Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir S. V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad pareiškėjo H. R. ir suinteresuoto asmens S. V. R. tėvai S. R. ir T. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 8, 57). Santuokoje jie įgijo nekilnojamojo turto: 160/996 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 9–13).

Po palikėjo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo pradėta (el. byla, b. l. 25, 26, 31). Po sutuoktinio S. R. mirties likusį palikimą palikėja T. R. priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, mokėjo būsto išlaikymui reikalingus mokesčius (el. byla, b. l. 14–24). Liudytojų M. M. M. ir A. M. parodymais nustatyta, kad palikėja T. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi šeimos būste, jį remontavo, mokėjo būsto išlaikymui reikalingus mokesčius.

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 27, 28, 32–33). Pareiškėjas H. R. ir suinteresuotas asmuo S. V. R. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jų motinos mirties, priėmimo (el. byla, b. l. 56).

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad palikėja T. R., būdama palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kaip savo valdė po jos sutuoktinio mirties likusį turtą, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo S. V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad palikimą, faktiškai pradėdama valdyti po sutuoktinio mirties paveldėtą turtą, priėmė palikėjo sutuoktinė ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens motina T. R.. Pareiškėjas H. R. ir suinteresuotas asmuo S. V. R., būdami pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). CK 5.51 straipsnio1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikėja T. R., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.). Notaro pažyma patvirtina, kad po palikėjo S. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Įvertinus bylos įrodymų visetą, atsižvelgiant į tai, jog palikėją S. R. pergyvenusi sutuoktinė palikėja T. R. siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio S. R. mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, kaip palikėjos T. R. įpėdiniai, kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui sukels teisines pasekmes, kadangi jie galės pilnai realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjo H. R. ir suinteresuoto asmens S. V. R. paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.