai, tomis dienomis, kuriomis turėjo dirbti laikinai darbe nesantys darbuotojai, dirbo ne pagal savo darbo grafiką ir jiems už šį darbą turėjo būti apmokama kaip už darbą poilsio dienomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą ne dėl darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kurio norminio akto (kolektyvinės ar darbo sutarties) kokį konkretų reikalavimą (nuostatą) savo veika asmuo pažeidė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. 1. 6) apeliantas kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies, 193 straipsnio ir 194 straipsnio l dalies reikalavimus. Analogiškai nurodoma ir Inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarime. Kadangi apeliantas neginčija apygardos administracinio teismo nutarties dalies dėl patraukimo administracinėn atsakomybės pagal ATPK 41⁴ straipsnio l dalį už Darbo kodekso 193 straipsnio pažeidimus, teisėjų kolegija nevertina A. P. veiksmų atitikimo minėtai Darbo kodekso nuostatai.

V.

Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis, nustato, jog maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Nagrinėjamu atveju tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš nutarimo matyti, kad Inspekcija šios nuostatos pažeidimą kvalifikavo kaip veiką, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje. Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimas nėra ATPK 41⁴ straipsnio l dalies objektyviosios pusės elementas, nes ši nuostata įtvirtina administracinę atsakomybę tik už darbo įstatymų, kolektyvinių ir (ar) darbo sutarčių nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir mokėjimo tvarka, pažeidimus, tuo tarpu minėta Darbo kodekso nuostata nustato darbo laiko apribojimus. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. P. nenubaustas už pažeidimą, susijusį su darbo grafikų sudarymu, o nubaustas tik už pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 193 straipsnyje, t. y. neapmokėjus už viršvalandžius, kurie atsirado pažeidus Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo žodinės formuluotės („ir tuo pažeidė Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalį") leidžia daryti išvadą, kad apeliantas buvo kaltinamas bei nubaustas už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimus, pasireiškusius neužtikrinimu, kad darbuotojų darbo laikas per septynias dienas neviršytų 48 darbo valandų, taikant atsakomybę, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje.

Tokiu būdu darytina išvada, jog Inspekcija netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens veiką, susijusią su Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimu, ir nepagrįstai šiam pažeidimui pritaikė ATPK 41⁴ straipsnio l dalį. Todėl Inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalis, kuria A. P. skirta ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje numatyta nuobauda už Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimus, neužtikrinant, kad darbuotojų darbo laikas per septynias dienas neviršytų 48 valandų, yra naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina.

VI.

Pagal ATPK 41⁴ straipsnio l dalį apeliantas taip pat yra kaltinimas tuo, jog neužtikrinęs, kad būtų apmokama ne mažiau kaip dvigubai už darbą numatytomis pagal grafiką poilsio dienomis jo vadovaujamos įstaigos darbuotojams – budintiems sanitarams – A. R. už darbą 2007 m. rugpjūčio 8–11 dienomis, A. L. už darbą 2007 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, M. K. už darbą 2007 m. rugpjūčio 19–20 dienomis, pažeidė Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies reikalavimus.

Darbo kodekso 194 straipsnio l dalis nustato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad ji imperatyviai ir aiškiai įtvirtina visų darbuotojų, kaip darbo teisinių santykių dalyvių, bendro pobūdžio teisę gauti ne mažesnį kaip dvigubo dydžio darbo užmokestį už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu tik toks darbas nenumatytas pagal darbuotojų darbo grafiką.

