- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- I-4825-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04179-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, N. L., M. K., V. R.
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos L. L. individualios įmonės atstovei N. L., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Daivai Misiūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, N. L., M. K., V. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. L. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja arba Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–8), vėliau su patikslintais skundais (tomas I, b. l. 49–57, 145–158, tomas II, b. l. 66–67), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (10.10)I-7105; 2) panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (7.2)3-20387; 3) įpareigoti bendraatsakovį įtraukti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenis apie L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal įmonės 1-SD formos 2014 m. balandžio 29 d. pranešimą Nr. SD-19; 4) įpareigoti bendraatsakovį įtraukti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įmonės darbuotojų: N. L., M. K., V. R. ir įmonės savininko L. L. duomenis už ataskaitinius laikotarpius pagal įmonės pateiktus SAM formos pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14; 5) įpareigoti atsakovą grąžinti Įmonei neteisėtai išieškotą privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) mokestį – 169,92 Eur (586,68 Lt), iš kurių – 12,65 Eur (43,68 Lt) delspinigiai; 6) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 28,96 Eur žyminio mokesčio.
Pareiškėja nurodo, kad Įmonė, atstovaujama savininko L. L., 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 14 dėl L. L. priėmimo į darbą tiekėjo-vadybininko pareigoms nuo 2014 m. gegužės 1 d. ir pateikė registruotu paštu Fondo vadybos Vilniaus skyriui 1-SD formos 2014 m. bandžio 29 d. pranešimą Nr. SD-19 apie L. L. priėmimą į darbą. Kadangi Įmonės savininkas nuo 2014 m. gegužės 1 d. buvo įdarbintas Įmonėje dirbti pagal darbo sutartį, todėl pareiškėja nustojo už jį mokėti PSD įmokas, kurias kiekvieną mėnesį mokėjo iki įsidarbinimo, ir pradėjo mokėti už jį pilnos apimtiems VSD įmokas (39,98 proc.), įskaitant PSD bei kitas įmokas. Už kitus Įmonės darbuotojus visi nurodyti mokesčiai taip pat buvo mokami laiku ir pilnos apimties. Pažymėjo, jog 2014 m. birželio 10 d. Fondo valdyba areštavo Įmonės sąskaitą ir priverstinai išieškojo iš Įmonės už gegužės mėn. PSD įmoką sumoje 90,00 Lt ir delspinigius – 43,68 Lt, iš visos 133,68 Lt. Ginčijamame 2014 m. birželio 27 d. Fondo valdybos sprendime Nr. (7.2)3-20387 buvo nurodyta, jog 1-SD formos pranešimo Nr. SD-19 duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazę, dėl to, kad individualios įmonės savininkas negali pats su savimi sudaryti darbo sutarties. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus neteisėtais veiksmais, apskundė juos Fondo valdybai, tačiau pastaroji, išnagrinėjusi skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja su priimtais sprendimais nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti ir neteisėti, nes iš Įmonės atsiskaitomosios sąskaitos yra priverstinai išieškomos PSD įmokos, dvigubai apmokestinant Įmonės savininko pajamas, susijusias su darbo santykiais. Pažymėjo, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. Fondo valdyba eilinį kartą priverstinai iš Įmonės sąskaitos išieškojo PSD įmoką už Įmonės savininką sumoje 270 Lt už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, 2014 m. lapkričio 7 d. – 183 Lt PSD įmoką už rugsėjo ir spalio mėnesius. Pareiškėja paaiškino, kad kas mėnesį per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) laiku teikia Fondo valdybai SAM pranešimus apie įmonės darbuotojų: N. L., M. K., V. R. ir L. L. gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius, tačiau EDAS sistema nuolat praneša, kad nepateiktas 1-SD formos pranešimas asmeniui nurodytam SAM3SD priedo 4 eilutėje, t.y. pranešimas dėl L. L. įdarbinimo. Taip pat kas mėnesį tvarkingai teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai FR0572 formos mėnesinę L. L. ir kitų Įmonės darbuotojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją.
Pareiškėja nurodo, jog 2015 m. kovo 18 d. gavo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 9 d. raginimą Nr. 17.51R-3957 sumokėti 265,67 Eur skolą, susidariusią dėl Įmonės savininko L. L.. Nesutikdama su minėtu raginimu, pareiškėja pateikė skundą.
