- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- I1-84-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00387-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 172 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 12-14) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namuose ir dirbo tvarkiniu 14 būryje. Dėl jam nežinomų priežasčių nuo 2018-12-14 pareiškėjas buvo perkeltas į nuteistųjų 9 būrį ir atleistas iš darbo. Tvirtino, kad dėl darbo kokybės pastabų niekada neturėjo, o apie atleidimą iš darbo jam nebuvo pranešta. Pareiškėjo nuomone, jis buvo atleistas iš darbo dėl to, kad skundė pareigūnų veiksmus. Netekęs darbo negalėjo užsidirbti pragyvenimui, o negautos darbo užmokesčio pajamos už du mėnesius sudaro 172 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų. Kalėjimų departamento pareigūnai pareiškėjo skundą dėl perkėlimo į kitą būrį ir atleidimo iš darbo išnagrinėjo atmestinai ir sprendime neteisingai nurodė pareiškėjo pavardę, dėl to jis patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur ir ją prašo priteisti iš atsakovo atstovo Kalėjimų departamento.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 23-26) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Alytaus PN direktoriaus 2018-06-13 įsakymu Nr. 2-748 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti tvarkiniu 0,5 pareigybės, algos koeficientas 0,43 MMA. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018-12-19 įsakymu Nr. 2-1519 pareiškėjas nuo 2018-12-19 buvo atleistas iš darbo. Pažymėjo, kad priimant į darbą ir atleidžiant iš darbo atsižvelgiama į nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, asmenines savybes, polinkį bausmės atlikimo metu nepaisyti režimo reikalavimų, taip pat į tai, ar asmuo nėra baustas drausmine tvarka ir kt. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo baustas tris kartus. Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskirstymo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 37-40) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamente 2019-01-08 buvo gautas pareiškėjo skundas dėl, jo nuomone, galimai neteisėto perkėlimo į kitą būrį ir atleidimo iš darbo. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namų administracija, perkeldama pareiškėją į kitą būrį ir atleisdama iš darbo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pagal Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktą, skirstant nuteistuosius į būrius atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas. Siekiant įstaigoje kontroliuoti kriminogeninę būklę, pataisos įstaigos direktorius gavęs informacijos apie nuteistojo daromą neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems, privalo imtis veiksmų užtikrinančių režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą. Alytaus PN 2019-01-31 pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai, linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, baustas už įvairius pažeidimus, neskatintas, todėl siekiant išvengti galimų nustatytos tvarkos pažeidimų, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą nuteistųjų būrį, kuriame tęsti darbo negalėjo. Rengiant atsakymą į pareiškėjo skundą buvo padaryta rašybos klaida dėl pareiškėjo pavardės, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui suprasti, kad atsakymas adresuotas būtent jam ir nesukėlė neigiamų pasekmių. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad dėl klaidos pavardėje patyrė depresiją, pažeminimą, išgyvenimus, bet nepagrindžia šių teiginių objektyviais duomenimis, neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmais perkėlus pareiškėją iš 14 nuteistųjų būrio į 9 būrį bei atleidus iš darbo, taip pat dėl atsakovo atstovo Kalėjimo departamento galimai neteisėtų veiksmų neišsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei sprendime neteisingai nurodžius pareiškėjo pavardę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017-02-14 buvo laikomas Alytaus pataisos namų nuteistųjų būryje Nr. 14 ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018-06-13 įsakymu Nr. 2-748 buvo paskirtas dirbti būrio tvarkiniu (b. l. 28, 48).
Alytaus PN direktoriaus 2018-12-14 įsakymu Nr. 2-1506 pareiškėjas nuo 2018-12-14 buvo perkeltas iš nuteistųjų būrio Nr. 14 į būrį Nr. 9, o nuo 2018-12-19 Alytaus PN direktoriaus 2018-12-19 įsakymu Nr. 2-1519 buvo atleistas iš darbo (b. l. 29, 64).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl Alytaus PN direktoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjas buvo perkeltas į kitą būrį ir atleistas iš darbo, pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2019-01-08 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, kuris 2019-02-12 sprendimu Nr. 2S-679 pareiškėjo skundo netenkino. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs sistemingai pažeidinėti nustatytą tvarką, už įvairius pažeidimus 10 kartų baustas, nė karto neskatintas, todėl siekiant kontroliuoti kriminogeninę situaciją ir išvengti galimų tvarkos pažeidimų pareiškėjas buvo perkeltas į 9 būrį (b. l. 41, 44-45).
Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina pataisos įstaigų režimo reikalavimus. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).
Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-10-20 iki 2020-01-22) 65 punktas, be kita ko, nustato, jog pataisos namų direktorius įsakymu sudaro komisiją, kuri nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigą, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Alytaus PN Nuteistųjų skirstymo komisijos 2018-12-14 posėdžio protokolas, patvirtina, kad komisijos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį klausimas ir nutarta J. M. perkelti iš 14 būrio į 9 būrį (b. l. 61-62). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą būrį susijęs su pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-0-00044-18 dėl J. M. adresuotame laiške rastų galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų (b. l. 63, 83). Iš Alytaus PN 2019-01-31 pažymos Nr. 8-1123 Kalėjimų departamentui (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas buvo charakterizuojamas neigiamai, linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, baustas už įvairius pažeidimus 10 kartų, neskatintas. Atsakovo atstovo argumentus dėl pareiškėjui skirtų drausminių nuobaudų už administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, netinkamą elgesį su pareigūnais ir kt. patvirtina Alytaus PN 2019-04-02 pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 30). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad siekiant kontroliuoti kriminogeninę situaciją dėl pareiškėjo elgesio, Nuteistųjų skirstymo komisija turėjo pagrindą perkelti J. M. į kitą būrį. Atitinkamai Alytaus PN direktorius, įvertinęs surinktus duomenis (Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-12-14 tarnybinį pranešimą, Nuteistųjų skirstymo komisijos nutarimą) apie kylančius rizikos veiksnius, teismo vertinimu, pagrįstai darė išvadą, kad tolesnis J. M. buvimas paskirtame būryje neįmanomas ir nutarė perkelti jį į 9-jį būrį. Teismo vertinimu, toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi padarytas įvertinus turimą informaciją bei siekiant užtikrinti ir garantuoti tvarką pataisos įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). BVK 125 straipsnis numato, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.), nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą.
Pažymėtina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14). Įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą dėl nuteistojo priėmimo į darbą ar atleidimo iš darbo, kiekvieną atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu. Šiuo atveju, vertinant dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo aplinkybes, teismas visų pirma pažymi, kad pataisos įstaiga neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti darbu, nes tai pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Pataisos įstaigos administracijai nustačius rizikos veiksnius dėl pareiškėjo elgesio ir siekiant kontroliuoti kriminogeninę būklę, pataisos įstaiga turėjo pagrindą pareiškėją iškelti iš būrio, kuriame jis iki tol dirbo tvarkdario pareigose. Atitinkamai parkėlus pareiškėją į kitą būrį, pareiškėjas nebegalėjo tęsti ankstesnio 14 būrio tvarkdario darbo gyvendamas 9 būryje. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus pataisos namų direktorius pagrįstai 2018-12-19 įsakymu Nr. 2-1519 atleido pareiškėją iš darbo, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.
Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo perkeltas į kitą būrį ir atleistas iš darbo dėl rašomų skundų. Tokių įrodymų pats pareiškėjas nepateikė. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarką (b. l. 60). Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą būrį ne dėl rašomų skundų, o dėl jo paties netinkamo elgesio bei siekiant kontroliuoti kriminogeninę situaciją.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Nenustačius atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį ar atleidimo iš darbo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atmestina kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento. Reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kad Kalėjimų departamento pareigūnai pareiškėjo 2019-01-08 skundą išnagrinėjo atmestinai ir sprendime neteisingai nurodė pareiškėjo pavardę, dėl to jis patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus.
Kalėjimų departamento 2019-02-12 sprendimo Nr. 2S-679 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį ir atleidimo iš darbo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Kalėjimų departamentas sprendimą grindė dokumentine medžiaga, gauta iš Alytaus pataisos namų, kurią detaliai išanalizavo bei įvertino. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, kad Kalėjimų departamento 2019-02-12 rašte Nr. 2S-679 nurodant pareiškėjo pavardę buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida dėl pareiškėjo pavardės. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl neteisingai nurodytos pareiškėjo pavardės, jam būtų kilusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl didelių išgyvenimų, kilusių dėl neteisingai nurodytos raidės pareiškėjo pavardėje, yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Kalėjimų departamento 2019-02-12 sprendime Nr. 2S-679 padarytos rašymo apsirikimo klaidos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų (Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos) ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.