A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad A. L., A. R. ir M. K. Inspekcijos nurodytomis dienomis dirbo pagal patvirtintą grafiką (b. 1. 7), todėl jis nepažeidė Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies reikalavimų. Su šiuo argumentu atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka Inspekcija, teigdama, kad minėti darbuotojai dirbdami papildomai, tomis dienomis, kuriomis turėjo dirbti laikinai darbe nesantys darbuotojai, dirbo ne pagal savo darbo grafiką ir jiems už šį darbą turėjo būti apmokama kaip už darbą poilsio dienomis, be to, papildomas darbas nebuvo numatytas šių darbuotojų darbo sutartyse.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atmeta atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą argumentą, kad dėl A. L., A. R. ir M. K. darbų, viršijančių darbo sutartyje sulygtą darbo trukmę, turėjo būti sudarytos papildomos darbo sutartys arba jos pakeistos. Darbo kodekso 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (Darbo kodekso 95 straipsnio l dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta tada, kai šalys susitarė dėl sutarties sąlygų, numatytų Darbo kodekso 95 straipsnyje. Darbo funkcijos nustatymas yra svarbi darbo sutarties sąlyga, nes darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojai atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (Darbo kodekso 119 straipsnis). Pagal Darbo kodekso 114 straipsnio l dalį darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Darbo kodeksas aiškiai neįtvirtina nuostatų dėl būtinybės sudaryti naują ar papildyti (pakeisti) esamą darbo sutartį, kai darbuotojas išreiškia sutikimą atlikti papildomus darbus, viršijančius jo darbo laiką. Darbo kodekso 114 straipsnio l dalies aiškinimas suponuoja, kad papildoma darbo sutartis turi būti sudaryta tik tais atvejais, kai darbuotojas eis papildomas pareigas arba dirbs sutartyje nesulygtą darbą, t. y. vykdys funkcijas, kurios nenumatytos darbo sutartyje. Tuo tarpu vien darbo sutartyje nustatyto darbo laiko viršijimas, jei atliekama darbo funkcija nesikeičia, yra pagrindas svarstyti apie viršvalandinio darbo apmokėjimą, o ne apie papildomos darbo sutarties sudarymą.

Nustatant, ar apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies pažeidimą, reikia nustatyti, ar apelianto vadovaujamos įstaigos darbuotojų darbas poilsio dienomis – A. R. 2007 m. rugpjūčio 8–11 dienomis, A. L. 2007 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, M. K. 2007 m. rugpjūčio 19–20 dienomis – buvo darbu, numatytu pagal grafiką, o ne tai, ar dėl darbo šiomis dienomis buvo sudaryta papildoma darbo sutartis ar darbo sutarčių pakeitimai. Kadangi nagrinėjamu atveju A. R. sutiko pavaduoti atostogaujančius J. T. ir K. J., o A. L. ir M. K. – A. R. (b. 1. 8) ir vykdė pagrindinėms darbo sutartyje numatytoms pareigoms tapačias pareigas toje pačioje darbovietėje, teigtina, jog šis papildomas darbas neprivalėjo būti atskirai numatytas galiojančioje ar naujoje darbo sutartyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus sanitarų budėtojų 2007 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas buvo sudarytas ir suderintas su darbuotojų atstovais (b. 1. 7). Šiame grafike pažymėtas ir minėtųjų darbuotojų A. R. darbas 2007 m. rugpjūčio 8–11 dienomis, A. L. – 2007 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, M. K. – 2007 m. rugpjūčio 19–20 dienomis.

Esant šioms aplinkybėms, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad budintieji sanitarai – A. R., A. L. ir M. K., atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 8–11, 11–12 ir 19–20 dienomis - dirbo pagal grafiką, todėl Inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalis, kuria A. P. skirta ATPK 41⁴ straipsnio l dalyje numatyta nuobauda už Darbo kodekso 194 straipsnio l dalies pažeidimus neužtikrinant, kad būtų apmokama ne mažiau kaip dvigubai už darbą numatytomis pagal grafiką poilsio dienomis, yra naikintina ir ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens A. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį pakeisti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio l dalį už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies pažeidimą, neužtikrinant, kad darbuotojų darbo laikas per septynias dienas neviršytų 48 valandų, ir 194 straipsnio l dalies pažeidimą, neužtikrinant, kad būtų apmokama ne mažiau kaip dvigubai už darbą numatytomis pagal grafiką poilsio dienomis panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėStasys Gagys