Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams T. P., P. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 12906 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Panevėžio rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorius 2012-05-23 patikrinimo metu nustatė, kad atsakovai neteisėtai, neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo, dvaro teritorijoje, esančioje Jutkonių k., Panevėžio r., valstybinėje žemėje, nupjovė 5 vnt. žalių liepos medžių, 3 vnt. žalių klevo medžių, 2 vnt. žalių uosio medžių, kurių visų kelmų skersmenys sudaro 327 cm. Už neteisėtą medžių sunaikinimą atsakovai ATPK nustatyta tvarka buvo nubausti po 450 Lt bauda. Paskaičiavus, gamtai padaryta žala yra 8604 Lt. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintu „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“ 8.3 punktu, gyvenamose teritorijose augantiems medžiams, padaryta aplinkai žala didinama 1,5 karto ir yra 12906 Lt. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimų į ieškinį arba kito parengiamojo procesinio dokumento.

Atsakovai buvo įpareigoti per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo pateikti atsiliepimus į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui P. J. įteikti 2013-04-10, atsakovui T. P. - viešo paskelbimo būdu 2013-05-06 (b.l. 20, 25). Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikti, prašymai pratęsti nustatytą terminą negauti. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimų į ieškinį (b.l. 4). Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (LR CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012 m. gegužės 23 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. R10-61, kuriame užfiksuota, kad atsakovai neteisėtai, neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo, dvaro teritorijoje, esančioje Jutkonių k., Panevėžio r., valstybinėje žemėje, nupjovė 5 vnt. žalių liepos medžių, 3 vnt. žalių klevo medžių, 2 vnt. žalių uosio medžių, kurių visų kelmų skersmenys sudaro 327 cm (b.l. 9-10). Dėl minėtų neteisėtų veiksmų atsakovams 2012-12-03 nutarimais pagal LR ATPK 78 str. 1 d. paskirtos baudos po 450 Lt, nutarimai yra įsiteisėję (b.l. 5, 6, 7, 8). Iš žalos paskaičiavimo rašto matyti, kad neteisėtai nukirsti - 5 vnt. liepų, kurių kelmų skersmenys yra 33 cm, 35 cm, 23 cm, 27 cm, 37 cm; 3 vnt. klevų, kurių kelmų skersmenys yra 40 cm, 36 cm, 27 cm; 2 vnt. uosių, kurių kelmų skersmenys yra 37 cm, 32 cm; viso 327 cm (b.l. 11). Pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“, atsižvelgiant į medžių grupę, uosių ir klevų medžiai priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainuotas 32,00 Lt, o liepų medžiai priskirti II grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainuotas 20,00 Lt. Nuostoliai, padaryti gamtai sudaro 8604 Lt. Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu 8.3 punktu, gyvenamose teritorijose augantiems medžiams, padaryta aplinkai žala didinama 1,5 karto, todėl atsakovo padaryta žala gamtai yra 12906 Lt.

Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala (LR CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovai neįrodė, kad nėra kalti dėl atsiradusios žalos.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (LR CK 6.249 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolais, administraciniais nutarimais - nustatyta, kad atsakovai, neturėdami įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto valstybinėje žemėje (dvaro teritorijoje) medžius. Atsakovų neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (LR CPK 178 str.). Atsakovų aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodiką, patvirtintą LR Aplinkos ministro įsakymu 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198, pagal LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“. Ieškovui nurodžius, kad iškirsti uosiai, klevai priskirtini III grupei, o liepos – II grupei, nuostolių, padarytų gamtai dydis 12906 Lt. Atsakovai medžių kirtimo metu neturėjo reikiamo leidimo šių darbų atlikimui, todėl atsakovams kyla deliktinė atsakomybė (LR CK 6.246 str. 3 d.). Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovai privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 str. 1 d.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą žalos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovų priteistina po 193,50 Lt žyminio mokesčio, valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12906 Lt (dvylika tūkstančių devynis šimtus šešis litus) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742529, naudai.

Priteisti iš atsakovų T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 193,50 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 50 ct) žyminį mokestį – valstybei.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.