- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-113-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo J. V. ir V. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal J. V. pareiškimą 2007-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00258-07 dėl R. ir V. G. galbūt padaryto savavaldžiavimo. Tačiau 2009-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė tyrimą nutraukė, nurodydama, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog V. ir R. G., suprasdami, kad savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendindami savo tikras teises, t. y. vykdydami namo statybas be leidimo, numatė, kad J. ir V. V. priklausančioje namo dalyje atsiras padarinių, t. y žala, nurodyta UAB „Minestas“ lokalinėje sąmatoje, ir to norėjo ar sąmoningai leido šiai žalai atsirasti, todėl jų veiksmuose nėra tyčios – būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d., subjektyviojo požymio. Taip pat nenustatyta, kad UAB „Minestas“ lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos, susijusios su namo stogo ir fasado remonto darbais, kurias sudaro 25186,92 litai, yra susijusios priežastiniu ryšiu su V. ir R. G. veiksmais, t. y. be leidimo vykdomomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), jiems priklausančioje namo dalyje statybomis. Todėl nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-03-24 nutarimu atmestas J. V. ir V. V. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-03-03 nutarimo.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi J. V. ir J. V. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-03-24 nutarimo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu J. V. ir V. V. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi sprendžiant, ar R. ir V. G. veika yra nusikalstama, buvo būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius. Šiuo atveju ginčas kilo vertinant šiuos savavaldžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymius – asmens veikimą (arba neveikimą), kaltę ir veikos padarinius. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso V. G. ir J. bei V. V. Gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos darbai buvo galimi ne tik gavus statybos leidimą, bet ir gavę kitų bendrasavininkių sutikimą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad R. ir V. G. nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėnesio, neturėdami statybos leidimo, vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybas. Tokiu būdu buvo savavališkai vykdoma ginčijama, bet nerealizuota jų tariama teisė. Mano, kad tai yra BK 294 str. 1 d. dispozicijoje numatytas asmens veikimas, nes R. ir V. G. leidimų statyboms neturėjo, veikė savavališkai, pažeisdami įstatymus.
Skunde nurodoma, kad R. G. patvirtino, kad dėl leidimo gyvenamojo namo statybai nesikreipė, jo negavo ir neturėjo. Šios aplinkybės įrodo, kad R. ir V. G. žinojo visus įmanomus teisėtus ir legalius šios problemos sprendimo būdus, tačiau tyčia pasirinko įstatymų uždraustą veiką, todėl veikė tyčia. Tyčinius veiksmus patvirtina aplinkybė, kad nuėmus dalį stogo dangos bus padaryta žala pastatui, todėl suprato, kad erkerio stogo nuardymas gali turėti neigiamų pasekmių. Taip pat teigia, kad remontuojamas stogas nėra virš patalpų, kuriomis naudojasi R. ir V. G. , todėl R. ir V. G. nebuvo būtinybės nuardyti stogo. Todėl tokie darbai pagal savo apimtį ir pobūdį negali būti priskiriami prie būtinų, neatidėliotinų remonto darbų, o yra vertinami kaip rekonstrukcijos, statybos darbai. Teigia, kad apylinkės teismas neargumentavo, kad R. G. nepateikė jokių įrodymų apie prakiurusį stogą. O pareiškėjų teiginiais apie tai, kad R. ir V. G. neteisėtai vykdant namo statybos darbus buvo pažeista namo stogo danga, sienose atsirado įtrūkimai, per kuriuos vanduo pradėjo bėgti į J. ir V. V. balkoną, o dėl šios priežasties, persisunkus drėgmei per įtrūkimus, sudrėko J. ir V. V. virtuvės ir kambario siena, lupasi dažai, taip pat nuardytas erkerio stogas, paliekant tik pagrindus stogo dangai, dėl to taip pat į patalpas patenka drėgmė ir vanduo. Teiginiai grindžiami įrodymais (aktais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, statybininkų parodymais ir kt.), tačiau pareigūnai dėl nesuprantamų priežasčių netiki ir jais nesivadovauja. Mano, kad buvo galima atlikti tik minimalius remonto darbus, siekdami apsaugoti turtą, nepadarant žalos kitiems namo savininkams.
Taip pat skunde nurodyta, kad dėl savavališkų statybos darbų buvo padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams ir tai yra BK 294 str. 1 d. numatyti padariniai. Namo stogo ir fasado pažeidimai atsirado R. ir V. G. vykdant neteisėtas, savavališkas statybas, atsiradę namo stogo ir fasado pažeidimai užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokole, šių pažeidimų pašalinimo, t. y. remonto, darbai numatyti UAB „Minestas“ sąmatoje. Teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir kilus abejonių dėl namo stogo ir fasado pažeidimų, jų kilmės, dydžio, atstatymo kaštų, turėjo būti paskirta ekspertizė. Tai patvirtinta ir skundžiamojoje nutartyje. Nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju nėra siejama vien tik su padaryta turtine žala. Tokia žala J. ir V. V. pasireiškė ne tik didele turtine žala, bet ir šiurkščiu J. ir V. V. nuosavybės teisių bei teisių ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka pažeidimu, didelės moralinės žalos padarymu.
