- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-481-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03732-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- VšĮ „Nacionalinis žiedas“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kūno kultūros
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams VšĮ „Nacionalinis žiedas“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovui, per trečiąjį asmenį VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdyti automobilių lenktynių ir treniruočių veiklą didžiojoje lenktynių trasoje, priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai, per VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdo pavojingą veiklą, t.y. šalia ieškovės sodybos įrengtoje lenktyninių automobilių trasoje, neįrengę sanitarinės apsaugos zonos, vykdo automobilių lenktynių varžybas, bei šios sporto šakos treniruotes. Atsakovų valdomame sklype yra trys trasos: dvi mažosios, kurios ieškovei nekelia pavojaus, ir didžioji 3350 m ilgio trasa, šalia kurios, vidinėje trasos dalyje stovi ieškovės gyvenamoji sodyba. Lenktynių trasoje važiuojantys automobiliai teršia aplinką ir kelia didelį triukšmą, išlėkusios iš trasos lenktyninės mašinos niokoja turtą, kelią realų pavojų trasos teritorijoje gyvenančių dviejų šeimų narių sveikatai ir gyvybei. Pavojus yra realus, nes jau yra įvykę du incidentai kurių metu ieškovės turtui buvo padaryta 6000 Eur žala, kitu atveju 1700 Eur žala ieškovės brolio turtui. Be realaus nuolatinio pavojaus ieškovei, atsakovas per VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ yra iš išorės aptvėręs savo panaudos teise valdomą teritoriją, dėl ko yra apribota tiek asmenų teisė patekti į ją siekiant atvykti pas ieškovę ir jos šeimą, tiek ieškovės teisė į laisvą judėjimą ir teisę netrukdomai naudotis turtu. Sportinių lenktynių metu bei nuolatinių treniruočių metu negali saugiai patekti ir išeiti iš savo namų, trasos teritorijoje esanti sodyba yra nesaugi, nes nėra pastatyta apsauginė triukšmo siena, nėra pastatyto šviesoforo, ar tunelio, ar viaduko, saugiai leidžiančio keturiems sodybos gyventojams, įskaitant mokinę mergaitę, patekti į savo namus ir išvykti iš namų, o taip pat nėra užtikrinta apsauga nuo kietųjų benzino dalelių bei išmetamųjų dujų, nėra suformuotos sanitarinės apsaugos zonos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 punktą, viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal minėto straipsnio 2 punktą, viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Straipsnio 3 punkte pažymėta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą - visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienašmenį valdymo organą - viešosios įstaigos vadovą. VšĮ „Nacionalinis žiedas“ įstatų 22 punkte yra reglamentuoti Įstaigos organai, t. y. visuotinis dalininkų susirinkimas bei vienasmenis valdymo organas (direktorius). Įstaiga iš viso turi tris dalininkus: Kauno miesto savivaldybę, Kauno rajono savivaldybę bei Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Departamentas). Pagal Įstatų 28 punktą, visuotiniame dalininkų susirinkime Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės turi po 1 balsą, tuo tarpu Departamentas turi 3 balsus. VšĮ „Nacionalinis žiedas“ nėra Kauno rajono savivaldybės viešoji įstaiga, kadangi Kauno rajono savivaldybė turi tik 1/3 balsų Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime. Minėta aplinkybė reiškia, jog Įstaiga nėra Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama ir negali būti traktuojama kaip Kauno rajono savivaldybės viešoji įstaiga. Savivaldybė, būdama viena iš trijų Įstaigos dalininkų, negali savarankiškai priimti sprendimų, priskirtų Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, dar daugiau – tokie sprendimai gali būti priimami ir jai nedalyvaujant. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424- 421/2018). Savivaldybės vertinimu ieškovo prevencinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nurodė, kad jis nėra tinkama atsakovas nagrinėjamoje byloje, prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovas VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė ateityje, ji turi pagrįsti būsimus atsakovų neteisėtus veiksmus ir realų pavojų, kad tokiais neteisėtais veiksmais ateityje ieškovei bus padaryta žala. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Savo ieškinyje ieškovė neįrodė nei realaus potencialios žalos grėsmės, nei neteisėtų atsakovų veiksmų. Ruošiantis šios trasos rekonstrukcijai, 2018 metais atliktas techninių sporto šakų komplekso ir lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ rekonstravimo ir eksploatavimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimas, kuriame sprendžiamas apie galimą neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui. Pateiktuose pasiūlymuose numatytos šio poveikio mažinimo alternatyvos – akustinės užtvaros ir saugaus įvažiavimo įrengimas arba gyventojų iškeldinimas, išperkant iš jų statinius ir žemės sklypą, pastaruoju klausimu 2018-01-09 pasirašytas su ieškove Ketinimų protokolas, kuriuo ieškovė ir VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ susitarė, kad ieškovės sodybą ketinama išpirkti, lėšų skyrimo klausimas svarstytas LR Vyriausybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-675 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ steigimo“ nusprendė kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės ir Kauno rajono savivaldybe steigti Viešąją įstaigą (1 p.), pritarė Viešosios įstaigos įstatų projektui (4 p.) ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės, kaip Viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas (5 p.). Viešosios įstaigos įstatų 1 p. nurodyta, kad Viešoji įstaiga „Nacionalinis Žiedas“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir vykdant visuomenei naudingą veiklą, savo veikloje besivadovaujanti šiais įstatais, Lietuvos respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Įstatų 22p. nurodyta, jog įstaigos organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas-direktorius. Įstatų 26p. numato visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, o 28 p. nurodyta, kad visuotiniame dalininkų susirinkime Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės turi po 1 balsą, valstybė - 3 balsus.
