- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-483-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22191-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22191-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, turintis neįgalumą 30 procentų darbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenys apie teistumus perkelti į registro archyvą, 2018 m. gegužės 28 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kurį 2018 m. gegužės 28 d. rezoliucija Telšių apylinkės teismas patvirtino ir V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, o 2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nes V. Š., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai yra 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.28 promilės girtumas), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo kartu gyvenančiai sugyventinei I. K. – jis, rankoje laikydamas smailią metalinę geležtę, demonstruodamas atkišo ją priešais sugyventinę ir grasino ją padurti, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
V. Š. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to V. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2018 m. birželio 10 d. apie 20 val. 30 min (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu kumščiu vieną kartą sudavė į veidą savo sugyventinei I. K. ir praskėlė jai lūpą, o nuo suduoto smūgio I. K. prarado pusiausvyrą, atsitrenkė į prieškambario spintą ir susitrenkė rankas, po to jis kumščiais dar du kartus sudavė I. K. į įvairias kūno vietas ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui - kartu gyvenančiai sugyventinei I. K. fizinį skausmą.
V. Š. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2018 m. gegužės 28 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui V. Š. ir nukentėjusiajai I. K. susitaikius, kurį 2018 m. gegužės 28 d. rezoliucija Telšių apylinkės teismas patvirtino ir V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. (b. l. 56–59).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu šis tyrimas atnaujintas, nes V. Š., 2018 m. gegužės 28 d. būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą (b. l. 64–67)
V. Š., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl 2018 m. gegužės 11 d. padarytos nusikalstamos veikos, parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, įtarimo esmę suprato, nurodė, kad 2018 m. gegužės 12 d., kai buvo sulaikytas Mažeikių areštinėje, dėl įtarimo kaltu neprisipažino, nes neatsiminė visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad jis su sugyventine I. K. sukonfliktavo ir po to sugyventinė išvarė jį iš namų. Grįžęs iš areštinės pasikalbėjo su I. K. apie įvykį. Sugyventinė papasakojo, kaip jai grasino metaline geležte. Pokalbio su sugyventine metu prisiminė, kad tikrai jai grasino. Tiki sugyventinės pasakojimu apie įvykio aplinkybes, nes sugyventinė nevartoja alkoholio, nemeluoja. Įvykio dieną buvo labai girtas, pats nesuprato savo veiksmų ir nesuvokė, kaip taip neatsakingai galėjo pasielgti. Dėl savo elgesio labai gailisi ir nori su I. K. susitaikyti, jos atsiprašė ( b. l. 45; 49 ).
V. Š., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl 2018 m. birželio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos, įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad su sugyventine I. K. kartu gyvena apie 7 metus, augina 6 metų dukrą. 2018 m. birželio 10 d. iš ryto išėjo iš namų ir netoli Ventos kultūros namų su draugais gėrė alų. Apie pietus pro šalį ėjusi sugyventinė I. K., pamačiusi jį geriantį supyko ir priėjusi sudavė per veidą, tačiau neskaudžiai, o tada atėmė 20 eurų. Paprašius buto raktų, sugyventinė supykusi nedavė. Vėliau grįžo į namus, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių neatsimena. Prisimena, jog dėl rūsio raktų, kurių paprašius sugyventinė nedavė, įvyko konfliktas. Paaiškino, jog norėjo pasiimti dviratį ir važiuoti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone. Prisimena, jog dar prieš konfliktą I. K. pradėjo nervinti, priekaištauti dėl visokių buitinių dalykų, dėl alkoholio vartojimo, dėl ko dažnai kyla konfliktai. Koridoriuje barnio metu labai susinervinęs pastūmė sugyventinę, kad ši pasitrauktų, nes koridorius siauras. Neatsimena tiksliai, gal ten ir sudavė kumščiu sugyventinei į veidą. Matė, kaip sugyventinė atsitrenkė į prieškambario spintą, mano, jog galėjo susitrenkti rankas. Tada nuėjęs į virtuvę spintelėse ieškojo rakto, o sugyventinė atidariusi buto duris šaukėsi pagalbos. Po to atėjusi į virtuvę tempė už drabužių. Susinervinęs sudavė I. K. keletą kartų kumščiais, tačiau į kurias vietas pataikė, neatsimena. Neradęs raktų iš namų išėjo, išvažiavo pas tėvus. Suprato, kad I. K. iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 130–131).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be V. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– Nukentėjusioji I. K. dėl sugyventinio V. Š. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. 30 min. namo grįžo neblaivus sugyventinis V. Š.. Grįžęs pradėjo užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėt to, kilo konfliktas. Sugyventiniui liepus išeiti iš namų, šis supykęs nuėjo į virtuvę, iš kur atsinešė geležtę, skirtą peiliams galąsti ir buto koridoriuje eidamas artyn, atkišęs rankoje turėtą geležtę smailiąja dalimi, pasakė, kad nudurs. Labai išsigando, už nugaros stovėjo penkiametė dukra, kuri nuėjusi prie tėvo klausė: „tėti, ką darai, atiduok man, tau jo nereikia“. Sugyventinis lyg susivokęs, atidavė dukrai geležtę. Tada išstūmė sugyventinį lauk pro duris, nes buvo išsigandusi. Po kelių valandų, kai V. Š. grįžęs į namus pradėjo belsti į duris, jo neįleido, buvo išsigandusi, bijojo, kad vėl ko nors nepadarytų, nes buvo girtas. Paskambinusi pareigūnams prašė pagalbos. Sugyventinis taip elgėsi pirmą kartą, anksčiau nėra buvę, kad šitaip grasintų. Blaivus šeimoje būna geras, bet kai išgeria alkoholio jo elgesys pasikeičia (b. l. 15; 26–27);
– Nukentėjusioji I. K. dėl sugyventinio V. Š. smurto ir fizinio skausmo sukėlimo, parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 20 val. 30 min. į namus grįžo neblaivus sugyventinis V. Š.. Buto miegamajame kambaryje tarp jų kilo konfliktas. Sugyventinio paprašė išeiti iš buto. Buto koridoriuje konflikto metu sugyventinis V. Š. kumščiu trenkė į veidą praskeldamas lūpą. Nuo smūgio atsitrenkė į prieškambario spintą, taip susižalodama abi rankas. Po to sugyventinis dar kelis kartus kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmas sukėlė fizinį skausmą, ant abiejų rankų liko mėlynės. Pradariusi buto duris šaukėsi pagalbos. Policiją iškvietė kaimynė. Vartojo nuo skausmo vaistus, nes skaudėjo rankas, veidą. Civilinio ieškinio byloje ji neteiks ( b. l. 93; 109 );