Šalies argumentai
Skunde J. V. ir V. V. dar nurodo, kad apylinkės teisme nebuvo surengtas posėdis, nors toks jų prašymas buvo.
Pareiškėjas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų argumentai, jog R. ir V. G. savavališkai, neturėdami leidimų, vykdydami gyvenamojo namo statybos darbus, nuėmė dalį namo stogo ir atliko kitus statybos darbus ir dėl to buvo sugadintas J. ir V. V. turtas, nerodo pastarųjų veikos pavojingumo ir priešingumo baudžiamajam įstatymui.
Iš skundų (tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui) turinio matyti, kad pareiškėjai neteisingai supranta ir netinkamai aiškina savavaldžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymius. BK 294 str. 1 d. yra įtvirtinta nusikaltimo sudėtis. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 str. 1 d. numatytos sąlygos. Savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.
Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.
Jeigu statybos darbai ir buvo vykdomi savavališkai, be tam reikalingo leidimo, taip pat rekonstruojamo namo kitų bendrasavininkių sutikimo, tačiau šios aplinkybės savaime nerodo, kad tuos statybos darbus vykdantys R. ir V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 1 d. Tokių aplinkybių nepakanka, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir R. ir V. G. nebuvo BK 294 str. 1 d. numatytų požymių, tai yra, tarp jų nebuvo ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės. Ginčo dėl nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės namą nėra.
Skunde pareiškėjai nenurodo, kokios ginčijamos arba pripažįstamos, tačiau nerealizuotos teisės buvo vykdomos atliekant statybos darbus. Tokių duomenų nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, jų nėra nurodyta ir pareiškėjų skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių nesutikimas dėl būsimų statybos darbų nelaikytinas ginču dėl pripažįstamos ar ginčijamos, bet nerealizuotos nuosavybės teisės, nes teisė statyti ar rekonstruoti nėra ginčijama, tuo labiau pripažįstama. Šiuo atveju iš skundo turinio neabejotinai matyti, kad pareiškėjai ginčija tik statybos teisėtumo klausimą.
Ginčas tarp šių subjektų turėjo būti susiformavęs iki statybos darbų pradžios (turima omenyje ne tik konkrečius darbus, bet ir tam reikalingas procedūras: tam tikri leidimai, bendrasavininkių sutikimai ir pan.). Todėl asmuo, kuris traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d., savavališkai vykdydamas statybos darbus, turi vykdyti ginčijamą ar pripažįstamą, tačiau nerealizuotą savo teisę (pavyzdžiui, nugriovė sienos dalį, kurios nuosavybės klausimas dar nėra išspręstas). Konkrečiu atveju ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės dėl nuosavybės teisės nustatymo, pripažinimo ir pan. šiuo atveju nebuvo. Atitinkamai neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad buvo tvarkomas stogas dėl vidun tekančio vandens ar pan. Tuo labiau aplinkybė, ar remonto darbai buvo neatidėliotini, ir pan.
Pats ginčas tarp bendraturčių prasidėjo tik pradėjus statybos (rekonstrukcijos) darbus. Pareiškėjai patys nurodo, kad jie nedavė tokiems darbams sutikimo, todėl statyba buvo nelegali. Atitinkamai tokia aplinkybe, kad pareiškėjai nedavė sutikimo statybos darbams, nelaikytina tai, kad R. ir V. G. vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, nes ši aplinkybė atsiranda dėl statybos darbų, o ne dėl nuosavybės teisės ginčo. Nors ginčas iš prigimties yra susijęs su nuosavybės teise, tačiau toks ginčas yra dėl paties veiksmo (statybos darbų) procedūrinių dalykų. Todėl neatitinka BK 294 str. 1 d. dispozicijos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. ir V. G. atliko statybos darbus. Tačiau tokia teisė – rekonstruoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – nėra įstatymų uždrausta. Šios iš nuosavybės teisės kylančios teisės negali niekas uždrausti. Ši teisė yra prigimtinė. Tačiau tokių darbų atlikimas, kaip minėta, reikalauja atlikti tam tikras procedūras. Pareiškėjai nurodė, kad turi būti leidimas bei jų, kaip bendrasavininkių, sutikimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių procedūrų teisėtumo klausimo netikrina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad už savavališkas statybas dėl nesilaikymo tam tikrų procedūrų jiems buvo taikytos tam tikrų atsakomybės rūšių poveikio priemonės.
Todėl savavališkas darbų atlikimas neturint leidimo arba nelegali statyba nėra pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka. Atitinkamai tokia praktika spręsti civilinius teisinius ginčus dėl procedūrinių statybos darbų, inicijuojant baudžiamąjį procesą, yra netoleruotina.
Ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo nutrauktas pagrįstai. Šios aplinkybės buvo nurodytos apylinkės teismo. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti R. ir V. G. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymiai, todėl tyrimas pagrįstai nutrauktas.
Skunde J. V. ir V. V. dar nurodo, kad apylinkės teisme nebuvo surengtas posėdis, nors toks jų prašymas buvo. Tačiau pačiame skunde teisingai nurodyta, kad posėdis neprivalo būti surengtas, todėl apylinkės teismas jokių procesinių pažeidimų nepadarė.
Esant minėtoms aplinkybėms apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. V. ir V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.