8. Teismas sutiko su atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentais, jog ieškovė neturi pagrindo reikšti jiems ieškinio reikalavimo uždrausti VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdyti automobilių lenktynių ir treniruočių veiklą didžiojoje lenktynių trasoje, nes VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ yra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. CK 2.50 str. 2 d. nurodyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens dokumentuose numatytus atvejus. LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. nurodyta, kad viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus ir negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Pagal šio įstatymo 9 str. 4 d., viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, o šio įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad dalininkų kompetencijai nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su viešosios įstaigos veiklos vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai bei Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atmestinas, kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris galėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimą.
9. Teismas ieškovės argumentą, kad VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdoma veikla pažeidžia LR Sveikatos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų taisyklių „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 29.4p., kuriame nurodyta sanitarinių zonų atstumus metrais – sporto arenų ir lenktynių trasų -500 -1000 metrų, nes lenktynių trasa įkurta nesilaikant šių atstumų, teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad šių taisyklių ieškovės minimas punktas yra negaliojantis nuo 2009 metų gruodžio 25 d., kokius kitus normatyvinius aktus pažeidžia atsakovo VšĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdoma veikla, ieškovė nenurodo.
10. Teismas ieškovės argumentus, kad dėl VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ veiklos pavojus yra realus, nes jau yra įvykę du incidentai, kurių metu ieškovės turtui buvo padaryta 6000 Eur žala, kitu atveju 1700 eur žala atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad eismo įvykio, įvykusio „Nemuno žiede“ kaltininkas R. C. nubaustas administracine tvarka. Teismas sprendė, kad šiam įvykiui pagrįsti ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra be aprašymo, nematyti jų atlikimo data, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad jos patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykių, kuriuos ieškovė mini, ir kad dėl jų ieškovei buvo padaryta žala, taip pat negalima daryti išvados, kad VŠĮ „Nacionalinio žiedo“ veikla kelia realų pavojų ieškovei, jos turtui.
11. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ yra iš išorės aptvėręs savo panaudos teise valdomą teritoriją, dėl ko ieškovei, jos giminėms, draugams kyla keblumų patekti į ieškovės sodybą. Teismas sprendė, kad šis ieškovės argumentas įrodo, kad VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ savo veiklos įgyvendinimui ėmėsi saugos priemonių, o argumentai, kad apribota asmenų teisė patekti į sodybą, kad pažeista ieškovės teisė į laisvą judėjimą ir teisę netrukdomai naudotis turtu, atmestini, kaip nepagrįsti, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad į ieškovės sodybą vedančiam keliui per valstybinę žemę nustatytas servitutas, duomenų, kad ji negali naudotis šiuo keliu, ieškovė nepateikė. Teismas nurodė, kad 2017-05-19 raštu ieškovė informuota, kad VšĮ „Nacionalinis žiedas“ atliks pylimo, kuriuo eina servitutinis kelias ir kuriuo patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, remonto darbus, po kurių ieškovės teisės patekti į aukščiau nurodytą žemės sklypą, nebus apribotos, aplinkybę, kad patekimo į ieškovės sklypą saugaus eismo klausimas bus sprendžiamas projektuojant kelio remonto darbus, patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracija.
