- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1556-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00343-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1556-159/2011
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė A. M. 2011-06-28 kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-06-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. M. ieškinį ir grąžino jį ieškovei. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės atstovė, jos buveinė yra Klaipėdos mieste, todėl ieškinys neteismingas Šilalės rajono apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b. l. 4).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-06-28 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai iš jos reikalauja 1 912,50 Lt teismo išlaidų. Teismas nepastebėjo, kad byloje pateiktos nutartys iš kitos bylos, tai įvertintina sąmoningu dokumentų klastojimu siekiant suklaidinti teismą. Apeliantė gyvena Šilalės rajone, jai patogiau atvykti į Šilalės rajono apylinkės teismą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neteisėtai iš apeliantės reikalauja pinigų, klastoja dokumentus, todėl gali atvykti į Šilalės rajono apylinkės teismą (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Šilalės rajono apylinkės teismui (b. l. 4).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal ją nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė –ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą (CPK 31 str.). Tam tikroms byloms, kuriose ginamos reikšmingos ieškovo teisės ar įstatymo ginami interesai, įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Galimybė asmeniui pareikšti ieškinį viename iš kelių nagrinėti ginčą kompetentingų teismų įtvirtinta CPK 30 str., nustatančiame civilinių bylų teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, t. y. alternatyvųjį teismingumą. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ieškovė prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato atstovavimo. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovės pareikštas reikalavimas nepatenka į kategoriją bylų, kurioms būtų taikomas išimtinis ar alternatyvus teismingumas, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė ieškinį turi teisę pareikšti pagal valstybei atstovaujančios institucijos – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – buveinės vietą ir pagrįstai vadovaudamasis CPK 29 str. įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Šilalės rajono apylinkės teismui (CPK 29 str., 185 str.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.