– V. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 12 d. 01 val. 32 min. V. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 39–40);
– 2018 m. gegužės 11 d. bei 2018 m. birželio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas (b. l. 15–16; 93–94). Prie 2018 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridedamose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta bei įvykio vietoje rastas ir paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – metalinė geležtė (b. l. 19–22). Prie 2018 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridedamose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta bei nukentėjusiajai I. K. padarytų sužalojimų vaizdai (b. l. 102–106; );
– 2018 m. gegužės 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos J. R. nutarimu, įvykio vietoje rastas ir paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – metalinė geležtė, grąžinta nukentėjusiajai I. K. (b. l. 23–24);
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. B. 2018 m. gegužės 12 d. tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), bute kilusio konflikto metu neblaivus V. Š., kuriam nustatytas 2,28 promilės girtumas, iš buto virtuvės pasiėmęs smailę, metalinę geležtę ją demonstruodamas, iškėlęs priešais savo sugyventinę I. K. grasino ją nudurti. V. Š. laikinai sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centras bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyrius (b. l. 1–2);
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos V. K. 2018 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje konflikto metu neblaivus V. Š. vieną kartą kumščiu trenkė savo sugyventinei I. K. į veidą prakirsdamas jai lūpą, kelis kartus į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji I. K. nuo suduotų smūgių susvirduliavo ir susimušė abi rankas. Taip smurtaudamas V. Š. sukėlė savo sugyventiniai I. K. fizinį skausmą. V. Š. nesulaikytas, girtumas nenustatytas, nes įtariamasis po nusikalstamos veikos padarymo pasišalino. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centras bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyrius (b. l. 75).
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
Byloje neabejotinai nustatyta, kad V. Š. 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. 30 min., bute kilusio konflikto metu užsimojęs metaline geležte, atvirai ją demonstruodamas ir grasindamas sugyventiniai I. K. ją nudurti, savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad labai išsigando, bijojo sugyventinio išsakytų grasinimų, todėl šaukėsi pagalbos.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje neabejotinai nustatyta, kad V. Š. 2018 m. birželio 10 d. apie 20 val. 30 min. suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. K. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad jai skaudėjo. Be to įvykio vietos apžiūros protokolo priedo nuotraukose užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – prakirsta lūpa, smurto žymės ant rankų.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad neblaivus V. Š. grasino nužudyti savo sugyventinę I. K., smurtaudamas sukėlė sugyventinei I. K. fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. Š. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – V. Š. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. V. Š. veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, atvirai demonstruodamas metalinę geležtę, ja užsimojęs, grasino nužudyti savo sugyventinę I. K., o suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
BPK 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Atsižvelgiant į tai, jog straipsnių sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės – BK 145 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.
V. Š. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 142–145).
Skirdamas kaltinamajam V. Š. bausmę teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir stadiją ( du nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 112–113), baustas administracine tvarka, skirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 114–120), nedirbantis, turintis neįgalumą 30 procentų darbingumą (b. l. 121–122), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant prokurorės siūlomas bausmes: už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės šiuo konkrečiu atveju yra tinkamos, todėl mažinti ar didinti jas nėra pagrindo. Taikyti bausmių apėmimą nėra teisinio pagrindo, todėl bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalų nuostatas, taikant bausmių dalinį sudėjimą ir paskiriant galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Š. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę V. Š. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 12 d. 01 val. 30 min. iki 2018 m. gegužės 13 d. 17 val. 14 min. (b. l. 41–42).
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam 2018 m. birželio 14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei 2018 m. birželio 15 d. teismo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 132–134; 140–141).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusioji I. K. 2018 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informuota apie sprendimą užbaigto procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 146–147). Nukentėjusiosios skundų dėl prokurorės sprendimo negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal:
– BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio;
– BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. Š. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Š. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Į paskirtą bausmę V. Š. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 12 d. 01 val. 30 min. iki 2018 m. gegužės 13 d. 17 val. 14 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. Š. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, V. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti V. Š. 2018 m. birželio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei teismo nutartimi 2018 m. birželio 15 d. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Bausmės terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti V. Š., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.