12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantis 2018 metais atliktas techninių sporto šakų komplekso ir lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ ((duomenys neskelbtini), Kauno rajonas“ rekonstravimo ir eksploatavimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai, kuriame yra atkreiptas dėmesys į galimą neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui. Pateiktuose pasiūlymuose numatytos šio poveikio mažinimo alternatyvos – akustinės užtvaros ir saugaus įvažiavimo įrengimas arba gyventojų iškeldinimas, išperkant iš jų statinius ir žemės sklypą. Taigi, atliekant trasos rekonstravimo darbus, kartu numatomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, šios aplinkybės taip pat paneigia potencialios žalos grėsmės kilimą ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir išspręsti bylą iš esmės – patenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Pirmos instancijos teismo sprendimas prieštarauja Administracinio teismo suformuotai teismų praktikai, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, išeidamas už ieškinio dalyko ribų (ultra vires), netinkamai aiškino byloje esančius įrodymus. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas rėmėsi tik atsakovų išsakytais, neparemtais jokiais dokumentais ar veiksmais, žodiniais paaiškinimais.
13.2. Teismas aptardamas pateiktas fotonuotraukas ir policijos dokumentus nieko nepasisakė, kad atsakovai neneigė dviejų buvusių nelaimingų atsitikimų eismo įvykių lenktynių trasoje, dėl kurių nukentėjo ieškovės dukters A. D. automobilis ir ieškovės brolio automobilis. Atsakovai patys patvirtino, kad eismo įvykiai yra buvę, bet nepateikė jokių įrodymų bei terminų patvirtinančių aplinkybę, kad ateityje eismo įvykių bus išvengta. Teismas savo iniciatyva, veikdamas ultra vires, išaiškino, kad tas faktas, kad atsakovai ketinantys kada nors statyti ir plėsti lenktynių trasą patvirtina, kad žalos nebus daroma. Atsakovai nepateikė statybų projekto, dokumentacijos patvirtinančios ar leidžiančios nors numanyti, kad ieškovė galės saugiai patekti į savo namus ir išeiti iš jų bei bus apsaugota nuo nuolatinio triukšmo. Ieškovė neabejotinai įrodė, kad šiuo metu yra tęstinai pažeidžiamos jos ir jos šeimos teisės ir ieškovė prašo šiuo metu sustabdyti lenktynių veiklą didžiajame lenktynių žiede.
13.3. Dėl ketinimų protokolo išpirkti ieškovės turtą, ieškovė pažymi, kad teismas savo skundžiamą sprendimą motyvavo tarp šalių pasirašytu dokumentu, kurio galiojimas jau seniai yra pasibaigęs. Tai yra teismas priimdamas sprendimą rėmėsi dokumentu, kuris yra negaliojantis. Nei viena šalis neinicijavo naujo turto išpirkimo proceso. Teismas nepasisakė dėl to fakto, kad atsakovas VŠĮ „Nacionalinis Nemuno Žiedas“ nuolat tvirtino, kad negali išpirkti ieškovės sodybos, nes neturi pinigų. Taip pat atsakovas VŠĮ „Nacionalinis Nemuno Žiedas“ nuolat tvirtino, kad neturi pinigų ir statyboms. Todėl darytina išvada, kad teismas savo skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis negaliojančiu susitarimu, atsakovo parodymais, kad jis kada nors, kai turės pinigų pastatys viaduką, arba iškas tunelį, tuo būdu kada nors užtikrins ieškovės ir jos šeimos saugią patekimo į namus galimybę.
13.4. Pats atsakovas VŠĮ „Nacionalinis Nemuno Žiedas“ pateikė ataskaitą dėl ūkinės veiklos poveikio, kurioje jau nepriklausomi specialistai nurodė, kad šiuo metu yra daroma žala ieškovei ir jos šeimai dėl negalėjimo laisvai patekti ir išeiti iš teritorijos. Tai yra specialistai patvirtino, kad atsakovas VŠĮ „Nacionalinis Nemuno žiedas“ pažeidžia konstitucinę ieškovės teisę įtvirtintą LR Konstitucijoje, nes žmogus negali varžyti kito teisių, bet ir privatus juridinis asmuo negali veikti prieš ieškovę ir varžyti jos teises.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo ieškovės skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. ieškovė nepasisako dėl teismo argumentų (ieškovė neskundžia šios teismo sprendimo dalies), kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui tuo sutikdama, jog ieškovės ieškinio reikalavimas Departamentui atmestinas, kaip pareikštas ne tam asmeniui.