Pareiškėjos teigimu, individualių įmonių steigėjai turi teisę pasirašyti darbo sutartis patys su savimi ir priimti save į darbą. Pažymėjo, jog tokia praktika yra paplitusi, ilgametė, o Fondo valdybos teritoriniai skyriai sėkmingai registruoja iš tokių įmonių gautus 1-SD formos pranešimus apie valstybinio socialinio draudimo pradžią bei duomenis apie tokių įmonių darbuotojus įtraukia į Registrą. Pareiškėja savo teiginius grindžia pavyzdžiais su konkrečiomis UAB ir VšĮ, todėl nesupranta, kodėl pareiškėjos, kaip individualios įmonės, siųstą 1-SD formos pranešimą Nr. SD-19 atsakovas atsisako įregistruoti. Mano, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba, papildomai priverstinai apmokestindami PSD ir VSD sumažintomis įmokomis L. L. pajamas, susijusias su darbo santykiais, atmesdami Įmonės teikiamas mėnesines SAM ataskaitas už ataskaitinius laikotarpius, neįtraukdami į Registrą duomenis apie L. L., įskaitant ir kitus įmonės darbuotojus, pajamas ir nuo jų sumokėtus mokesčius, pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 6 str., 7 str., 7 str. 3 d. įtvirtintus mokesčių mokėtojų lygybės, o taip pat ir teisingumo bei protingumo principus. Pareiškėjos teigimu, Įmonės savininkas L. L., kaip vienasmenis valdymo organas, priėmęs pats save į darbą, veikė sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 6 d., Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 10 str. 2 d. ir kitų teisės aktų nuostatų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patikslintą skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepime (tomas I, b. l. 105–107, tomas II, b. l. 57–59) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja per EDAS teikė šiuos pasirašytus saugiu elektroniniu parašu SAM pranešimus: Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35,Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14, tačiau jie buvo atmesti dėl klaidos, kadangi juose nurodytas apdraustasis asmuo L. L.. Remiasi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo įstatymų aiškinimu, pagal kurį fizinis asmuo (individualios įmonės savininkas) pats su savimi sudaryti darbo sutarties ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodo, jog neturėjo ir dabar neturi teisinio pagrindo įrašyti į Registrą pareiškėjos 2014 m. bandžio 29 d. pateikto 1-SD formos pranešimo Nr. SD-19 apie apdraustojo L. L., kuris yra kartu ir Įmonės savininkas, valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014 m. gegužės 1 d., su nurodyta draudimo priežastimi – priėmimas į darbą.
Atsakovas taip pat pažymėjo, jog turimais duomenimis L. L. individualios įmonės savininkas nepriklauso asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5, 7 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra gauta informacija apie savininko sveikatos draudimą valstybės lėšomis, todėl kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, įmonė privalo mokėti ne mažesnes kaip 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Kadangi pareiškėja nustatyta tvarka nemokėjo VSD ir PSD įmokų už individualios įmonės savininką, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 17 ir 20 punktų nuostatomis, priėmė sprendimus: 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (7.5) 7-10-36726, 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (7.5) 7-10-60124, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (7.5) 7-10-76977 dėl PSD įmokų ir PSD įmokų delspinigių skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė kredito įstaigai mokėjimo nurodymus nurašyti nustatytą įsiskolinimą iš Įmonės sąskaitos, kuriuos kredito įstaiga įvykdė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į patikslintą skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime (tomas I, b. l. 68–71, tomas II, b. l. 64–65) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Fondo valdyba iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius savo atsiliepime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepime (tomas I, b. l. 64) į pareiškėjos skundą nurodo, jog su juo sutinka ir palaiko skundo reikalavimus dalyje dėl jos duomenų įtraukimo į Registrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime (tomas I, b. l. 119) į pareiškėjos skundą nurodo, jog su juo sutinka ir palaiko skundo reikalavimus dalyje dėl jo duomenų įtraukimo į Registrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime (tomas I, b. l. 122) į pareiškėjos skundą nurodo, jog su juo sutinka ir palaiko skundo reikalavimus dalyje dėl jo duomenų įtraukimo į Registrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2014 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 14 tarp L. L. ir L. L. individualios įmonės, kurią atstovavo jos savininkas L. L.. Pagal šią sutartį L. L. buvo priimtas į darbą tiekėjo-vadybininko pareigoms nuo 2014 m. gegužės 1 d. (tomas I, b. l. 9–11).
