- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-341-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00962-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. G., A. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir R. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. G. ir R. G. prašė teismą nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad jokių santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda, prašymo skirti terminą susitaikyti neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu A. G. ir R. G. prašymą tenkino.
2.1. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, išlaikymo vienas kitam sutuoktiniai nereikalauja, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir įstatymui, taip pat nenustatyta, kad sutartis pažeistų vieno sutuoktinio, jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, todėl santuoka nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokoje įgytos pavardės.
2.2. Teismas pareiškėjams išaiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-02- 17 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Nurodo, kad jo interesus teisme neatstovavo advokatas, o neturėdamas teisinių žinių patikėjo sutuoktinės atstovo aiškinimu, kad jam nepriklauso jokia santuokos metu bendrai įsigyto nekilnojamojo turto dalis, nes dalį lėšų pirkimo-pardavimo sandoriui įvykdyti davė sutuoktinės tėvai. Tvirtina, kad buvo priverstas labai greitai pasirašyti sutartį. Nurodo, kad nesudarius jam galimybės turėti atstovą, buvo pažeistas proceso šalių dispozityvumo ir lygiateisiškumo principai.
3.2. Teigia, kad teismas turėjo pareigą pasiūlyti jam pasinaudoti teisininko pagalba, išaiškindamas apie galimybę gauti nemokamą ar dalinai mokamą valstybės teikiamą teisinę pagalba, tačiau to nepadarė.
3.3. Nurodo, kad santuokos metu įgyti nekilnojamieji daiktai, t.y. pastatas - gyvenamasis namas, pastatas - garažas, trys ūkiniais pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenka sutuoktinei, neišmokant jam jokios piniginės kompensacijos ir tai yra neteisinga. Teigia, kad turtas santuokos metu buvo pagerintas, - keisti langai, atlikti grindų betonavimo ir kiti darbai, todėl turtas, po jo įsigijimo, tapo vertingesnis.
3.4. Pripažįsta faktą, kad dalį lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtui davė sutuoktinės tėvai, tačiau lėšos buvo skirtos šeimai, o ne vien pareiškėjai. Teigia, kad teismo sprendimas, kai vienas sutuoktinis gauna viską, o kitas nieko, iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja viešajai tvarkai.
3.5. Nurodo, kad pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais.
3.6. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Teismo motyvų ir išvadų, dėl ko teismas laiko tokį nukrypimą nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo logišku, teisėtu ir teisingu, sprendime nepateikta.
3.7. Tvirtina, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų bei jo interesų ir tikrosios valios, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė neįsigilinęs į sutarties turinį, paskubomis, neturėdamas atstovo bei teisinių žinių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. G. prašo 2021-02-17 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas valstybei.
4.1. Nurodo, kad teismas apeliantui ir raštu, ir žodžiu išaiškino teisę byloje turėti atstovą, o R. G. neįgyvendino jokių savo procesinių pareigų ir kelia nepagrįstus reikalavimus.
4.2. Pažymi, kad tai kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas jos iš tėvo gautomis lėšomis ir sutuoktinis tvarkė minėtą turtą, nesukuria jam nuosavybės teisės į būstą.
4.3. Teigia, kad pateikė teismui savo procesinius reikalavimus ir argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, pareiškėjas šių faktų neginčijo ir pripažino jos argumentus posėdyje žodžiu ir raštu sutartyje. Tvirtina, kad jei R. G. būtų privestas kažką padaryti prieš savo valią, tai būtų tai pranešęs teismo posėdžio metu bei skundą teismui pateikęs anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro sprendimas, kuriuo tenkintas sutuoktinių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
7. Byloje nustatyta, kad A. G. pareiškė teisme ieškinį R. G. dėl 2002-06-27 sudarytos santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Nustatyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu, 2021-02-17 sutuoktiniai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismui pateikė ją tvirtinti. Iš minėtos sutarties matyti, kad sutuoktiniai susitarė dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo dydžio padidinimo bei dalintino nekilnojamojo turto, kuris po santuokos nutraukimo tampa A. G. asmenine nuosavybe bei aptarė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų prašymą - nutraukė santuoką abiejų sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių
8. Apeliaciniu skundu R. G. nurodo, kad pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo tinkamai aptartas turto pasidalijimo klausimas. Tvirtina, kad yra apgautas, įtikintas pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas santuokos metu įgytas bendras turtas tenka pareiškėjai A. G., o jam nepriteisiama jokia piniginė kompensacija.
9. Nustatyta, kad byla buvo pradėta nagrinėti ginčo teisena pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G., tačiau sutuoktiniams pateikus pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, byla baigta nagrinėti ypatingąja teisena. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
10. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
11. Be to, kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
14. Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tvirtina, kad sutartį pasirašė paskubomis, neįsigilinęs į turinį, jaučiasi apgautas, nes neturėjo advokato, kuris tinkamai būtų atstovavęs jo interesus teisme, buvo įtakojamas sutuoktinės atstovo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja ginčija apelianto nurodytas aplinkybes, tvirtina, kad priėmus sprendimą apeliantas persigalvojo, siekdamas vilkinti skyrybų procesą.
15. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Įvertintina aplinkybę, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau, nepažeidžiant buvusių sutuoktinių asmeninių ir turtinių interesų, išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, todėl tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teismas privalo detaliai išsiaiškinti ar sutuoktiniai laisva valia, neįtakojami kitų asmenų sudaro minėtą sutartį.
16. Iš parengiamojo teismo posėdžio įrašo matyti, kad nagrinėjant bylą, R. G. nuosekliai tvirtino, kad jam priklauso dalis santuokoje įgyto turto, nesutiko su siūloma turto padalijimu ir tik po trumpos teismo posėdžio pertraukos nurodė, kad sutinka pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. G. nuosekliai tvirtinant, kad jam priklauso dalis turto, teismas privalėjo suteikti ilgesnį nei 12 min. laiko tarpą sutuoktiniams aptarti turto pasidalijimo klausimą, detaliai išsiaiškinti ar suprantama sudaromos sutarties esmė. Atsiliepime į skundą pareiškėja nurodo, kad pats apeliantas jai yra teikęs parengtą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, su kuria ji nesutiko ir sutarties nepasirašė. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokoje įgyto turto tarp šalių vyko nesutarimai, todėl konstatuoti, kad parengiamojo teismo posėdžio metu parengta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitiko apelianto valią, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo.
17. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, o pasirašyta ir teismo p atvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitiko sutuoktinių valią.
18. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui tenkinti apeliacinį skundą, sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.