14.2. Ieškovė įrodinėja jai jau galimai padarytą žalą tik prie ieškinio pridėtomis fotonuotraukomis ir be jokių tai įrodančiu dokumentų. Iš tokių teiginių net neaišku, kam ta žala buvo padaryta ir apskritai, ar buvo padaryta. Visi kiti Ieškovės argumentai (dėl saugumo sveikatai ir gyvybei reikalavimų, dėl laisvo ir saugaus patekimo į gyvenamuosius namus užtikrinimo, dėl triukšmo lygio prevencijos, dėl teisės į sveiką aplinką užtikrinimo) yra grindžiami iš esmės tik Techninių sporto šakų komplekso ir lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ ((duomenys neskelbtini) Kauno rajonas) rekonstrukcijos ir eksploatavimo informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. Taigi, nepateikiama jokių oficialių institucijų dokumentų, jokių kitų įrodymų, o vadovaujamasi tik informacija dėl poveikio aplinkai vertinimo, kuri jokių būdu nepagrindžia nei neteisėtų veiksmų egzistavimo, nei kad neva neteisėti veiksmai kelia realią grėsmę, kad ateityje kils žala. Žala, kuri jau galbūt kilo Ieškovei, nėra prevencinio ieškinio dalykas, jei nėra įrodoma, kad ši žala gali ir toliau rastis ateityje. Departamento nuomone, realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybės, Ieškovė neįrodė, todėl Teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinį.
15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės atmestinas kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris galėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimą. Apeliantė šios dalies neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, byla turėtų būti nagrinėjama tik dėl VšĮ „Nacionalinis žiedas“ automobilių lenktynių ir treniruočių veiklos didžiojoje lenktynių trasoje uždraudimo.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik atsakovų išsakytais paaiškinimais, o neatsižvelgė į apeliantės pateiktus įrodymus. Teismas pasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų, juos vertino ir apie tai nurodyta sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, kad apeliantė neįrodė prevencinio ieškinio dalyko, t. y. neteisėtų veiksmų, kurie gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti ieškovės teises bei realaus žalos atsiradimo pavojaus.
Šalies argumentai
15.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nei viena šalis neiniciavo naujo turto išpirkimo proceso, atsakovas VšĮ „Nacionalinis žiedas“ šiuo metu visiškai nesvarsto galimybės išpirkti ieškovės sodybos. Atsakovas VšĮ „Nacionalinis žiedas“ direktorius patvirtino, kad sudarius susitarimą toks turto išpirkimas galėtų vykti net šiais metais (2019 m.).
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2019-05-29 teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei keisti atsakovą tinkamu ir išaiškino apeliantei šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Ieškovė tą atsisakė padaryti. Tačiau po posėdžio pateikė patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo trečiojo asmens VšĮ „Nacionalinis žiedas“ procesinę padėtį pakeitė į atsakovo ir patikslintu prevenciniu ieškiniu iš esmės reikalavimai liko nukreipti atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurie turi įpareigoti atsakovą VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdyti automobilių lenktynių ir treniruočių veiklą didžiojoje lenktynių trasoje. Teismas padarė išvadą, kad apeliantės ieškinio reikalavimas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai bei Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atmestinas, kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris galėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad VšĮ „Nacionalinis Žiedas“ yra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. CK 2.50 str. 2 d. nurodyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens dokumentuose numatytus atvejus. LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. nurodyta, kad viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus ir negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Pagal šio įstatymo 9 str. 4 d., viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, o šio įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad dalininkų kompetencijai nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su viešosios įstaigos veiklos vykdymu. Apeliantė šios dalies apeliaciniu skundu neskundžia. Sprendimo dalies dėl netinkamo atsakovo apeliantei neskundžiant, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su VšĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdoma pavojinga veikla, kuri, apeliantės teigimu, daro žalą jai ir jos šeimai bei tokia žala gali kilti ateityje tampa nereikšmingi.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o pagrindas aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, todėl, būtent šis asmuo ieškinyje (patikslintame prevenciniame ieškinyje), kaip vientisame šalies procesiniame rašytiniame dokumente turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises. Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008). Ieškiniu prašoma uždrausti VšĮ „Nacionalinis Žiedas“ veiklą per kitus asmenis, t. y. prevenciniu ieškiniu pareikštas įpareigojimas biudžetinėms įstaigoms, kurios teismas turėtų įpareigoti, kad šios uždraustų VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ veiklą. Teisėjų kolegija negali keisti ieškinio dalyko ir vertinti, ar yra pagrindas teismui uždrausti VŠĮ „Nacionalinis Žiedas“ vykdyti veiklą. Todėl darytina išvada, kad ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.