- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-299-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03756-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4245-470/2013, kuria atsisakyta priimti nagrinėti R. J. reikalavimą dėl juridinio fakto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Suinteresuotas asmuo R. J. civilinėje byloje pagal R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad ji po savo tėvo V. S. mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) kad po motinos N. S. mirties ji ir L. J. priėmė motinos palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti (b.l. 4-8). Nurodė, kad priešieškinį teikia palikimo priėmimo tikslu.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi vieną iš R. J. priešieškinio reikalavimų – dėl juridinio fakto, kad ji ir L. J. priėmė palikimą po motinos N. S. mirties pradėdamos jį faktiškai valdyti, nustatymo atsisakė priimti nagrinėti (b.l. 9-10). Teismas iš 2003-12-12 notarinės sutarties konstatavo, kad N. S. turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą, o paveldėtojams - mirusiosios vaikams, tame tarpe ir R. J., buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Teismas darė išvadą, kad visas N. S. turtas po jos mirties buvo paveldėtas, kadangi palikimo negalima priimti dalimis. Teismas sprendė, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nes toks faktas nesukels teisinių pasekmių ir pažymėjo, kad, siekdama įrodyti priešingai, R. J. turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų teisėtumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė R. J. prašo priimti nagrinėti reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji ir L. J. priėmė motinos N. S. palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti (b.l. 13-15). Teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nurodė, kad abi paveldėtojos bendru sutarimu, nemokamai leido broliui R. S. gyventi jų paveldėtoje namo dalyje, todėl R. S. po mamos N. S. mirties ir velionės turto padalijimo gyveno svetimame turte, t.y. L. J. ir R. J. paveldėtame turte. 2007 metų vasarą R. J. sugrįžo gyventi į sodybą ir su savo šeima joje gyvena iki šiol. Teismas, apeliantės nuomone, netinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pasisako apeliacinio skundo ribose, t.y. dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo.
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti nagrinėti vieną iš suinteresuoto asmens R. J. priešieškinio reikalavimų – nustatyti juridinį faktą, kad ji ir L. J. priėmė motinos N. S. palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal palikimo atsiradimo metu (2003-07-15), galiojusį teisinis reglamentavimą įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba įpėdiniui paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 str. 2 d.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2003-12-12 sutarties, 2003-12-12 paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą (b.l. 19-23) nustatyta, kad po motinos N. S. mirties, palikimą priėmė jos vaikai R. S., R. J., D. J., E. S. ir L. J., kuriems 2003 m. gruodžio 12 d. Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus kiekvienam į 1/5 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimą sudarančio turto išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokią turto dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo prašoma nustatyti juridinį faktą, tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą ne dėl tos palikimo dalies, į kurią jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 str.) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone nustatytos bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina teismo nutarties išvadas, kad visas palikėjos N. S. turtas po jos mirties buvo paveldėtas, paveldėtojams, atitinkamai jiems priklausančiai palikimo daliai, yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės priešieškinyje prašomas nustatyti juridinis faktas, nesukels teisinių pasekmių, todėl papildomai nenustatinėtinas (CPK 444 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant atsisakytiną priimti nagrinėti apeliantės reikalavimą, neteisingai vietoje L. J. nurodyta N. S., pažymi, kad apeliantė turi teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (CPK 276 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį nėra teisinio pagrindo (CPK 329 str., 337 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti priešieškinio reikalavimą nustatyti juridinį faktą, kad R. J. ir L. J. po motinos N. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamos faktiškai jį valdyti, palikti nepakeistą.