2014 m. balandžio 29 d. pareiškėja per EDAS Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 1-SD formos pranešimą Nr. SD-19 apie apdraustojo L. L. priėmimą į darbą pagal darbo sutartį (tomas I, b. l. 12).
2014 m. birželio 27 d. Fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu Nr. (7.2)3-20387 atsisakė įrašyti į Registrą pareiškėjos pateikto 1-SD formos pranešimo Nr. SD-19 duomenis apie apdraustojo L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015 m. gegužės 1 d. (tomas I, b. l. 18).
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, kreipėsi į Fondo valdybą su skundu (tomas I, b. l. 26–30, 72–76).
2014 m. rugpjūčio 26 d. Fondo valdyba sprendimu Nr. (10.10)I-7105 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmai yra pagrįsti ir teisėti (tomas I, b. l. 34–36, 99–101).
Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (7.5) 7-10-36726, 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (7.5) 7-10-60124, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (7.5) 7-10-76977 nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjos L. L. individualios įmonės į Fondo biudžetą skolą, įmonei nesumokėjus PSD įmokų už 2014 m. gegužės – spalio mėnesius (tomas I, b. l. 108, 109, tomas II, b. l. 60)
Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. birželio 27 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (7.2)3-20387 ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. Fondo valdybos sprendimo Nr. (10.10) I-7105 teisėtumo bei pagrįstumo. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (įtraukti į Registrą pareiškėjos darbuotojų duomenis ir grąžinti neteisėtai išieškotą PSD įmoką) pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Kaip matyti ginčijamas 2014 m. birželio 27 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (7.2)3-20387 (tomas I, b. l. 18), kuriuo atsisakyta įrašyti į Registrą pareiškėjos pateikto 1-SD formos pranešimo Nr. SD-19 duomenis apie apdraustojo L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015 m. gegužės 1 d., grindžiamas tuo, jog L. L. negalėjo sudaryti darbo sutarties pats su savimi. Taigi iš esmės byloje ginčas kyla dėl fizinio asmens, kaip individualios įmonės savininko, galimybės sudaryti darbo sutartį su pačiu savimi ir įdarbinti save savo individualioje įmonėje. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 14 tarp L. L. ir L. L. individualios įmonės, kurią atstovavo jos savininkas L. L.. Pagal šią sutartį L. L. buvo priimtas į darbą tiekėjo-vadybininko pareigoms nuo 2014 m. gegužės 1 d. (tomas I, b. l. 9–11). Nuo darbo sutarties sudarymo pareiškėja nustojo mokėti PSD įmokas Sodrai už L. L. bei pradėjo mokėti VSD įmokas, kaip asmenims, gaunantiems pajamas, susijusias su darbo santykiais.
Pagrindinis dokumentas, kuriuo nustatomi darbdavių ir darbuotojų santykiai yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK). Darbo sutarties sąvoka pateikiama DK 93 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.). Būtinosios darbo sutarties sąlygos yra susitarimas dėl darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
Taigi, darbo sutartis yra dvišalis sandoris, mažiausiai dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Todėl, teismo nuomone, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo negali tuo pačiu metu būti abejomis šalimis iš karto, tai jau būtų vienašalis sandoris. Todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime pateiktu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, jog individualios įmonės savininkas negali pats su savimi sudaryti darbo sutarties ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.), o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei:
Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma, kaip ir negali būti sudaroma darbo sutartis dėl kitų pareigų įmonėje.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi ginčo teisiniam santykiui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad individualių įmonių savininkai yra savarankiškai dirbantys asmenys.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (7.2)3-20387 atsisakė įrašyti į Registrą L. L. individualios įmonės 2014 m. balandžio 29 d. pateikto 1-SD pranešimo Nr. SD-19 duomenis, apie L. L. individualios įmonės savininko L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014 m. gegužės 1 d. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, atsisakytina tenkinti ir pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui įtraukti į Registrą duomenis apie L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal įmonės 1-SD formos 2014 m. balandžio 29 d. pranešimą Nr. SD-19.
Atitinkamai tais pačiais motyvais paliktina galioti ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. Fondo valdybos sprendimo Nr. (10.10)I-7105 (tomas I, b. l. 34–36) dalis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundo dalį dėl minėto 1-SD pranešimo Nr. SD-19 duomenų neįtraukimo į Registrą. Tačiau, teismo vertinimu, ginčijamo Fondo valdybos sprendimo dalis, kuria atsisakyta į Registrą įtraukti draudėjo L. L. individualios įmonės per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktus 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. liepos 15 d. SAM pranešimus Nr. SD-27 ir Nr. SD-31, naikintina kaip nepagrįsta. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtais pranešimais Nr. SD-27 ir Nr. SD-31 (tomas I, b. l.15–16, 23–24), kaip ir vėlesniais pranešimais, t.y. Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14 (tomas I, b. l. 31–32, 40–41, tomas II, b. l. 1–2, 4–5, 7–8, 10–11, 13–14, 16–17, 19–20) pareiškėja teikė duomenis Sodrai apie Įmonėje dirbančius apdraustus asmenis, t.y. N. L., M. K., V. R., įskaitant ir L. L.. Teismo nuomone, atsakovo argumentas, kad EDAS sistema priimti pareiškėjos teiktus pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14 negali dėl klaidos, nes juose nurodytas apdraustasis asmuo L. L., dėl kurio negalėjo būti pateiktas 1-SD formos pranešimas, vertintinas kaip nepagrįstas. Tai, kad informacija apie visus vienoje įmonėje dirbančius asmenis turi būti pateikta viename tokios formos pranešime, ką patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje, ir dėl vieno iš asmenų netinkamumo, atmetamas visas pranešimas – laikytina EDAS sistemos netobulumu. Tačiau, teismo vertinimu, tai negali neigiamai atsiliepti ir lemti kitų asmenų negalėjimą būti apdraustais valstybinio socialinio draudimu. Fondo valdyba turi rasti priemonių ir galimybių sutvarkyti sistemą taip, kad būtų įmanoma pateikti duomenis dėl kiekvieno asmens atskirai, t.y. nagrinėjamu atveju atskirai duomenis apie L. L. ir kitus Įmonėje dirbančius asmenis, t.y. N. L., M. K., V. R..
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas įtraukti į Registrą įmonės darbuotojų N. L., M. K., V. R. duomenis už ataskaitinius laikotarpius pagal įmonės pateiktus SAM formos pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14. Nustačius, kad duomenis apie Įmonėje dirbančius asmenis buvo atsisakyta priimti nepagrįstai, teismo vertinimu, neteisėti ir nepagrįsti laikytini ir atsakovo veiksmai, kuriais iš Įmonės priverstinai buvo išieškotas į Fondo biudžetą PSD mokestis. Kadangi Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimuose (tomas I, b. l. 108, 109, tomas II, b. l. 60), kuriais nuspręstai tai atlikti, nenurodytos konkrečios sumos dėl kiekvieno Įmonėje dirbančio asmens, tame tarpe ir L. L., teismas, neturėdamas tikslių duomenų, negali tenkinti pareiškėjo reikalavimo pilna apimti ir įpareigoti atsakovą grąžinti Įmonei neteisėtai išieškotą PSD mokestį – 169,92 Eur (586,68 Lt), iš kurių – 12,65 Eur (43,68 Lt) delspinigiai. Fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas perskaičiuoti pagal pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14 pareiškėjai mokėtinas PSD mokesčio sumas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Patenkinus pareiškėjos skundą iš dalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas taip pat iš dalies (ABTĮ 44 str.). Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje patyrus 100 Lt (tai atitinka 28,96 Eur) dydžio žyminio mokesčio išlaidas (tomas I, b. l. 43), iš atsakovo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjos naudai priteistina pusė šios sumos, t.y. 50 Lt arba 14,48 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos L. L. individualios įmonės skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (10.10)I-7105 dalį, kuria atsisakyta įtraukti į Registrą draudėjo L. L. individualios įmonės per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktus 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. liepos 15 d. SAM pranešimus Nr. SD-27 ir Nr. SD-31.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių įtraukti į Registrą L. L. individualios įmonės darbuotojų N. L., M. K., V. R. duomenis už ataskaitinius laikotarpius pagal įmonės pateiktus SAM formos pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti pagal pranešimus Nr. SD-27, Nr. SD-31, Nr. SD-35, Nr. SD-38, Nr. SD-43, Nr. SD-49, Nr. SD-52, Nr. SD-2, Nr. SD-5, Nr. SD-9, Nr. SD-14 pareiškėjai mokėtinas PSD mokesčio sumas.
Priteisti pareiškėjai L. L. individualiai įmonei 14,48 Eur (keturiolika eurų ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.